Pastaruosius 20 metų problemų, susijusių su nevaisingumu, daugėja. Nevaisingumo situacija Lietuvoje niekuo nesiskiria nuo padėties kitose pasaulio ir Europos šalyse: iš viso apie 10-20 proc. visų šeimų yra nevaisingos. Taigi, kas šešta pora negali susilaukti vaikų. Medikų teigimu, po 10-15 metų vaisingumo problemų turės kas trečia pora.
Nevaisingumo priežastys
Statistika rodo, kad 10-20 proc. porų yra nevaisingos. Šios ligos priežastys priklauso ir nuo moterų, ir nuo vyrų, pasiskirsto maždaug vienodai po 40 proc. Apie 10-20 proc. nevaisingumo lemia kitos arba nežinomos priežastys.
Vyrų nevaisingumas
Ypač situacija blogėja vyrų sveikatos atžvilgiu. Jeigu prieš 15-20 metų poros nevaisingumo priežastimi dažniau būdavo moters sveikatos sutrikimai, tai dabar skaičiai praktiškai susilygino ir sudaro po 40 proc. Viena tai lemiančių priežasčių yra pastaruosius 5-6 metus dažniau diagnozuojamos įvairios infekcijos ir lytiniu keliu plintančios ligos (chlamidijos, ureaplazmos). Jos sukelia uždegimą ir lemia spermos pakitimus. Kita vyrų nevaisingumui didelę įtaką daranti aplinkybė - nekokybiškas maistas arba maisto produktų, turinčių estrogenų (moteriškų lytinių hormonų), vartojimas. Todėl patartina atsargiai rinktis vištieną ar kitokią mėsą, kurią auginant galėjo būti naudojami hormonai, taip pat daržoves, stengiantis valgyti natūralias, užaugintas be chemikalų.
Moterų nevaisingumas
Moterų nevaisingumo priežastys pastaraisiais dešimtmečiais nesikeitė. Dažniausios problemomis yra kiaušintakių nepratekamumas bei hormoniniai pakitimai. Kiaušintakių pratekamumo sutrikimų pamažu daugėja. Pratekamumas dažniausiai sutrinka po operacijų pilvo ertmėje arba po kiaušintakių bei apendikso uždegimų. Jei nuo pastarojo apsisaugoti neįmanoma, kiaušintakių uždegimo, kurį gali sukelti chlamidijos bei ureaplazmos, išvengti padeda prezervatyvų naudojimas.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei moteris iki 35 metų amžiaus, nenaudodama kontraceptinių priemonių ir turėdama reguliarius lytinius santykius, nepastoja per 1-erius metus, rekomenduotina kreiptis į gydytoją ginekologą. Vyresnėms nei 35 m. moterims kreiptis į gydytoją rekomenduojama, jeigu nepavyksta pastoti 6 mėnesių laikotarpiu. Nesisaugant per metus 90 proc. vaisingų porų turėtų pastoti, likusios 10 proc. vaisingų porų pastoja per antrus metus.
Nevaisingumo gydymo būdai
Apie 85-90 proc. nevaisingumo atvejų gydymui pasitelkiami vaistai arba reikalinga operacija. Specialių procedūrų, tokių kaip IVF, prireikia mažiau nei 3 proc. Bene sudėtingiausias metodas - TESA (testikulinė spermatozoidų aspiracija), kai spermatozoidai paimami tiesiai iš sėklidžių, atliekant jų punkciją arba biopsiją. Ji atliekama, jeigu vyro spermoje visai nėra spermatozoidų.
Dirbtinis apvaisinimas nėra pirmasis gydymo būdas, kurio griebiamasi gydant nevaisingas poras. Pirmiausia siūloma išbandyti kitus metodus, pavyzdžiui, lytinių santykių laiko parinkimą. Daugybei porų pakanka tik apžiūros ir patarimo: papasakoti, kas yra ovuliacija, išmokyti ją nustatyti. Be to, net ir rimtesnis gydymas ar tyrimai gali būti atliekami valstybinėse gydymo įstaigose, kur operacijas apmoka ligonių kasos. Įprastai pagalbinio apvaisinimo procedūros taikomos penkis, daugiausia - šešis kartus. Vienoms poroms kelias iki vaikelio trunka metus, kitiems - ilgiau, dar kitiems pasiseka iš pirmo karto. Deja, kai kuriems taip ir nepasiseka.
