Šiandien Lietuvos visuomenėje ypač garsiai eskaluojama vaikų teisių apsaugos reglamentavimo problematika. Atkreipdama dėmesį į visuomenės susiskaldymą vaiko teisių apsaugos tema, Europos studentų teisininkų asociacijos nacionalinė grupė ELSA Lietuva kvietė aptarti šią problemą diskusijoje „Vaikų teisės: kokių sprendimų reikia Lietuvai?“.
Pasak A. Jakavonienės, vaiko teisės šiandien išgyvena labai daug permainų: „Turime daug pasikeitimų. Nuo 2018 liepos 1 d. vaiko apsaugos sistema tapo centralizuota - dabar teritoriniai skyriai dirba pagal vienodus standartus, priešingai, nei anksčiau, kai buvo formuojamos skirtingos praktikos. Mes reaguojame į visus pranešimus, susijusius su pažeidimais, atstovaujame vaiko interesus teisme ir administracinėse institucijose, inicijuojame globą, bendradarbiaujame su kitomis vaiko gerovės srityje veikiančiomis institucijomis ir organizacijomis, stebime teisinį reguliavimą.
Taip pat po pertvarkos atsirado mobili komanda ir atvejo vadyba, kai mūsų specialistai nustato galimus pažeidimus ir perduoda informaciją savivaldybės paskirtam socialiniam darbuotojui. Specialistai, vertinantys galimus vaiko teisių pažeidimus šeimose, jose apsilankę įvertina grėsmės lygį. Visos šios naujovės sukėlė daug nepasitenkinimo ir panikos visuomenėje, tačiau, A. Jakanovienės teigimu, statistika rodo, kad kol kas reformą galima laikyti sėkminga: „Vaikų be reikalo niekas neatvažiuoja ir neatima.
Apie tai galima spręsti iš kelių dalykų. Visų pirma, beveik 70 proc. pranešimų apie galimus pažeidimus gaunama iš policijos pareigūnų, įvertinusių situaciją konkrečiuose namuose. Žymiai rečiau apie tai praneša kaimynai, mokytojai ar medikai. Antra, 48 proc. atvejų, kai vertintas grėsmės lygis nuo 2018 liepos iki 2019 m., grėsmės lygis nenustatytas, 44 proc. nustatytas pirmas lygis ir tik 8 proc.
Pasak vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorės, apie kokybišką institucijos specialistų darbą ir tikslų rizikų įvertinimą galima spręsti iš teismų praktikos: „Nuo 2018 liepos iki 2019 m. buvo pateikta 700 prašymų paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą. Leidimai išduoti 97 proc. atvejų. Be to, kalbant apie vadinamąjį vaikų „paėmimą”, nuo 2013 m. iki 2019 m., lyginant paskutinis šešis kiekvienų metų mėnesius, būtent 2018 m.
D. Šakalienės teigimu, tarptautinės institucijos ir nevyriausybinės organizacijos jau seniai skatino Lietuvą turėti aiškesnę ir pažangesnę vaikų teisių apsaugos sistemą ir įstatymą, todėl naujojo įstatymo redakcijos negalima vadinti skubotai priimta atliepiant į Matuko tragedijos atvejį. „Jau seniai reikėjo naujo įstatymo ir man labai skaudu, kai neteisingai priešinamos šeimos ir vaiko teisės. Jos neprieštarauja, o papildo viena kitą. Šiandien turime tokią situaciją, kad vadovaujamės emocijomis, o tai labai paranku šmeižtui ir dezinformacijai plisti. Objektyviai žvelgiant, 2018 m.
Psichologas R. Povilaitis taip pat pritaria reformos būtinumui. Esą Lietuvoje anksčiau net nebuvo reglamentuota, ką galima vadinti smurtu: „Bandymų keisti įstatymą buvo ir anksčiau, tačiau jie nepasiteisino. Teko iš valdančiųjų išgirsti net tokių minčių, kad fizinės bausmės Lietuvoje yra kultūrinis paveldas ir jų drausti nereikia.
Pasak A. Jakavonienės, didžioji vaiko teisių pažeidimų dalis yra susijusi su smurtu, priklausomybėmis, nesaugiomis sąlygomis namuose, pasitaiko atvejų, kai kūdikiai būna paliekami vieni, neprižiūrimi. Tačiau svarbu suprasti, kad tai, kas gali būti pavojinga mažam vaikui, dažnai visiškai nekelia grėsmės paaugliui.
„Mūsų institucija visų pirma gina vaiką ir mes žinome, kad pagrindinė ir prigimtinė vaiko teisė yra augti savo biologinėje šeimoje, palaikyti ryšius su giminaičiais. Tačiau ne visada augti biologinėje šeimoje yra geriausias vaiko interesas.
NVO vaikams konfederacijos direktorė Elena Urbonienė atkreipia dėmesį, kad viskas nėra taip pozityvu - neseniai atliktas tyrimas, kuriame apklausti vaikų apsaugos srityje dirbantys specialistai, vaikų tėvai ir kiti asmenys, šią reformą įvertinę kaip skubotą, eksperimentinę, ignoruojančią darbuotojų ir mokslininkų pastebėjimus bei praktinio darbo specifiką.
„Labai trūksta mokymų darbuotojams, kaip elgtis su priklausomybių turinčiomis šeimomis, kaip keisti jų elgesį ir jiems padėti. Tėvai dažnai nesulaukia realios pagalbos, o tik pasakymo, ką reikia padaryti. Nėra pakankamai lėšų ir galimybių apmokyti tėvus, suteikti jiems galimybę dalyvauti pozityvios tėvystės kursuose ar gauti žinių, kaip auginti vaikus su specialiaisiais poreikiais.
Diskusijos dalyviai, apibendrindami išgirstus teiginius, pritarė, kad būtina į vaikų teises žvelgti kaip į sinerginį procesą, toliau tobulinti vaiko teisių apsaugą.
Savižudybių ir smurto prevencijos komisija: „Nuo vaiko teisių apsaugos reformos pradžios pavyko nuveikti daug - galime džiaugtis į iššūkius kūrybiškai reaguojančia sistema“.
Kovo 13 d. Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisija svarstė parlamentinės kontrolės klausimą „Vaiko teisių apsaugos sistema: tendencijos, iššūkiai, pasiūlymai“.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, 2023 metais gautas 57471 pranešimas apie galimus vaiko teisių pažeidimus, tai yra 25,6 proc. daugiau nei 2022 metais. Didėjantis pranešimų skaičių rodo didėjantį visuomenės narių smurto atpažinimo lygį. 71 proc. šių pranešimų pasitvirtino. Per praėjusius metus užfiksuoti 3987 galimo smurto prieš vaiką atvejai, 3317 vaikų galimai patyrė smurtą. Daugiausia galimo smurto atvejų priskirta fiziniam smurtui (3017 atvejų), seksualiniam smurtui (384 atvejai), psichologiniam smurtui (369 atvejai), mažiausiai - nepriežiūrai (217 atvejų). 2023 m. pabaigoje 5763 Lietuvos pilietybę turintys vaikai buvo globojami (rūpinami). Kasmet globojamų (rūpinamų) vaikų skaičius mažėja (per 10 metų sumažėjo 57 proc.). Praėjusiais metais Lietuvos piliečiai, nuolat gyvenantys Lietuvoje, įsivaikino 54 vaikus, o nuolat užsienyje gyvenantys Lietuvos piliečiai ir užsienio piliečiai - 6 vaikus.
Komisijos posėdyje diskutuota apie iššūkius, kurie iškyla institucijoms ir šeimoms, kurios turėtų gauti pagalbą: regionuose susiduriama su individualizuotų paslaugų trūkumu; sudėtinga pritraukti į vaiko teisių apsaugos sektorių specialistus; susiduriama su šių specialistų dideliu darbo krūviu ir kompetencijų trūkumu; institucijoms sudėtinga dirbti su šeimomis, kurios nenori priimti pagalbos ir kt.
„Labai svarbu, kad visi suvoktume, kalbėdami apie vaiko teisių apsaugą, kad mes stipriname šeimas, o ne norime jas silpninti. Labai svarbu tirpdyti baimes ir įvairias sąmokslo teorijas, kurios buvo kuriamos nuo šios reformos pradžios. Statistiniai duomenys rodo, kad mūsų vaikai neatsidūrė užsienyje, valstybės institucijos nepradėjo nurodinėti tėvams, kokias vertybes vaikams diegti, neprasidėjo „vaikų grobimas“ iš šeimų. Veikiau turime kalbėti apie apsaugotas gyvybes, apie pagalbą tėvams ir vaikams, apie sudėtingą, bet svarbią balanso tarp tėvų teisių ir pareigų paiešką“, - teigė Komisijos pirmininkas Andrius Navickas.
