Pasaulyje daugiau, nei 90 mln. porų (180 mln. asmenų) kenčia nuo nevaisingumo. Tai reiškia, kad kas šešta pora susiduria su vaisingumo sutrikimu. Pasaulyje maždaug kas dešimta šeima negali susilaukti vaikų. Kartais tam nėra jokios objektyvios priežasties - tad vaiko norinčioms šeimoms tenka griebtis dirbtinio apvaisinimo.
Pagalbinis apvaisinimas - tai medicininė procedūra, kuri padeda poroms susilaukti vaikų, kai natūrali pastojimo galimybė yra sumažėjusi arba neįmanoma. Tai medicininiai metodai, padedantys pastoti. Ši technologija taikoma tais atvejais, kai pora susiduria su nevaisingumu dėl įvairių priežasčių, tokių kaip kiaušidžių funkcijos sutrikimai, kiaušintakių nepraeinamumas, vyro spermos kokybės problemos ar nepaaiškinamas nevaisingumas. Taikant šiuos būdus, pasaulyje gimė daugiau nei milijonas vaikų.
Dirbtinio apvaisinimo istorija pasaulyje
XIX a. pabaigoje mokslininkų pradėti eksperimentai reiškė bandymą nuo jo pabėgti. 1890 m. Anglijos gydytojas Walteris Heape’as, atlikęs bandymus su daugybe gyvūnų rūšių, pranešė, kad jam pavyko triušio patelei įsodinti embrioną.
Panašų in vitro metodą su triušio patelėmis išbandęs amerikiečių mokslininkas Gregory G.Pincusas 1934 m. pranešė viltingą žinią, kad žinduolių (tikėtina, ir žmonių) kiaušinėliai mėgintuvėlyje gali normaliai vystytis.
Pirmajam apvaisinti moters kiaušinėlį mėgintuvėlyje pavyko JAV ginekologui Johnui Rockui. Po ilgų bandymų 1944 m. kartu su laborante Miriam Menkin jie pirmą kartą sėkmingai atliko apvaisinimą ne moters kūne. Pirmasis etapas dirbtinio apvaisinimo kelyje buvo įveiktas. Bet mokslininkai nežengė antrojo žingsnio - neįsodino kiaušinėlio į moters organizmą.
Pirmąjį sėkmingo in vitro metodo taikymo įrodymą 1959 m. pateikė kinų biologas Min Chueh Changas. Jam pirmajam pavyko mėgintuvėlyje apvaisintą žinduolio (triušės) kiaušinėlį įsodinti patelei ir ji atsivedė triušiukų vadą.
1973 m. australai Carlas Woodas ir Johnas Leetonas paskelbė apie pirmąjį dirbtinai apvaisintos moters nėštumą. Deja, po kelių dienų mokslininkams teko pranešti apie persileidimą.
1976 m. po dirbtinio apvaisinimo pastojo britų Patricko Steptoe ir Roberto Edwardso pacientė. Nesėkmė ištiko ir šį kartą - nėštumas buvo negimdinis. Po metų šie mokslininkai mėgintuvėlyje apvaisintą kiaušialąstę sėkmingai įsodino į gimdą, ir 1978 m. liepos 26 d. Anglijoje gimė pirmasis mėgintuvėlyje pradėtas kūdikis, vardu Louise.
2004 m. Louise Joy Brown atšoko savo vestuves, tarp svečių buvo ir R.Edwardsas. 2010 m. jam įteikta Nobelio premija už nuopelnus medicinos ir fiziologijos srityje.
Dirbtinis apvaisinimas Lietuvoje
Lietuvoje pirmoji apvaisinimo mėgintuvėlyje eksperimentus bendradarbiaudama su Londono karališkojo universiteto ligonine 1993 m. pradėjo gydytoja Gražina Bogdanskienė. Anglijoje ji atliko procedūrą, po kurios 1994 m. panevėžietė pagimdė pirmąsias mūsų šalyje dvynukes „iš mėgintuvėlio“.
Pirmasis po pagalbinio apvaisinimo vaikas Lietuvoje gimė 1998 metais.