Pagalbinio apvaisinimo kontraindikacijos
„Pagalbinio apvaisinimo procedūra negalima, kai moteriai nėra iki galo išgydyti onkologiniai susirgimai, nes jos gyvybė šiuo atveju yra pirmoje vietoje. Taip pat negalime atlikti procedūros moteriai, kuriai prasidėjusi menopauzė, nes Lietuvoje nėra apibrėžtas donorinės kiaušialąstės naudojimas. Taigi, deja, bet tokiai moteriai padėti negalime", - sako nevaisingumo gydymo specialistė G. Bogdanskienė. Padėti susilaukti vaikų negalima ir sergantiems tam tikromis sunkiomis ligomis. „Į mus neseniai kreipėsi pora, abu užsikrėtę ŽIV. Lietuvoje šio viruso nešiotojams pagalbinio apvaisinimo procedūra neatliekama. Tačiau tai labiau etikos, o ne sveikatos klausimas...", - sako G.
Dirbtinio apvaisinimo statistika Lietuvoje
Kasmet Lietuvoje atliekama apie 500 dirbtinio apvaisinimo procedūrų, nors, leidžiant finansinėms galimybėms, norinčiųjų būtų bene dešimt kartų daugiau. Palyginimui, Skandinavijos šalyse 1 proc., o Nyderlanduose net 4 proc. žmonių yra gimę po pagalbinio apvaisinimo. Maždaug 44 proc. moterų, turinčių nevaisingumo problemų, bando gydytis. Iš visų išbandžiusių gydymą, apie 65 proc.
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, praeitais metais aštuonios šalies gydymo įstaigos suteikė beveik 7 tūkst. įvairių pagalbinio apvaisinimo paslaugų 1 520 moterų ir 1 240 vyrų. Paslaugoms ir kompensuojamiesiems vaistams apmokėti iš PSDF buvo skirta 3,56 mln. eurų. Pastaraisiais metais pagalbinio apvaisinimo paslaugomis per metus pasinaudoja arti 3 tūkst. žmonių. Dažniausiai šios paslaugos teiktos 33-37 metų amžiaus moterims ir vyrams, tačiau jomis pasinaudojo taip pat didelė dalis 28-32 metų moterų bei 38-42 metų vyrų.
Remiantis Statistikos departamento duomenimis, vaikų neturi daugiau nei 55 tūkst. vaisingo amžiaus (18-49 metų) šeimų, tuo metu epidemiologiniais skaičiavimais, Lietuvoje yra apie 50 tūkst. Anot eksministro A.Čapliko, ši statistika rodo, kad apie 15-20 proc. Tik mažiau nei pusė šių porų tiriasi, ketvirtadalis jų ieško specializuotos pagalbos ir tik maždaug 2 proc.
2016 metais Lietuvoje priimtas Pagalbinio apvaisinimo įstatymas atvėrė naujas galimybes vaisingumo sutrikimų turinčioms poroms. Įstatymas reglamentavo pagalbinio apvaisinimo paslaugų tvarką bei pirmą kartą Lietuvoje įteisino lytinių ląstelių donorystę nevaisingų porų gydymui.
Valstybės parama
Kam ir kas apmokama?
Lietuvoje PSDF lėšomis apmokamos pagalbinio apvaisinimo paslaugos teikiamos santuoką ar registruotos partnerystės sutartį sudariusiems asmenims, taip pat moteris turi būti ne vyresnė nei 42 metų. Kai kuriais atvejais reikia preimplantacinės genetinės diagnostikos. Tai gydytojų konsiliumo, kuriame dalyvauja gydytojas genetikas, gydytojas akušeris ginekologas ir embriologas, sprendimu atliekama diagnostika, kuria siekiama įvertinti riziką perduoti didelę negalią sukeliančią ligą su vieno iš partnerių lytinėmis ląstelėmis.
Poroms, norinčioms pasinaudoti pagalbinio apvaisinimo paslaugomis, PSDF lėšomis apmokami du pagalbinio apvaisinimo gydymo ciklai. Procesas prasideda nuo gydytojo akušerio ginekologo konsultacijos moteriai ir vyrui. Jos metu partneriams atliekami laboratoriniai ir instrumentiniai tyrimai. Ligonių kasos taip pat kompensuoja vaistus, skiriamus kiaušidžių stimuliacijai bei lytinių ląstelių banke saugomų embrionų paruošimą ir perkėlimą į moters kūną. Kasmet didžiausia PSDF lėšų dalis atitenka būtent vaistams, nes jie kompensuojami 100 proc. Tai - didelė parama poroms, nes vaistai sudaro beveik pusę procedūros kainos.
Gydymo įstaigos pasirinkimas
Dėl PSDF lėšomis kompensuojamų pagalbinio apvaisinimo paslaugų partneriams, apsidraudusiems privalomuoju sveikatos draudimu, pirmiausia reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją ar gydantį gydytoją. Įvertinęs diagnozę, sveikatos būklę, gydytojas išrašys siuntimą konsultacijai pas vaisingumo specialistą. Svarbu žinoti, kad paslaugas pacientas gali gauti jo paties pasirinktoje medicinos įstaigoje.
Dėl pagalbinio apvaisinimo paslaugų teikimo su ligonių kasomis šiais metais sutartis yra sudariusios šios gydymo įstaigos:
- Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos;
- Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos;
- UAB Baltijos ir Amerikos terapijos ir chirurgijos klinika;
- UAB „Jolsana“;
- UAB „Kardiolita“;
- UAB „Northway medicinos centrai“;
- Lietuvos, JAV ir Izraelio UAB „Vaisingumo klinika“;
- UAB „Vaisingumo centras“.
Pagalbinio apvaisinimo būdai
Pasak A.Usonienės, pagalbinis apvaisinimas yra efektyviausias nevaisingumo gydymo būdas. Yra du pagalbinio apvaisinimo būdai.
- Pirmasis, kai atsižvelgiant į natūralų mėnesinių ciklą arba skatinant ovuliaciją, nustatomas tinkamiausias apvaisinimo laikas ir į gimdos ertmę sušvirkščiama laboratorijoje paruošta koncentruota sperma. Tai vadinama intrauterininė inseminacija (IUI).
- Antras būdas - pagalbinis apvaisinimas (PA), kai skiriami hormoniniai preparatai, skatinantys didelio folikulų skaičiaus susiformavimą, atliekama kiaušidžių kontrolė ultragarsu, tiriamas hormonų kiekis kraujyje. Folikulams pasiekus tinkamą dydį, suleidžiamas vaistas, moterų kartais vadinamas „spragtuku“. Praėjus 35-36 val. atliekama kiaušidžių punkcija. Taip gaunamos kiaušialąstės, kurios laboratorijoje apvaisinamos sperma. Susiformavę embrionai toliau auga inkubatoriuje - tai speciali įranga, kurioje palaikoma tinkama ląstelėms dujų koncentracija, temperatūra ir drėgmė. Atrenkami geriausi embrionai ir perkeliami į gimdą. Likusieji embrionai yra užšaldomi. Toliau skiriami vaistai, kurie didina pastojimo galimybę, atliekamas kraujo tyrimas, kuris nustato, ar moteris pastojo.
Embrionų donorystė
Įprasto pagalbinio apvaisinimo metu kai kuriais atvejais laboratorijoje būna sukuriama kiek daugiau embrionų, nei reiktų vienai porai susilaukti kūdikio. Po procedūrų likę embrionai būna užšaldomi ir saugomi neribotą laiką. Jei pora nusprendžia daugiau nebeturėti vaikų, gali leisti embrionus donuoti - perleisti porai, kuri dėl nevaisingumo ar kitų priežasčių negali sukurti savo embrionų. Pagrindinė embrionų donorystės sąlyga - nuo embrionų sukūrimo turi būti praėję ne mažiau kaip 2 metai.
Statistiškai, maždaug pusės porų po pagalbinio apvaisinimo likę embrionai yra šaldomi, tad lytinių ląstelių bankuose jų yra sukaupta nemažai. Europos organų, audinių ir ląstelių registro duomenimis, vien 2019 metais pagalbinis apvaisinimas kaip gydymo priemonė buvo pritaikytas beveik 2200 Lietuvos porų, o daugiau nei 1000 embrionų buvo užšaldyti. Valstybinės ligonių kasos duomenimis, po dirbtinio apvaisinimo Lietuvoje kasmet gimsta apie 400 vaikų.