Posėdžio metu diskutuota, kad reformos pradžioje susiformavęs itin neigiamas požiūris į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistus, labai lėtai keičiasi. Neretai viešoje erdvėje pasitaiko atvejų, kai vaiko teisių apsaugos specialistai yra kaltinami instituciniu smurtu. Nors vaiko teisių apsaugos sistemą sudaro teisinė apsauga (reagavimas į pranešimus apie galimą vaiko teisių pažeidimą, sprendimų priėmimas), įgyvendinama Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, ir socialinė apsauga (paslaugos) - už ją atsakingos savivaldybių administracijos, tačiau itin dažnai tėvai, kai vaikui ar šeimai paslaugas teikia specialistai (tai gali būti ir savivaldybių, nevyriausybinių organizacijų atstovai), juos priskiria vaiko teisių apsaugos specialistams.
Posėdyje taip pat diskutuota apie sudėtingus šeimų skyrybų atvejus, kai vaikas tampa santykių aiškinimo ir „dalybų objektu“. Deja, tokiais atvejais neretai ginčo įrankiu tampa ir vaiko teisių apsaugos specialistai, kuriems vienas iš besiskiriančios šeimos asmenų skundžia kitą dėl galimo vaiko teisių pažeidimo. Dar vienas opus klausimas - prieš tėvus smurtaujantys, neretai elgesio ar emocijų sutrikimų turintys, piktnaudžiaujantys alkoholiu ar kitomis psichotropinėmis medžiagomis nepilnamečiai vaikai. Jiems gali būti skiriamas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, tačiau dėl amžiaus jie lieka su savo tėvais, o tai sudaro prielaidas vaiko smurto prieš savo tėvus pakartotinumui.
Siekiant kuo didesnio progreso vaiko teisių apsaugos srityje, susiduriama su dar vienu iššūkiu - vis dar aukšta tolerancija smurtui. 2023 m. visuomenės nuomonės tyrimo rezultatai rodo, kad 45 proc. žmonių nėra tikri, ar fizinių bausmių taikymas vaikams yra smurtas, 8 proc. mano, kad tai yra auklėjimo priemonė.
Komisijos posėdyje pasidžiaugta tarpinstitucinio bendradarbiavimo pažanga, institucijų susitelkimu ir kūrybiškų sprendimų paieška, susidūrus su kiekvienos šeimos unikalia situacija. Komisijos nariai ir vaiko teisių apsaugos ir smurto prevencijos bei pagalbos šeimos teikimo srityje dirbantys specialistai pasidalino, kokių pokyčių reikėtų, siekiant pažangos: būtina plėsti ilgalaikes paslaugas vaikams, patyrusiems seksualinį smurtą bei smurtavusiems vaikams; sukurti priemones, programas darbui su šeimomis, išgyvenančiomis ginčus dėl vaikų; plėsti priemones ir individualizuotas paslaugas eksperimentuojantiems, vartojantiems psichotropines medžiagas bei nusikaltimus padariusiems vaikams; plėsti prevencines paslaugas bendruomenėse; diegti smurtinį elgesį keičiančias programas - smurtavusiems tėvams, vaikams, kurie linkę smurtauti, nusikalsti.
„Akivaizdu, kad nuo vaiko teisių apsaugos reformos pradžios 2018 metais, pavyko nuveikti daug ir šiandien jau galime džiaugtis veikiančia ir sugebančia į iššūkius kūrybiškai reaguoti sistema.
Lietuvos Respublikos Seimas 2017 m. rugsėjo 28 d. apsaugos pagrindų įstatymo Nr. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą Nr. išdėstė nauja redakcija.
Siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus. institucinė reforma Lietuvoje.
Lietuvos Respublikos Seimas pritarė 2019 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr.
Nuo 2018 m. liepos 1 d. sistemą.
Tuo metu visuomenėje nuskambėję smurto prieš vaikus atvejai. D. Šakalienės teigimu, tarptautinės institucijos ir nevyriausybinės organizacijos jau seniai skatino Lietuvą turėti aiškesnę ir pažangesnę vaikų teisių apsaugos sistemą ir įstatymą, todėl naujojo įstatymo redakcijos negalima vadinti skubotai priimta atliepiant į Matuko tragedijos atvejį.
Pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą, būtina užtikrinti vaiko teises ir interesus visoje Lietuvoje.
Šiuo metu yra ruošiamasi vaiko teisių apsaugos sistemos centralizacijai, išgryninamos Valstybės vaiko teisių institucijų funkcijos - teisinė vaiko teisių apsauga atskiriama nuo savivaldos funkcijų - socialinės vaiko apsaugos. Vykdoma maksimali šių institucijų darbo koordinacija ir bendradarbiavimas.
Nuo liepos 1 dienos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos užduotis - nepertraukiamas, visą parą veikiantis vaiko teisių apsaugos užtikrinimas. Siekiant užtikrinti nepertraukiamą vaiko teisių apsaugą sukurti nauji įrankiai. Atsiras atvejo vadybininkai, kurie užtikrins operatyvaus pagalbos organizavimo vaikui ir šeimai inicijavimą ir koordinavimą. Taip pat veiks mobilios komandos, kurias sudarys psichologas, socialinis darbuotojas, specialistas, dirbantis su priklausomybę (-es) turinčiaisiais ir kurios teiks pagalbą šeimai ir vaikui dėl nustatyto antrojo grėsmės vaikui lygio, paimto iš atstovų pagal įstatymą (tėvų).
Bus keliami aukštesni reikalavimai Tarnyboje dirbančių specialistų kvalifikacijai, siekiama efektyvesnio darbo organizavimo, išteklių panaudojimo. Po liepos 1 dienos bus skiriama daugiau dėmesio vaiko teisių pažeidimų prevencijai, informacijos teikimui, konsultavimui, švietimui, paslaugų suteikimui tėvams.
Pakeitimais atsisakoma ligšiolinių grėsmės lygių nustatymo, o kiekvienas vaiko atvejis vertinamas individualiai. Nustačius, kad vaikui kyla pavojus, atsiranda galimybė jį su vienu ar abiem tėvais laikinai apgyvendinti krizių centre. Jei nustatoma, kad tėvai kelia pavojų vaiko sveikatai ar gyvybei, laikinai vaiko priežiūrai būtų pirmiausia pasitelkiami giminaičiai ir kiti artimieji.
Pagrindiniai Vaiko Teisių Apsaugos Reformos Aspektai:
- Centralizacija: Vaiko apsaugos sistema tapo centralizuota nuo 2018 m. liepos 1 d., užtikrinant vienodus standartus visoje šalyje.
- Reagavimas į Pranešimus: Specialistai reaguoja į visus pranešimus apie pažeidimus, atstovauja vaiko interesus teisme ir inicijuoja globą.
- Mobilūs Komandos ir Atvejo Vadyba: Sukurtos mobilios komandos ir atvejo vadybininkai, kurie nustato galimus pažeidimus ir koordinuoja pagalbą šeimai.
- Grėsmės Lygio Vertinimas: Specialistai įvertina grėsmės lygį šeimose, siekiant užtikrinti tinkamą reagavimą į situaciją.
- Prevencija ir Pagalba: Daugiau dėmesio skiriama prevencijai, informacijos teikimui, konsultavimui, švietimui ir paslaugų suteikimui tėvams.
| Rodiklis | 2022 metai | 2023 metai | Pokytis (%) |
|---|---|---|---|
| Gauti pranešimai apie galimus vaiko teisių pažeidimus | 45750 | 57471 | 25.6 |
| Patvirtinti pranešimai | - | 71% | - |
| Galimo smurto prieš vaiką atvejai | - | 3987 | - |
| Globojami (rūpinami) vaikai metų pabaigoje | - | 5763 | Mažėja |
| Įvaikinti Lietuvos piliečių, gyvenančių Lietuvoje | - | 54 | - |
| Įvaikinti Lietuvos piliečių, gyvenančių užsienyje, ir užsieniečių | - | 6 | - |
žymės: #Vaiko
Panašus:
- Vaiko kortelė Swedbank: kaip užsakyti ir naudotis?
- Išsipūtęs vaiko pilvas: priežastys, simptomai ir ką daryti
- Vaiko kedute automobilyje taisykles: ką svarbu žinoti?
- Neįtikėtinas Zodiako ženklų gidas pagal datas – Atrask savo likimą dabar!
- Neįtikėtini Ožkos Metų Skorpiono Bruožai ir Meilės Suderinamumas, Kurie Jus Nustebins!