Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Dilgėlinė (lot. urticaria) vienu ar kitu gyvenimo laikotarpiu paveikia apie 20% žmonijos. Tai viena dažniausių odos ligų, galinti pasireikšti dėl pačių įvairiausių veiksnių.

Kas yra dilgėlinė?

Pasak gydytojų alergologų, dilgėlinė - tai odos liga, kurios metu vystosi įvairaus dydžio bei formos niežtintis bėrimas pūslėmis ir/arba angioedema. Dilgėlinę gali sukelti įvairios medžiagos ar net situacijos, tačiau ir vienu ir kitu atveju dilgėlinė prasideda odos niežėjimu, kuris vėliau virsta į odos paburkimus, primenančius odos nudilginimą. Angioedema - tai staigus gilesnių odos sluoksnių, poodžio, gleivinių paburkimas, dažnai skausmingas, praeinantis per 72 val.

Dažniausiai pasitaikantys dilgėlinės požymiai yra šie:

  • Dilgėlinės paburkimai gali atsirasti bet kurioje kūno srityje; gali keisti formą, judėti, išnyksta ir vėl per trumpą laiką pasirodyti.
  • Pagal iškilimus: dilgėlinė paprastai pasireiškia raudonos arba odos spalvos paburkimais su aiškiais kraštais, kurie paprastai staiga atsiranda ir lygiai taip pat greitai praeina.

Dilgėlinės niežulys gali būti lengvas arba sunkus, tačiau kasymasis, alkoholinio vartojimas, sportas bei emocinis stresas gali niežėjimą sustiprinti. Be to, dilgėlinė yra dažnai maišoma ir su kitomis dermatologinėmis ligomis. Dilgėlinės simptomai gali trukti nuo kelių minučių, mėnesių ar net metų.

Dilgėlinė gali būti dviejų tipų - trumpalaikė (ūmi) ir ilgalaikė (lėtinė). Nei viena jų paprastai nėra pavojinga gyvybei, tačiau atsiradus paburkimams gerklėje ar bet kokiems kitiems simptomams, ribojantiems kvėpavimą, reikalinga skubi medicininė pagalba. Kiekvienas dilgėlinės paburkimas atskirai trunka mažiau nei 24 valandas.

Angioneurozinė edema

Angioneurozinė edema - tai paodiniai patinimai, kurie gali būti klaidingai diagnozuojami, maišomi su dilgėline. Angioneurozinė edema gali pasireikšti dėl alerginių reakcijų, vaistų ar kai kurių fermentų paveldimo trūkumo organizme. Simptomai, susiję su angioneurozinė edema:

  • Akių srities ar burnos patinimai.
  • Rankų, kojų ar gerklės patinimai.

Alergologai diagnozuoja ir gydo tiek dilgėlinę, tiek angioneurozinę edemą.

Dilgėlinės alergijos priežastys

Dilgėlinė gali pasireikšti labai ūmiai ir netikėtai net ir visiškai sveikam žmogui, todėl iš anksto nuspėti kas gali sukelti ligą, galimybės nėra. Dilgėlinės alergijos priežastys gali būti pačios įvairiausios, nes dilgėlinė gali pasireikšti dėl:

  • Kai kurių maisto produktų (ypač žemės ir kitų riešutų, kiaušinių, vėžiagyvių).
  • Vaistai, tokie kaip antibiotikai (ypač penicilinas ir sulfonamidas), aspirinas ir ibuprofenas.
  • Vabzdžių įgėlimai ar įkandimai.
  • Fizinių dirgiklių, pavyzdžiui, slėgis, šaltis, karštis, fiziniai pratimai ar saulė.
  • Lateksas.
  • Kraujo perpylimas.
  • Bakterinės infekcijos, įskaitant šlapimo takų ir gerklės infekcijas.
  • Virusinės infekcijos, įskaitant peršalimą, infekcinę mononukleozę ir hepatitą.
  • Gyvūnų pleiskanos.
  • Žiedadulkės.
  • Kai kurie augalai, pavyzdžiui, nuodingasis ąžuolas ir nuodingoji gebenė.
  • Organizme vykstančių hormoninių pokyčių.

Dažni fizinės dilgėlinės sukėlėjai:

  • Trynimas ar kasimasis: simptomai atsiranda per keletą minučių toje vietoje, kuri buvo trinama ar kasoma, ir paprastai trunka mažiau nei valandą.
  • Slėgis ar spaudimas. Lėtinė slėgio dilgėlinė gali atsirasti praėjus 6-8 valandoms nuo įvykio (diržų ar drabužių nuospaudos) ir pasireikšti raudonu patinimu. Tie patys simptomai gali pasireikšti ir laikytis tose kūno dalyse, kuriose jaučiamas pastovus spaudimas, pavyzdžiui, kojų paduose.
  • Kintanti temperatūra. Paprastai šalčio dilgėlinė pasireiškia aukštai temperatūrai pasikeitus į žemą. Jeigu visa kūno temperatūra staiga atvėsta, ši dilgėlinės forma gali būti pavojinga gyvybei, pavyzdžiui, kai paneriama į baseiną.
  • Aukšta kūno temperatūra. Cholinerginė (arba šilumos) dilgėlinė pasireiškia kūno temperatūrai staiga pakilus: dėl prakaitavimo, mankštinimosi, karšto dušo ir / ar nerimo padidėjimo.
  • Saulės spinduliai. Kraujagyslių uždegimai (arba vaskulitas), taip pat gali sukelti dilgėlinę. Esant šiai dilgėlinei labiau skauda nei niežti, ant odos gali likti net mėlynės.

