Išgirdus žinią, jog žmogus išėjo amžinojo atilsio, būna sunku rasti būdų kaip tinkamai išreikšti savo liūdesį ir empatiją gedintiems. Nėra apibrėžta, kaip tinkamai reikėtų paguosti tuos, kurie ką tik prarado sau artimą žmogų. Pasitaiko, kai dėl baimės pasakyti netinkamus žodžius gedinčiam žmogui dažnai nepasakome nieko. Vis dėlto tai jam gali atrodyti kaip atsiribojimas ar net išdavystė tokiu metu, kai labiausiai reikia palaikymo.
Užuojautos tikslas - gedinčiajam pademonstruoti savo supratimą ir susirūpinimą. Nors gali būti sunku žinoti, ką gedinčiajam, praradusiam artimą žmogų, svarbiausia parodyti, kad jums rūpi netektį patyręs žmogus ir esate bet kada pasiruošęs jam padėti.
Šiame straipsnyje aptarsime, kaip tinkamai išreikšti užuojautą vaikui, patyrusiam netektį, kokius žodžius pasirinkti ir ko vengti.
Kaip paguosti vaiką netekties atveju?
Būkite geru klausytoju
Visų pirma, būkite geru klausytoju. Leiskite gedinčiajam išsikalbėti, prisiminkite mirusį kartu su juo. Tačiau neskubinkite to daryti patys - noras atvirai kalbėti apie savo jausmus priimtinas ne visiems. Dažnai reikia laiko priprasti prie minties apie praradimą, o dar ilgiau užtrunka sukaupti jėgų apie tai šnekėti.
Padėkite
Laidotuvės - ne tik emociškai sunkus, bet ir planavimo reikalaujantis procesas. Padėkite.
Supraskite
Kiekvienas gedime skirtingai: liūdesys ne visada išreiškiamas tik ašaromis, o šypsena ne visada simbolizuoja džiaugsmą. Vyrauja mitas, jog ašarų stygius reiškia artimo ryšio su mirusiuoju nebuvimą, pamirštama, jog baimė, pyktis, kaltė ar kiti panašūs jausmai - dažni palydovai skaudžių išgyvenimų metu. Leiskite velionio artimiesiems gedėti savaip, supraskite, jog turi praeiti šiek tiek laiko, kol pavyks susitaikyti su netektimi.
Užuojautos frazės
Venkite klišių / banalių užuojautos frazių: tarkite žodžius iš širdies. Pasisemkite idėjų iš atminties: paminėkite malonų atsiminimą, prisiminkite mirusiojo turėtas unikalias savybes, specifinius būdo bruožus. Jei mirusiojo taip gerai nepažinojote, leiskite artimiesiems žinoti, jog suprantate, koks jiems sunkus šis periodas, kad apie juos galvojate ir tikitės, jog geri prisiminimai taps paguoda šiuo sunkiu gyvenimo etapu.
Galite sakyti, kaip labai ilgėsitės mirusio žmogaus arba pasidalinti laimingu prisiminimu. Jei jums pritrūksta žodžių, sakydami tai žmogui leidžiate suprasti, kad jums tai rūpi.
- „Apgailestauju dėl tavo netekties.“
- „Užuojauta.“ Kiti variantai: „nuoširdžiausia užuojauta“ arba „užuojauta tau ir tavo šeimai“.
- „Tu esi mano mintyse / aš galvoju apie tave“.
- „Jis buvo nuostabus žmogus“.
- „Aš pasiilgsiu jo/jos.“
- „Turbūt tau taip sunku.“
- „Aš tave myliu.“ Jei esate labai artimas, galite priminti gedinčiam žmogui, kad jį mylite, ir tai gali būti labai stipru.
- „Kai būsite pasiruošę, norėčiau susitikti ir sužinoti daugiau apie [velionio vardas].“
- Jei turite bendrų prisiminimų ar istorijų, jomis taip pat galima pasidalinti.
- „Leiskite pagaminti / užsakyti jums vakarienę“. Praktinė pagalba kartais yra pati geriausia užuojautos forma.
Ko vengti reiškiant užuojautą?
- Nepasakokite apie kitų žmonių patirtį (arba apie savąją) - kitų patirtas skausmas nepaguos gedinčiųjų.
- Nepiktnaudžiaukite. Jei laidotuvėse yra paruoštas užkandžių stalas, nederėtų piktnaudžiauti maistu ar gėrimais.
- Neklauskite / venkite klausti apie mirties aplinkybes.
Svarbu neprimesti kitam žmogui, kaip liūdėti ar ką jausti. Atminkite, kad mirus žmogaus artimajam, svarbiausias asmuo yra gedintysis.
Daugelis žmonių bijo pasakyti ką nors „neteisingo“ ką tik netektį patyrusiam žmogui. Kadangi gedintysis paprastai jaučiasi priblokštas ir draskomas įvairių emocingų, galima labai suklysti. Turėtumėte pabandyti kalbėti vedini meilės ir užuojautos ir nuoširdžiai pripažinti situaciją.
Yra trys geros taisyklės, kurių reikia laikytis sprendžiant, ko nesakyti:
- Neneikite, kad žmogus yra miręs.
- Neneikite, kad gedintysis patiria emocinį skausmą.
- Neneikite, kad ši mirtis gali amžiams pakeisti kiekvieno gyvenimą.
Taigi, ko reikėtų vengti:
- „Aš žinau kaip tu jautiesi.“
- „Dabar jis/jis yra geresnėje vietoje“.
- „Kaip sekasi / laikotės?“
- „Dabar galite pradėti gyventi toliau.“
- „Nežinau, ką daryčiau, jei mano [įvardijamas mylimas asmuo] numirtų.“
- „Bent jau mirtis buvo greita, beskausmė.“
- „Bent jau turėjai progą atsisveikinti.“ Reiškiant užuojautą reikia atminti gerą taisyklę: niekada nepradėkite sakinio „bent“.
- „Nesijaudink, greitai pasijusi geriau.“
Taip pat reikėtų vengti tokių frazių:
- ,,Praeis kažkuris laikas ir jūs dar pagimdysite (mirus kūdikiui“.
- ,, Tu labai graži, dar ištekėsi (žuvus vyrui) “.
- ,,Neverk, viskas praeis“.
- ,,Taip nepergyvenkite, viskas bus gerai“.
- ,,Žinoma blogai, bet laikas gydo“.
- Negalima sakyti žodžių, kurie būtų orientuoti į gedinčiojo ateitį.
- Pozityvių mirties aspektų ieškojimas, netekties išvadų darymas, naudos mirusiajam arba kažko gero netektyje ieškojimas, dažnai tai taip pat nepaguodžia gedinčiojo.
- ,,Taip jam geriau. Jis jau savo iškentėjo“.
- Dažnai galima girdėti sakant ir tokius užuojautos žodžius ,,gerai, kad nors motina dar nenukentėjo“ , ,,sunku, bet Jūs dar daugiau turite vaikų“. Taip sakyti negalima.
- ,,Laikykis, kitiems sunkiau būna negu tau“ , ,, būna dar blogiau, tu ne viena tokia, kiek blogybių aplinkui“ - ,,daug yra kenčiančių, tavo vyras, o kitų vaikai žuvo ir t.t. “, - taip pat dažnai girdimi užuojautai sakomi žodžiai, kuriais užjaučiantysis stengiasi palyginti gedinčiojo netekties skausmą su ,, tais, kuriems blogiau“.
- Sakant užuojautos žodžius, negalima kalbėti apie tai, kad mirties buvo galima kažkokiu tai būdu išvengti.
- ,,Dievas davė - dievas pasiėmė“ - taip pat dažnai sakoma frazė, kai dėl žmogaus mirties ,,kaltinamas,, dievas.
- „Tai atsitiko dėl padarytų nuodėmių“ , tu gi žinai, jis daug gėrė“, ,,labai gaila, bet jis buvo narkomanas, jie visada taip gyvenimą baigia“.
- Kategoriškai nerekomenduojama užjaučiant domėtis mirties detalėmis.
- Kartais žmonės atėję paguosti ir nuraminti gedintįjį, pradeda pasakoti apie savo pablogėjusią sveikatą, vildamiesi,, kad tokie žodžiai padės lengviau išgyventi netektį gedinčiajam.
- Kartais užuojauta reiškiama tokiais kreipiniais, kurie labai panašūs į šūkius.,, Reikia gyventi dėl“....
Kaip tinkamai elgtis laidotuvių metu?
Daugeliui papildomą įtampą laidotuvių proceso metu kelia nerašytų elgesio taisyklių nežinojimas. Žemiau pateikiami pagrindiniai aspektai, į kuriuos reikėtų atsižvelgti, norint savo elgesiu ne įžeisti, o pagerbti tiek mirusįjį, tiek gedinčią šeimą.
Apranga
Vienas iš pagrindinių aspektų, kurį reikėtų apgalvoti prieš dalyvaujant laidotuvėse, yra Jūsų apranga ir ją sudarančios detalės.
- Vieta. Turėkite omenyje, kur vyks šarvojimas: ceremonija, vykstanti ne laidojimo / maldos namuose, gali būti šiek tiek mažiau formali.
- Moterys. Visų pirma, pasirinkite tinkamą aprangos spalvą. Formali apranga atspindi pagarbą laidotuvių ceremonijai. Taigi derėtų rinktis formalias / konservatyvias sukneles ar rūbų derinius. Galima dėvėti papuošalus, tačiau nereikėtų jų turėti per daug. Garsiai barškančias apyrankes ar itin blizgius auskarus / žiedus derėtų palikti namie. Aksesuarai turėtų būti subtilūs ir negausūs. Ceremonijos metu gali tekti daug vaikščioti, taigi verta pasirinkti patogius, žemakulnius batelius - aukštakulnius ar sportinio tipo batelius pasilikite laisvalaikiui ar darbui.
- Vyrai. Rekomenduotina dėvėti tamsaus atspalvio kostiumą (juodą, pilką, tamsiai mėlyną) bei marškinius su apykakle (šie gali būti tiek balti, tiek tamsaus atspalvio). Sportinio stiliaus ar kasdienė apranga yra nederama. Kaip ir moterims, dera vengti ryškių, dėmesį traukiančių spalvų ir ekstravagantiškų aksesuarų - apsiribokite laikrodžiu ir vestuviniu žiedu. Jei mėgstate bei nešiojate kepures, galite dėvėti vieną laidotuvių metu, tačiau parodykite pagarbą ją nusiimdami šarvojimo salėje.
- Vaikai. Vaikų apranga nėra tokia formali, kaip suaugusiųjų. Svarbu, jog ši jiems būtų patogi. Tamsūs rūbai yra tinkami, bet nebūtini: galima rinktis ir kitas neryškias, blankias spalvas.
Elgesys šarvojimo salėje
- Visų pirma, nevėluokite į ceremoniją. Jei jau nepavyko atvykti laiku, netrukdykite kitų svečių, ramiai atsistokite gale. Jeigu turėsite išvykti anksčiau laiko, taip pat rinkitės tokią vietą, kuri leistų tyliai ir greitai išeiti.
- Šarvojimo salėje stenkitės kalbėti tyliai ar pašnibždomis. Jei su savimi atsivedėte mažų vaikų, nepamirškite to priminti ir jiems.
- Dažniausiai artimiesiems skirtos vietos yra arčiausiai mirusiojo kūno / urnos. Nors, tradiciškai, šeimos bei giminaičių vietoms paskirtos pirmosios eilės, jei šios yra tuštokos (arba patalpa labai erdvi), sėskite arčiau - taip padėsite užpildyti erdvę ir sukurti jaukesnę aplinką. Arčiau kūno stengiasi sėsti ir buvę artimi velionio draugai.
Gėlės ir vainikai
Gėlių padėjimas šalia kūno - vienas seniausių ritualų, skirtų pagerbti mirusįjį. Jos - gyvenimo grožio ir trapumo simbolis.
- Jei gėles nešate tik nuo savęs, užtenka atnešti keletą žiedų (rožių, lelijų, kalijų, chrizantemų ar kitų). Lietuvoje tradiciškai nešamos baltos gėlės, tačiau nereikia atsisakyti ir spalvotų gėlių ansamblių. Ypač jei žinote, jog tokias gėles mėgo velionis.
- Vainikai dažniausiai nešami nuo didesnio žmonių skaičiaus: darbo kolektyvo, šeimos, artimų draugų. Dydis pasirenkamas pagal patalpos, kurioje bus pašarvotas kūnas, turimą vietą: didelė kompozicija gali užgriozdinti mažą erdvę, ypač jei tokių bus keletas. Vertėtų atsisakyti vainikų, jei laidojama urna: didelės gėlių kompozicijos gali ją užgožti. Mažesni gėlių deriniai priimtinesni ir tais atvejais, kai yra laidojamas vaikas.
Kaip paruošti vaiką laidotuvėms?
Derėtų paminėti, kad jei norite, jog laidotuvėse dalyvautų maži vaikai, reikėtų su jais prieš tai pasišnekėti: pamėginti paaiškinti, koks tai procesas (kad laidotuvių metu nekiltų daug klausimų), jo svarbą ir tinkamą elgesį (derėtų ne rėkauti, o šnibždėti). Jei nemanote, jog vaikas negalės ramiai ir tyliai dalyvauti ceremonijoje, geriau leiskite jam pasilikti namie arba pamėginkite rasti, kas galėtų jį prižiūrėti, kol Jūsų nebus.
Pasak psichologės Rositos Pipirienės, jai teko girdėti ne vieną pasakojimą, jog tėvo ar mamos netekęs vaikas nenori apie tai šnekėti, nenori eiti pas psichologą, nors akivaizdžiai nešioja savy didžiulį skausmą. Kai tokiems vaikams pasiseka prašnekti ir pravirkti, paprastai jie verkia ilgai ir be galo skausmingai. Tačiau vėliau jiems pagerėja.
Vaikai, nepaisant jų amžiaus, turėtų dalyvauti tokiuose ritualuose lygiomis teisėmis su suaugusiais. Tėvams kartais kyla pagunda apsaugoti vaiką nuo skausmo ar skausmingų prisiminimų, tačiau žiūrint iš viso gyvenimo perspektyvos, vaikams geriau būti informuotiems ir dalyvauti su mirtimi susijusiuose ritualuose, neišskiriant nė laidotuvių. Naudinga mažyliui duoti užduotį - pavyzdžiui, į karstą įdėti gėlę ar nuotraukytę. Tik, žinoma, reikia duoti laiko tam pasiruošti, o vėliau - suteikti pakankamai paguodos.
Jei būsite su vaiku atviri, padėsite jam natūraliai priimti mirtį ir išreikšti liūdesį. Jei vaikas to nemokės, vėliau gyvenime jam gali kilti sunkumų.
Nėra jokios priežasties ką nors slėpti. Jei būsite su vaiku atviri, padėsite jam natūraliai priimti mirtį ir išreikšti liūdesį. Jei vaikas to nemokės, vėliau gyvenime jam gali kilti sunkumų.
Panašus:
- Atostogos gimus vaikui: kaip gauti ir kiek trunka?
- Uodo įkandimas vaikui: Kaip sumažinti niežulį ir patinimą?
- Vaikui temperatūra be priežasties: ką daryti ir kada kreiptis į gydytoją?
- Simona Krėpštaitė: Įkvepianti Gyvenimo Kelionė ir Karjeros Švytėjimas
- Vaikiškos Merino Vilnos Antklodės – Tobulas Komfortas ir Sveikas Miegas Jūsų Mažyliui!