Pagalbinio apvaisinimo metodai
Jei lytinio akto tarp vyro ir moters metu įvyksta natūralus apvaisinimas, spermatozoidas(-ai) apvaisina moters organizme esantį(-ius) kiaušinėlį(-ius) ir užsimezga nauja gyvybė. Neretai pasitaiko atvejų, kai porai nepavyksta pastoti natūraliai. Prieš rekomenduojant dirbtinį apvaisinimą, pirmiausiai porai yra pasiūlomi kiti nevaisingumo gydymo būdai, atsižvelgiant į nevaisingumo priežastis. Tai gali būti lytinių santykių laiko parinkimas, atitinkami medikamentai, mikrochirurginė operacija.
Yra du dirbtinio apvaisinimo būdai - apvaisinimas mėgintuvėlyje ir šiek tiek paprastesnis nevaisingumo gydymo metodas - dirbtinė inseminacija, kai į moters lyties organus sušvirkščiama specialiai apdorota spermijų suspensija ir apvaisinimas įvyksta natūraliai moters kūne.
Intrauterininė Inseminacija (IUI)
Intrauterininė inseminacija (IUI) yra pati paprasčiausia pagalbinio apvaisinimo procedūra. Intrauterininės inseminacijos (IUI) metu sukoncentruotas vyro spermos mėginys surenkamas į specialų vienkartinį kateterį ir sušvirkščiamas tiesiai į moters gimdą.
Jei gydytojo ir poros sprendimu nusprendžiama atlikti intrauterininę inseminaciją (IUI), masturbacijos būdu Medicija klinikoje surenkama (arba specialia adata tiesiai iš sėklidžių paimama) vyro sperma. Sperma yra specialiai paruošiama, atskiriant progresyvaus judėjimo tiesiaeigius spermatozoidus nuo nejudrių ir negalinčių apvaisinti spermatozoidų ir sukoncentruoti juos labai mažame specialios terpės kiekyje.
In Vitro Fertilizacija (IVF)
Kitas nevaisingumo gydymo metodas, kuris laikomas vienu iš veiksmingiausių pagalbinio apvaisinimo būdų, yra in vitro fertilizacija (IVF), suteikianti galimybę apvaisinti kiaušinėlius ne moters organizme. IVF procedūros metu moters partnerio (arba donoro) sperma patalpinama į specialią talpą su moters kiaušialąste, ir spermatozoidai paliekami ją apvaisinti.
Jei pasirenkamas apvaisinimas mėgintuvėlyje (in vitro fertilizacija), po moters organizmo stimuliacijos hormonais, atliekama transvaginalinė punkcija, kurios metu išsiurbiamas folikulų turinys ir jame ieškoma kiaušialąsčių. Tuomet eina sekantis etapas - spermos surinkimas. Jį galima atlikti tik Medicija klinikoje (negalima surinktos spermos atsivežti iš namų) masturbacijos būdu arba specialia adata paimant tiesiai iš sėklidžių. Po apvaisinimo embrionai auginami specialiuose laboratorijos inkubatoriuose, kuriuose yra palaikomas pastovus temperatūros ir drėgmės režimas taip atkuriant artimą natūraliai terpę. Vėliau, gydytojo ir embriologo sprendimu, geriausias embrionas (ar keli) yra perkeliamas į moters gimdą, naudojant specialų minkštą vienkartinį kateterį.
Kai lytinės ląstelės susilieja ir įvyksta apvaisinimas, po apvaisinimo susidariusi ląstelė yra vadinama zigota. Po apvaisinimo zigota pradeda dalintis ir sekančią dieną ji tampa dviejų, vėliau keturių ir t.t. ląstelių embrionu.
Pagalbinio apvaisinimo etiniai ir moraliniai aspektai
Nepaisant to, kad toks mokslininkų kišimasis į gamtą sulaukia prieštaringų vertinimų, ir dabar kasmet gimsta po maždaug 350 tūkst. Tai sudaro maždaug 0,3 proc. iš maždaug 130 mln.