Embrionų donorystės programą Lietuvoje koordinuoja Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
Finansiniai aspektai
R. Vyšniauskaitės-Marcinkevičienės teigimu, tik vienas iš dviejų nevaisingumo problemų sprendimo būdų yra kompensuojamas valstybės. „Poroms, atitinkančioms nustatytus kriterijus, valstybė kompensuoja du pagalbinio apvaisinimo ciklus, t. y. pagalbinį apvaisinimą mėgintuvėlyje (IVF), bazinius tyrimus, pagrindinius reikalingus medikamentus ir gydymo eigos stebėseną. Tačiau iš pacientų apklausos, kurią organizavo mūsų asociacijos psichologė, sužinojome, kad net ir besinaudojančioms valstybės finansavimu poroms vienas pagalbinio apvaisinimo ciklas papildomai gali kainuoti 300-2500 eurų. Pigesnė, intrauterininės inseminacijos, kai specialiai paruošta vyro sperma sušvirkščiama tiesiai į moters gimdą, procedūra (IUI), valstybės nėra kompensuojama ir gali kainuoti 210-350 eurų. Tačiau kiekvienos poros atveju bendra suma gali siekti kur kas daugiau, priklausomai nuo to, kiek vaistų reikia moteriai, ir, žinoma, kiek porai prireiks procedūrų“, - sako Vaisingumo asociacijos vadovė.
Vis dėlto, pasak asociacijos vadovės, pagalbinio apvaisinimo procedūra yra efektyvi 30-40 proc. porų, vadinasi, yra nemažai porų, kurioms, siekiant susilaukti vaiko, dviejų kompensuojamų IVF procedūrų neužteks. „Pagalbinio apvaisinimo mėgintuvėlyje procedūros kaina, remiantis vaisingumo klinikų kainoraščiais, siekia 2500-2800 Eur, tačiau tai yra tik procedūros kaina. Vaistai, papildomi tyrimai, gydymo eigos stebėsena sudaro beveik dar tokią pačią sumą, tad bendra suma gali siekti 4000 eurų, o kartais ir dar daugiau. Deja, remiantis asociacijos organizuotos psichologines pagalbos grupes lankančių šeimų apklausa, maždaug 1 iš 20 porų negali sau leisti pasinaudoti nefinansuojamomis procedūromis ir dėl lėšų stygiaus yra priversta laikinai sustabdyti gydymą ar netgi visam laikui jį nutraukti“, - apgailestauja pašnekovė.
Anot bendrovės vadovės Giedrės Štuopės, poros Lietuvoje vis dar nedrąsiai skolinasi vaisingumo paslaugoms. „Pastebime, kad žmonės vis dar nedrįsta prisipažinti ir skolintis pagalbinio apvaisinimo procedūroms, nors, pavyzdžiui, dantų gydymui ar kitoms sveikatinimosi paslaugoms lietuviai skolinasi drąsiau. Pagalbinio apvaisinimo procedūra turėtų būti lygiai tokia pat svarbi, be to, susidūrus su vaisingumo problemomis, laikas yra ypač brangus“, - teigia G. Štuopė.
Emocinė parama
R. Vyšniauskaitė-Marcinkevičienė priduria, kad svarbu nepamiršti, jog gydant nevaisingumą, neįmanoma numatyti visų žingsnių į priekį, todėl geriau galvoti tik apie tą etapą, kuriame šiuo metu pora yra. „Žinoma, taip pat ne mažiau svarbu tikėti, kad kito etapo neprireiks. Niekas tiksliai negali pasakyti, nei kiek laiko užtruks gydymas, nei kiek tai kainuos. O svajonei susilaukti vaikų užtrukus ilgiau, nei tikėtasi, labai svarbu nepamiršti, kad esate ne vieni, kad galite būti išklausyti. Neretai poroms tiesiog būtina ieškoti emocinės pagalbos, kreiptis į psichologą arba į panašias patirtis išgyvenančias poras“, - sako specialistė.
Pagalbinio apvaisinimo paslaugų statistika Lietuvoje
| Metai | Įstaigos | Moterų | Vyrų | Paslaugos | Finansavimas (Eur) |
|---|---|---|---|---|---|
| Praeiti metai | 8 | 1520 | 1240 | ~7000 | 3,56 mln. |
žymės: #Gime
Panašus:
- Kaip Gauti Dirbtinio Apvaisinimo Kompensaciją Lietuvoje – Išsamus Vadovas
- Dirbtinio apvaisinimo Lietuvoje: naujausi Sveikatos ministro įsakymai ir įstatymų projektai
- Dirbtinis apvaisinimas: atskleisti sėkmės paslaptys, išsklaidyti mitai ir revoliucinės naujausios technologijos
- Guttalax vartojimas nėštumo metu: ką svarbu žinoti kiekvienai būsimoji mamai?
- Sužinokite, kiek pieno turi gauti jūsų kūdikis pagal amžių – išsamus ir patikimas vadovas tėvams