Kas serga dilgėline?

Pasak ekspertų, dilgėline dažniau serga moterys. Žinoma tai, kad lėtine dilgėline dažniausiai serga suaugusieji ir tik 3-5 % vaikų, kuriems liga pasireiškia po persirgtų infekcijų, tam tikro maisto ir pan. Vaikišką dilgėlinę galima išaugti, nes laikui bėgant vaikų jautrumas maistui ir kitiems alergenams sumažėja.

Kaip gydyti dilgėlinę?

Jei dilgėlinė trunka daugiau nei mėnesį, arba jei ji laikui bėgant kartojasi, reikia apsilankyti pas gydytoją alergologą, kuris įvertintų ligos istoriją bei fiziškai apžiūrėtų dilgėlinės paburkimus.

Kai kuriais atvejais dilgėlinės sukėlėjai būna gana akivaizdūs - simptomai pasireiškia iškart arba labai greitai suvalgius žemės riešutų ar krevečių. Kiti atvejai reikalauja glaudesnio paciento ir specialisto bendradarbiavimo bandant surasti priežastį, kurių gali būti daug ir įvairių. Tačiau tam tikrais atvejais dilgėlinės priežastys lieka neaiškios.

Jei dilgėlinė pasireiškia epizodiškai, bet įtariate alergiją maistui, rekomenduojama atlikti molekulinius alergijos tyrimus bei stebėti, ką valgote. Tai padės išsiaiškinti, ar yra ryšys tarp to, ką valgote, ir pasireiškiančių dilgėlinės simptomų. Tikėtina, kad tuomet dilgėlinės bėrimas sumažės ar net visiškai išnyks.

Tuo tarpu lėtinė dilgėlinė, pasireiškianti ilgiau nei 6 savaites, turi būti įvertinta gydytojo alergologo. Gydytojas kartu su jumis aptars šeimos ligos istoriją, galimas medžiagas, su kuriomis susiduriate namuose ar darbe, sąlytį su naminiais ar kitais gyvūnais, bei tai, kokius vaistus nesenai pradėjote vartoti. Jeigu netyčia vedate mitybos dienoraštį, būtinai parodykite jį savo alergologui.

Siekiant nustatyti odos paburkimų priežastis, konsultacijų metu gydytojas alergologas gali paskirti odos, kraujo ar net šlapimo tyrimus. Jei kyla įtarimas, jog simptomus sukelia alergija konkrečiam maistui, o jūs alergijos tyrimų dar nebūsite daręsi, specialistas gali paprašyti pasidaryti odos dūrio mėginį ar kraujo tyrimą, siekiant patvirtinti diagnozę. Jei įtarimai pasitvirtina, gydytojas patars vengti to maisto ar produktų, į kurių sudėtį jis įeina.

Retais atvejais įtardamas, jog simptomus sukelia alergija maistui, gydytojas alergologas gali rekomenduoti pasidaryti provokacinį maisto testą, kurio metu duodamas tam tikras kiekis įtariamo maisto bei stebima reakcija jo suvalgius. Jeigu simptomus sukelia vaskulitas (lot.

Tuomet, kai įtariama dilgėlinė, kaip ją gydyti - vienas pagrindinių klausimų, tačiau visų pirma reikia nustatyti, kodėl atsiranda dilgėlinė alergija. Mokslininkams pavyko nustatyti daugelį (tačiau ne visus) veiksnių, kurie gali sukelti dilgėlinę. Tai apima maistą ir kitas medžiagas, su kuriais susiduriame ar vartojame, pavyzdžiui, vaistai. Be to, dilgėlinę gali sukelti ir kitos ligos.

Paprastai dilgėlinei malšinti dažnai rekomenduojami antihistamininiai vaistai, kurie blokuoja histamino išsiskyrimą odoje, histaminas ir sukelia alergines reakcijas. Šių vaistų galima įsigyti bet kurioje vaistinėje be recepto. Dilgėlinės simptomams palengvinti gydytojas alergologas gali rekomenduoti ir dviejų ar trijų antihistamininių vaistų derinį kartu su šaldančiais kompresais ar kitomis priemonėmis, kurios slopina niežulį, tačiau sunkią epizodinę dilgėlinę gali tekti malšinti ir prednizonu, kortikosteroidiniais vaistais ar imuniniu moduliatoriumi.