Tačiau metams bėgant kritiški vertinimai netyla - dirbtinis apvaisinimas kelia nemažai moralinių problemų, kadangi tokiu būdu yra atskiriami santuokinio akto elementai, vaikas traktuojamas kaip objektas, pažeidžiama „kūno kalba” (atstoja santuokinį lytinį aktą). Be to, toks būdas kritikuojamas dėl perteklinių embrionų sukūrimo ir sunaikinimo, eugenikos, vaisiaus redukcijos.
Pagalbinis apvaisinimas, kaip ir bet kuri kita medicininė procedūra, gali turėti tam tikrų rizikų ir šalutinių poveikių. Viena iš pagrindinių rizikų yra daugialypis nėštumas (dvyniai, trynukai ir daugiau), kuris gali sukelti komplikacijų tiek motinai, tiek kūdikiams. Kitos galimos rizikos apima kiaušidžių hiperstimuliacijos sindromą (OHSS), kuris gali pasireikšti dėl pernelyg stipraus vaistų poveikio, naudojamų ovuliacijos indukcijai. Be to, yra nedidelė rizika infekcijoms, kraujavimui ar kitiems chirurginiams komplikacijoms, susijusioms su kiaušidžių punkcija ir embrionų perkėlimu.
Dirbtinio apvaisinimo įstatymo svarba Lietuvoje
Svarbu žinoti, kad pagalbinio apvaisinimo įstatymas Lietuvoje numato, jog kiekviena pora turi teisę į pagalbinį apvaisinimą, jei yra itin sudėtinga arba neįmanoma natūraliai pastoti.
Prieš keletą mėnesių buvęs sveikatos ministras A. Čaplikas pareiškė, kad reikia priimti patobulintą Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, nesvarbu kokį, kad tik būtų. Ar galima dirbtinio apvaisinimo srityje, kur dažnai iškyla etikos, moralės klausimai, vadovautis principu „kad tik būtų“?
Iš visų Europos sąjungos narių, Lietuva - vienintelė šalis, kurioje nevaisingoms poroms nėra suteikiama reikiama pagalba ir parama. „Lietuva pagalbinių apvaisinimų metodikų pasaulyje turėtų jaustis kaip viduramžiais.
Statistika
Duomenys rodo, kad kasmet visame pasaulyje atliekama maždaug 1,5 mln. tokio dirbtinio apvaisinimo procedūrų, daugiau kaip trečdalis jų - Europoje.
- Daugelio pasaulio šalių daugiau, nei 1 proc. vaikų gimsta po pagalbinio apvaisinimo metodų taikymo.
- Kai kuriose Europos šalyse vaikai gimę po pagalbinio apvaisinimo metodų taikymo sudaro daugiau, nei 3 proc. visos populiacijos.
- Nustatyta, kad pasaulyje apie 48,5 milijono porų susiduria su vaisingumo problemomis.
- Egzistuoja mitas, kad dėl nevaisingumo būna kalta moteris, tačiau 40 proc. atvejų nevaisingumas būna iš vyro pusės, 40 proc. - iš moters pusės, 10 proc. diagnozuojamas kompleksinis nevaisingumas ir 10 proc. atvejų priežastis nenustatoma.
Per metus atliktos 78 procedūros Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikoje esantis pirmasis Kauno regione Reprodukcinės medicinos centras atidarytas prieš metus. Nuo darbo pradžios atliktos 78 pagalbinio apvaisinimo procedūros, iš kurių nėštumas diagnozuotas 25 kartus.
žymės:
Panašus:
- Kaip Gauti Dirbtinio Apvaisinimo Kompensaciją Lietuvoje – Išsamus Vadovas
- Dirbtinio apvaisinimo Lietuvoje: naujausi Sveikatos ministro įsakymai ir įstatymų projektai
- Dirbtinis apvaisinimas: atskleisti sėkmės paslaptys, išsklaidyti mitai ir revoliucinės naujausios technologijos
- Vito Luckaus Biografija ir Kūrybos Paslaptys: Atraskite Nežinomus Faktus ir Įkvepiančią Menininko Kelionę!
- 26 Nėštumo Savaitė: Kaip Svorio Augimas Gali Pakeisti Tavo Nėštumą!