Lietuva, kaip ir kitos Europos šalys, išgyvena šeimos formavimo krizę. Mažėja įregistruotų santuokų skaičius, o santuokų stabilumas taip pat kelia nerimą.
Šeimos Samprata ir Funkcijos
Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Tai įstatymine ir socialiai pripažinta tvarka patvirtinta dviejų žmonių sąjunga, turinti arba norinti turėti vaikų. Šeima atlieka svarbias funkcijas: vaikų socializaciją, pagrindinių normų ir vertybių perdavimą, materialinių lėšų paskirstymą šeimos viduje. Šeima funkcionuoja ir atsinaujina kasdieninio gyvenimo eigoje.
Tradicinė šeima apibrėžiama kaip sutuoktinių pora su vaikais. Tačiau šiuolaikinėmis socialinio gyvenimo sąlygomis šeimos samprata tapo atvira ir sudėtinga. Šeima suvokiama nevienodai, priklausomai nuo amžiaus, pareigų ir socialinės padėties.
Svarbu pabrėžti, kad šeima yra ne tik biologinė, bet ir kultūriškai apibrėžta. Šeimos ideologija gali būti suvokiama dvejopai - kognityviai ir diskursyviai. Šeima tarnauja socialiniams poreikiams, kuriems ji yra skirta.
Šeimos Formos ir Valdžios Tipai
Šeimos forma gali būti įvairi. Monogamija - vieno vyro ir vienos moters santuoka - yra pagrindinė santuokos forma. Tačiau egzistuoja ir poligamija (vieno asmens su keletu asmenų santuoka), pavyzdžiui, poliginija (vieno vyro su keletu moterų santuoka), paplitusi musulmonų šalyse.
Valdžios tipai šeimoje taip pat gali skirtis: patriarchalinės (kai vyras turi didžiausią valdžią), matriarchalinės (kai motina turi didžiausią valdžią) ir lygiateisės (egalitarinės) šeimos. Dauguma šiuolaikinių visuomenių linksta prie lygiateisiškos šeimos sistemos.
Partnerio Pasirinkimas ir Gyvenamoji Vieta
Partnerio pasirinkimą dažnai lemia endogamijos ir egzogamijos taisyklės. Endogamija būdinga Indijos kastų bendruomenei, kai partneris pasirenkamas tam tikrų burių ribose. Gyvenamosios vietos pasirinkimas gali būti neolokalinis (nauja vieta), patrilokalinis (vyro tėvų namuose) arba matrilokalinis (žmonos tėvų namuose).
Kilmė ir Turto Paveldėjimas
Kilmė ir turto paveldėjimas gali vykti trimis būdais: patrilinealiniu (iš tėvo pusės), matrilinealiniu (iš motinos pusės) arba bilinealiniu (iš abiejų pusių). Patrilinealinė sistema yra paplitusi 40% pasaulio kultūrų.
Šeimos Raida ir Teorijos
Šeimos samprata ir funkcijos kinta konkrečiomis socialinėmis, ekonominėmis ir kultūrinėmis sąlygomis. Sociologai, tokie kaip Talcottas Parsonsas ir Williamas J. Goode, analizavo šeimos raidos tendencijas šiuolaikinėje visuomenėje. T. Parsonso struktūrinis funkcionalizmas teigė, kad šeima yra universali institucija, atliekanti svarbias funkcijas šeimos nariams ir visuomenei.
Marksistinis požiūris į šeimą, grindžiamas F. Engelso darbais, kritikuoja patriarchalinę monogamiją ir atkreipia dėmesį į moters padėtį šeimoje. F. Engelsas teigė, kad struktūrinis šeimos atsiskyrimas buvo sukurtas vyrų vyrams, siekiant užtikrinti vaikų gimdymą, auklėjimą ir namų tvarkymą.
Šeimos Padėtis Šiandieninėje Lietuvoje
Šiuolaikinė šeima Lietuvoje susiduria su įvairiais iššūkiais. Sumažėjo santuokų skaičius, padaugėjo nesantuokinių vaikų, o skyrybų skaičius išlieka aukštas. Vis dėlto, šeima išlieka svarbiausia vertybe daugeliui Lietuvos gyventojų.
Santuokų ir Skyrybų Tendencijos
Įregistruotų santuokų kasmet mažėja. 1990 metais 1000 gyventojų teko 9,8 santuokų, o pernai - tik 4,6. Tuo pačiu metu didėja besituokančiųjų asmenų amžius. Moterys tuokiasi vidutiniškai dvejais metais jaunesnės negu vyrai, o vidutinis besituokiančiųjų amžius nuolat didėja.
Deja, Lietuva išsiskiria dideliu skyrybų skaičiumi. Per metus išsiskiria apie 60 porų iš 100 santuokų. Svarbus ištuokų rodiklis - buvusios santuokos trukmė. Daugiausiai ištuokų įvyksta pirmąjį bendrojo gyvenimo dešimtmetį.
Nesantuokiniai Vaikai ir Nesantuokinės Poros
Padaugėjo nesantuokinių vaikų skaičius. Iki 1990 metų ne santuokoje gimdavo 6 - 7 proc. vaikų, o pirmaisiais nepriklausomybės metais - 26 proc. Šiuo metu nesantuokinių vaikų skaičius siekia apie 30 proc. Taip pat pastebimas nesantuokinių porų plitimas. Vis daugiau Lietuvos gyventojų gyvena poroje nesusituokę, o santuoka sudaroma tik po pirmojo kūdikio gimimo.
Šeimos Vertybės ir Ateities Perspektyvos
Apklausos rodo, kad dauguma Lietuvos gyventojų vis dar vertina šeimą kaip svarbiausią gyvenimo dalį. Dauguma respondentų nori turėti 2 vaikus ir mano, kad tėvai turėtų dalytis atsakomybe už vaikų auklėjimą. Vis dėlto, sunki ekonominė padėtis ir socialinės problemos kelia iššūkių šeimos kūrimui ir stabilumui.
Lietuvos katalikų bažnyčia pabrėžia tradicinės šeimos svarbą ir ragina orientuotis į Vakarų pasaulio vertybes. Svarbu kurti socialinę politiką šeimai remti, užtikrinti valstybės ekonominės paramos programas ir socialines garantijas.
Apklausa apie Šeimos Vertybes
Apklausoje dalyvavo 55 respondentai, iš jų 47,3 proc. moterų. Iš visų apklausos dalyvių 49,1 proc. gyvena santuokoje, 18,2 proc. išsituokę, 27,3 proc. - nevedę (netekėjusios), 3,6 proc. proc. ne jaunesni nei 26 metų (taip mano 74,5 proc.). 24 metų ar dar anksčiau (80 proc.). keliami ne tokie aukšti amžiaus reikalavimai. tekėti nuo 21 metų (taip mano 65,5 proc.). ir atsako į kitų jausmus. vaikų savybes: energingumą, kūrybiškumą, žaismingumą. susartina tėvus su jaunyste. atranda save. turėti 2 vaikus. susituokusių respondentų turi po 2 vaikus. išreiškė norą turėti 2 vaikus. Tačiau tik 15 proc. visi vaikai planuoti. nuomonę nei vyrai. klausimu. vaikus tenka moteriai. atsakomybę dalijasi po lygiai. Beveik visi susituokusieji respondentai turi vaikų. nėštumas (45 proc.). Lietuvoje šeima be vaikų nėra laikoma pilnaverte. termino komponentus: vyras, žmona, vaikai. sveikatos problemos. jausdamos, kad realybė neatitinka jų pažiūrų į motinystę. didėja nevaisingų porų skaičius. pastaruoju metu žymiai sumažėjo (10 proc. šeimų norą turėti daugiau nei 2 vaikus (tik 5,5 proc. turėti daugiau nei 2 vaikus). žingsnį į priekį. išsituokę - 18,2 proc. (45 proc.). Po skyrybų 100 proc. pranašauja savo santuokai. tendencijų veržimąsi į mūsų šalį davė ir neigiamų pasėkmių. Tik 9 proc. pasikeitima, liečiantys šeimas, sukelia stiprią reakciją. pasiruošusi. sunkų persiorientavimo laikotarpį. kūrimo pagrindo, reikšmė žymiai sumažėjo. reikšmingumo šeimyniniame gyvenime. pasiryžę gyventi santuokoje iki mirties ((21 proc.). prisideda ir sunki ekonominė padėtis. Tik 6,1 proc. materialinę padėtį vertina kaip pakankamai gerą ir tik tik 3,6 proc. jog mūsų valstybėje šiuo metu yra palanki situacija kurti šeimą. šiais laikais Lietuvoje yra labai nepalankios aplinkybės šeimos kūrimui. minimali. “taip”.
Statistika
| Rodiklis | 1990 | Dabartinis |
|---|---|---|
| Santuokų skaičius (1000 gyv.) | 9,8 | 4,6 |
| Nesantuokinių vaikų | 6-7% | apie 30% |
Panašus:
- Hipiai: gėlių vaikai - laisvės ir meilės filosofija
- Bembis ir jo vaikai: jautri istorija apie gamtą ir šeimą
- Inga Jankauskaitė: viskas apie vaikus, šeimą ir karjerą
- Sužinokite, kada ir kiek gausite vaiko pinigų: išmokų dydžiai ir mokėjimo tvarka
- Efektyvūs būdai auklėti vaikus be šauksmų, grasinimų ir bausmių – patarimai tėvams