Jei tarp įprastų dilgėlinės simptomų pasitaiko lūpų, liežuvio patinimų ar pasunkėjusio kvėpavimo simptomų, tai gali įspėti apie galimą anafilaksijos šoką, sunkią alerginę reakciją, kuri gali baigtis mirtimi. Tokiu atveju gydytojas paskiria epinefrino (adrenalino) autoinjektorių, kurį privalu nešiotis su savimi. Tai vienintelis būdas išvengti rimtų pasekmių.

Jei dilgėlinės priežastis nustatoma, geriausias gydymas yra priežasties išvengimas arba pašalinimas. Tad jeigu alergenų tyrimai leido nustatyti tikslius šios ligos sukėlėjus, patys galėsite imtis tam tikrų prevencinių veiksmų.

Taigi, galimi ir tokie būdai, kaip gydyti dilgėlinę:

  • Maisto produktai: nevalgykite maisto produktų, kurie sukelia simptomus.
  • Venkite kasymosi, odos dirginimo: nenaudokite intensyvaus muilo ar prausiklio, dažniau maudykitės, nes dažnas maudymasis gali sumažinti niežulį ir kasymąsi (pastarasis pablogina dilgėlinę).
  • Venkite prigludusių drabužių: itin prigludę drabužiai trinasi į odą, ją dirgindami, todėl gali skatinti dilgėlinės simptomų sustiprėjimą.
  • Tinkama temperatūra: jeigu dilgėlinę sukelia temperatūrų pokyčiai, pavyzdžiui, šaltis, venkite maudymosi šaltame vandenyje ir visada nešiokitės epinefrino autoinjektorių. Venkite kontakto su šaltu oru, o esant šaltajam periodui būdami lauke nosį ir burną pridenkite skarele ar šaliku, renkitės šiltais drabužiais.
  • Saulė: dėvėkite apsauginius drabužius, nepraleidžiančius saulės spindulių.
  • Vaistai: nedelsdami informuokite gydytoją ar vaistininką, jei įtariate, jog paskirtas vaistas sukelia dilgėlinės simptomus.

Dilgėlinės forma, trunkanti ilgiau nei šešias savaites ir galinti tęstis mėnesius ar metus, vadinama lėtine dilgėline. Jei dilgėlinės priežastys nenustatomos net ir po išsamios diagnostikos, tokia būklė vadinama lėtine idiopatine dilgėline („idiopatinė“ reiškia „nežinomas“). Apie puse šių atvejų yra susiję su kai kuriais imuniniais mechanizmais.

Lėtinę dilgėlinę gali sukelti lėtinė infekcija, autoantikūniai, nealerginės kilmės reakcija į maistą. Lėtinės dilgėlinės simptomų atsiradimą dažnai lemia kelių veiksnių sąveika. Nepaisant išsamaus ištyrimo, daugiau nei pusės lėtinės dilgėlinės atvejų priežastis lieka neaiški.

Maisto produktai, rekomenduojami ir draudžiami vartoti sergant lėtine dilgėline

Maisto produktai Leidžiami valgyti Draudžiami valgyti
Pagrindiniai maisto produktai Duona be konservantų, bulvės, ryžiai, neapdoroti grūdiniai, rupių kvietinių miltų makaronai (be kiaušinio), ryžių paplotėliai Visi kiti maisto produktai (pavyzdžiui, makaronai, makaronais u kiaušiniu, pyragaičiai, bulvių traškučiai ir kt.)
Riebalai Sviestas, šalto spaudimo augaliniai aliejai Margarinas, majonezas ir visi kiti riebalai
Pieno produktai Šviežias pienas, grietinė be stabilizatoriaus, kefyras, rūgpienis, šviežia grietinėlė, varškė, natūralus jogurtas, varškės sūris Fermentinis sūris ir visi kiti pieno produktai (išskyrus leidžiamus valgyti)
Gyvulinės kilmės maisto produktai Šviežia mėsa, malta mėsa be prieskonių Kiaušiniai, žuvis, jūros gėrybės, prieskoniai apdorota mėsa, rūkyti mėsos gaminiai, mėsos gaminiai su sojomis)
Daržovės Visos daržovės (pvz., bulvės, morkos, salotos, cukinijos, kopūstai, brokoliai, šparagai, kininiai kopūstai), išskyrus draudžiamas Artišokai, žirneliai, rabarbarai, špinatai, pomidorai ir pomidorų produktai, alyvuogės, paprikos
Vaisiai Jokių vaisių! Visos vaisių rūšys, džiovinti vaisiai, riešutai, vaisių sultys
Prieskoniai Druska, cukrus, porai, svogūnai. Česnakų laiškai Česnakų šakniavaisiai, prieskoniniai augalai
Saldumynai Jokių saldumynų! Visi saldumynai, net kramtomoji guma
Gėrimai Pienas, mineralinis vanduo, kava, juodoji arbata Alus, vynas, kiti alkoholiniai gėrimai, žolelių arbatos
Kiti Medus (jei nenustatyta alergija žiedadulkėms) Grybai, uogienės, marmeladai, džemai ir kt.

žymės: #Vaiku #Vaikui

Panašus: