Kiekviena šalis arba regionas turi savo ypatumų, kai kalbama apie internetines grėsmes vaikams. Pavyzdžiui, suaugusiesiems skirtas turinys tapo didžiausia grėsme daugelio Rytų Europos šalių vartotojams. Turinys, kuriame minimas alkoholis, tabakas ir narkotikai, tapo rimta grėsme vartotojams iš Ukrainos, Vokietijos, JAV ir Prancūzijos. Šiose šalyse šio turinio aptikimo dažnumas buvo ypač aukštas. Grėsmė susidurti su azartiniais žaidimais internete tyko vaikų iš Baltijos šalių (118 suveikimai vienam vartotojui). Remiantis tyrimo duomenimis, daugiau nei pusė Baltijos šalių vartotojų (60,8 proc.) susidūrė su pornografija; ketvirtis (39,2 proc.) lankėsi azartinių žaidimų tinklalapiuose; kas trečias vartotojas bandė apsilankyti ginklus siūlančiuose tinklalapiuose; 22 proc. susidūrė su necenzūrine leksika.
„Į internetinį saugumą verta žiūrėti taip pat rimtai, kaip ir į fizinį - būtent todėl mes primename tėvams, kad jie privalo dalyvauti savo vaikų virtualiame gyvenime.
Technologijos ir vaikų saugumas
Kadangi šiuolaikinės technologijos jau užpildė beveik kiekvieną gyvenimo nišą, jų gamintojai siūlo išeitį ir dėl savo vaikų saugumo išgyvenantiems tėvams. Jie gali įsigyti prietaisus, kurie informuoja apie vaiko buvimo vietą realiu laiku arba gali atsiųsti signalus, kai jis išžengia iš nustatytos zonos. Vilniuje įsikūrusi UAB „Gedion” siūlo nemažai prietaisų asmenų stebėjimui per atstumą, pora jų - vaikų saugumo užtikrinimui. Tėvai, norintys visuomet žinoti, kur yra atžala, gali įsigyti ir specialų prietaisą, įmontuojamą į kuprinę. Jis informuoja tėvus apie vaiko buvimo vietą realiu laiku. Vaikas, gresiant pavojui, gali nuspausti SOS mygtuką ir signalas iškart bus siunčiamas tėvams. Tiesa, šios priemonės gana brangokos - prietaisas vaikų ir pagyvenusių žmonių stebėjimui kainuoja 1 250 Lt, į moksleivio kuprinę įmontuojama įranga - 750 Lt.
Visai neseniai Didžiojoje Britanijoje pasirodė laikrodis, specialiai sukurtas vaikams. Jis leidžia nustatyti jų buvimo vietą 3 m tikslumu. Informacija atnaujinama elektroniniu paštu arba SMS žinute. Prisijungus specialioje svetainėje galima matyti ir vietą „Google Maps”, ir adresą, ir net pašto kodą. Taip pat galima nurodyti „saugią zoną”, iš kurios išėjus vaikui, tėvai bus informuoti trumpąja žinute ar internetu.
„Šiuo metu yra galimybė naudoti nešiojamus GPS įrenginius, su kurių pagalba galima nustatyti vaiko buvimo vietą iki 5 metrų tikslumu esant lauke bei iki 10 metrų tikslumu esant pastate.
Dar prieš keletą metų Lietuvoje buvo pasiūlyta paslauga „Locator”. Šios paslaugos teikimo organizatorius Lietuvoje ir Latvijoje - UAB Mobiliųjų sprendimų centras. Įmonės atstovas sakė, jog susidomėjimas „Locator” yra nemažas - klientai skaičiuojami dešimtimis tūkstančių. Prieš trejus metus tokios paslaugos įkainiai buvo mažesni. Vienkartinis prisijungimas prie sistemos internetu kainavo 20 centų, sėkmingas ieškomo mobiliojo telefono savininko buvimo vietos nustatymas ir atvaizdavimas žemėlapyje - 60 centų.
„Man tai kvepia tėvų nepasitikėjimu”, - paklausus nuomonės apie naujausias technologijas, leidžiančias nustatyti vaiko buvimo vietą, sakė psichologė V. „O vaikams reikia suprasti, jog tėvai nenori blogo, o jaudinasi dėl jų.
Tėvų vaidmuo ir vaikų nerimas
Neretai paaugliams didžiulis tėvų rūpestis atrodo kaip kišimasis į jų asmeninį gyvenimą. Telefonų atėmimai ar interneto atjungimai situaciją tik pablogina, kelia neapykantą vienas kitam.
- „Džiaugiuosi, jog tėvai manimi pasitiki ir tuo metu, kai nesu namuose, skambina gana retai.
- „Išeidama pasakau tėvams, kur keliauju, tad tėvai skambina retai.
- „Tėvai dažnai skambina norėdami patikrinti, ar nieko neprisidirbau.
- „Tėvai skambina tuomet, jei išeinu neįspėjusi, kur būsiu. Dažnai klausia, kada grįšiu. Dabar, artėjant mokslo metams, yra abipusis susitarimas, jog į namus grįšiu iki dešimtos valandos vakaro. Kai neatsiliepiu, tėvai nebūna labai patenkinti. Tada liepia grįžti anksčiau, nei prašytų įprastai.
- „Tėvai skambina, kai turi kokią nors priežastį, o ne dėl to, kad nerimautų. Man duota laisvė, tėvai manimi pasitiki.
- „Kai esu išėjusi, dažnai sulaukiu skambučių iš susirūpinusių tėvų. Kartais skambina vos ne kas penkiolika minučių.
Nors vaikai gali bijoti įvairių dalykų, o jų baimės priežastys yra labai įvairios, svarbiausia į tai atkreipti dėmesį, o ne viltis, kad vaikas “iš to išaugs”. Normalus nerimo lygis vaikui padeda mobilizuoti organizmo funkcijas, kurios pagerina dėmesio koncentraciją, atmintį, loginį mąstymą. Nerimas vaiką skatina ieškoti sprendimo, savarankiškai elgtis, tyrinėti naujas situacijas. Vaikai patiria įvairias baimes ir nerimą nuo to momento, kai gimsta. Vaikui augant kiekviename amžiaus tarpsnyje išgyvenamos savitos baimės.
Kai vaikas jaučia per didelį nerimą, jam sunku elgtis natūraliai, išreikšti save - laisvai kalbėti, klausyti, užmegzti pažintį, pasakyti savo nuomonę. Taip po truputį nerimas mažina savigarbą, pasitikėjimą savimi, verčia jaustis nepilnaverčiu, nepritampančiu. Laikui bėgant nerimas paveikia įvairias gyvenimo sritis - tarpasmeninius santykius, darbinę veiklą, karjerą, laisvalaikį.
Nerimo požymiai
- Pykčio proveržiai, agresija, neramumas, irzlumas.
- Drovumas, baikštumas, atsiskyrimas - vaikas drovisi ir gėdijasi dažniau nei kiti, daug kas aplinkoje jam kelia baimę. Tokie vaikai mažai bendrauja arba visai atsiskiria nuo kitų (šeimos narių, draugų).
- Vengimo elgesys - vaikas vengia būti baimę keliančioje situacijoje.
- Pesimizmas ir neigiamas mąstymas - vaikas galvoja, kad jam nepavyks gerai atlikti užduoties ir pelnyti gerą įvertinimą, įsivaizduoja, kad kiti žmonės (tėvai, draugai) jį atstums, kritikuos.
- Susikaustymas - bet kokia užduotis sukelia nereikalingą nerimą.
Vieniems vaikams ar paaugliams nerimui įveikti pakanka tėvų pagalbos ir paramos. Kitiems dėl pernelyg intensyvaus nerimo gali išsivystyti nerimo sutrikimai, kurie yra vieni iš labiausiai paplitusių psichikos ligų tarp vaikų ir paauglių.
Nerimo sutrikimų tipai
- Atsiskyrimo nerimo sutrikimas
- Specifinė fobija
- Generalizuotas nerimo sutrikimas
- Socialinė fobija
- Potrauminio streso sutrikimas
Nerimo priežastys
- Nervų sistemos jautrumas
- Auklėjimo stilius
- Aplinkos įtaka
Kaip padėti vaikui
Pastebėję vaiko nerimą, galite patys išmėginti kai kurias nesudėtingas, vaikams lengvai suprantamas strategijas:
- Įveskite tvarką ir struktūrą.
- Padėkite vaikui atpažinti ir suvokti savo jausmus.
- Nuraminkite.
- Gerbkite vaiko baimes.
- Formuokite drąsų elgesį.
- Skatinkite drąsų elgesį.
- Mokykite bendrauti su žmonėmis ir daiktais, keliančiais baimę.
- Mokykite vaiką atsipalaiduoti.
- Į pagalbą galite pasitelkti vaizduotę.
- Paskatinkite veiklą, kuri vaikui yra maloni.
- Pasakokite pasakas.
- Mokykite spręsti problemas.
- Nebijokite, o džiaukitės, jeigu vaikas tampa savarankiškesnis.
Tėvų įsikišimas skatina nebrandų vaiko elgesį ir savarankiškumo baimę. Suteikdami vaikams tinkamą autonomiją, tėvai padidina jų meistriškumo ir savo efektyvumo suvokimą.
Saugumo jausmas vaikystėje yra pagrindas stipriai asmenybei vystytis. Kuo anksčiau nerimą pastebėsime, tuo lengviau bus jį įveikti ir neleisti kontroliuoti vaiko gyvenimo.
Vaikai reklamose
Daugelio „influencerių“ (nuomonės formuotojų) paskyrose galima pamatyti įvairiausią reklamą, už kurią jie užsidirba nemažus pinigus, taip pat - kad įvairius produktus reklamuoja jų vaikai. Vaikai reklamose pasirodo vos nuo kelių dienų amžiaus, tarkime, kūdikiai dar gimdykloje reklamuoja sauskelnes, o vėliau augdami - ir visas kitas prekes, kurios susijusios su jų vystymusi bei raida. Su psichologe Milda Karklyte-Palevičiene mes diskutuojame apie tai, ar normalu vaikui, kurio nuomonės dar negalima atsiklausti, būti reklamos veidu? Kokią įtaką gali vaikams ateityje padaryti įvairių jų gyvenimo situacijų paviešinimas? O gal visgi toks „apsinuoginimas“ ir viešas savo ir šeimos bei vaikų demonstravimas yra visiškai normalu, nes be technologijų ir socialinių tinklų dažnas neįsivaizduoja savo gyvenimo?
Psichologės M. Karklytės-Palevičienės nuomone, nereikėtų jaunesnio ar vyresnio vaiko naudoti kaip įrankio, nes kiekvienas mūsų esame asmenybės. Tėvams gali atrodyti nieko tokio, kad vaikas reklamuoja vieną ar kitą prekę, tačiau pačiam vaikui tai gali palikti ilgalaikių pasekmių. Pavyzdžiui, mes gyvename tokiame amžiuje, kai nežinome, kur bus panaudotos išpublikuotos nuotraukos ar vaizdo įrašai, ypač, kai jie prieinami visiems. Pagalvokime, kai vaikas ūgtels, ar nepakenks jam viena ar kita nuotrauka, vaizdo įrašas, kuriame jis pavaizduotas subtilioje situacijoje?
Suaugusiam ir subrendusiam žmogui toks jo vaizdavimas gali ir nesukelti stiprių neigiamų pasekmių, tačiau jeigu kalbėtume apie paauglystę, tokie dalykai gali atsiliepti labai skaudžiai. Paaugliai dar tik bando suprasti save, pasaulį, o išplaukusi viena ar kita forma medžiaga, kurią būtų galima panaudoti prieš juos, pavyzdžiui, pasityčioti, gali sukelti išties daug streso ir nerimo.
Todėl nesvarbu, kokiu tikslu viešinate vaikus - reklamai, o gal norėdami pasirodyti artimiesiems, draugams, pagalvokite, kokius vaizdus įkelsite. Visada pagalvokite, o kaip jūs jaustumėtės, jeigu jus filmuotų, kai esate tualete? Arba įdėtų nuotrauką, kai sergate, gulite pasliki lovoje? Arba nuoširdžiai stengdamiesi padarote nemalonių klaidų?
Nemanau, kad turėtume visiškai atsisakyti socialinių tinklų, nieko nefotografuoti ir niekuo nesidalinti, tačiau lygiai taip pat manau, kad perdėtas kasdienis dalijimasis viskuo nėra gerai, tad nereikia pasinerti į kraštutinumus. Pabandykime atrasti balansą, nes kad ir kaip nenorėtume, technologijos vis tiek mus paliečia, tad turime su jomis susidraugauti.
Patarimai tėvams
- Pagalvokite, ką viešinate.
- Atsakykite sau, kodėl tai darote.
- Pažiūrėkite, kaip visas tas viešinimas atsiliepia vaikui.
- Pamąstykite ir apie tai, kaip jūsų vaikai į viską reaguotų po 5, 10 ar 15 metų.
- Pastebėkite savo šeimos gyvenimą - kiek jūs iš tikrųjų kokybiškai ir nuoširdžiai leidžiate laiką su vaikais be ekranų?
Nuo kelerių metų vaikas jau galėtų sąmoningai suvokti, kas su juo daroma ir aiškiai tėvams išsakyti, nori ar nenori būti filmuojamas, fotografuojamas? Psichologė mano, maždaug nuo paauglystės pradžios, 10-12 metų. Visgi ir šiuo metu vaiko sprendimai dar gana nebrandūs, vaikai neturi patirties, jog galėtų numatyti būsimas pasekmes. Taigi tėvų atsakomybė išlieka didžiausia.
Ankstyvas kelias į mokyklą ir vaikų saugumas
Kiekvieną rytą būrys mokinukų Šiaulių mokyklų duris praveria dar patamsiais, maždaug valandą prieš pamokas. Pabudinti labai anksti, vieni traukiniais, kiti autobusais važiuoja iš Šilėnų, Žadžiūnų, sodų ir kitų Šiaulių priemiesčių. Apie nelengvą vaikų kelionę į mokyklą redakcijai papasakojo Radviliškio gyventojas Albertas (pavardė redakcijai žinoma).
Vyriškiui graudu žiūrėti į vaikus, kurie ankstyvais rytais traukiniais arba maršrutiniais autobusais iš netoli Šilėnų esančių sodų, kuriuose šeimos gyvena nuolatos, važiuoja į pamokas Šiauliuose. „Prieš septynias, išlipę Šiaulių geležinkelio stotyje, pasklinda po miesto mokyklas. Tokiu metu rudenį ir žiemą dar būna visiškai tamsu. Kur jie lakutuoja, kur būna iki pamokų? Tiek baisybių girdime, kas garantuos, kad mažiukai nenukentės nuo kokio iškrypėlio?“, - dėl savo dešimtmetės anūkės ir jos draugų saugumo rūpinosi radviliškietis.
Vyriškis piktinosi mokyklos pertvarka ir reformatorių pažadais visus vaikus iš kaimiškųjų vietovių į mokyklas pavėžėti mokykliniais autobusais. Teigė, jog kreipėsi į Šiaulių rajono Švietimo ir sporto skyrių. Ten esą buvo pasiūlyta kreiptis į miesto Švietimo skyrių. O miesto Švietimo skyriuje neva paaiškinta tik tiek, jog miestas turi tiktai vieną mokyklinį autobusą.
„Vaikas visą laiką įtampoje, jam mokslai nebelenda. Atsikelia šeštą valandą, pusę septynių jau išeina į stotelę, o namo sugrįžta apie penkias. Kartais nuveža tėvai, bet tokia galimybė pasitaiko ne visada. Tai ne reforma, tai - vergija“, - “Šiaulių kraštui“ kalbėjo radviliškietis.
Pasak Gintauto Sinicko, Šiaulių rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėjo, atsako tas, pas kurį vaikas mokosi ir kam jis atneša „krepšelį“. Ir patarė kreiptis į Šiaulių miesto savivaldybę.
Bet Violetos Damskienės, Šiaulių miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjos, teigimu, minėtame įstatyme yra dviprasmybių. Gali būti, jog miesto valdžiai nebeteks sukti galvos: naujoje įstatymo pataisoje numatoma, kad už pavėžėjimą į mokyklą, jeigu nėra visuomenio transporto, atsakys savivaldybė, kurios teritorijoje vaikas gyvena. Miesto Savivaldybė turi vieną mokyklinį autobusą, kuris, vedėjos žodžiais, vaikus į Šiaulių mokyklas vežioja iš kitos miesto pusės - Lieporių, Sauginių ir kitų kaimiškųjų vietovių. „Nesuplėšysi to autobuso“, - atsakė vedėja į klausimą, kodėl vaikai negali būti atvežami ir iš kitur.
Susitarkite su vaiku, kad jis visada pasakytų, kur eina ir kada planuoja grįžti. Mokykite vaiką rūpintis savimi ir vengti rizikingų situacijų. Svarbu, kad vaikas žinotų, jog prireikus pagalbos, jis visada gali kreiptis į tėvus.
Gamta ir vaikų ugdymas
Pastaruoju metu vaikai vis sunkiau atskiria ožką nuo avies ir mano, kad pienas atsiranda iš parduotuvės, todėl labai svarbu skatinti gamtos pažinimą. Taip LRT RADIJUI sako gamtininkas Almantas Kulbis.
- Reikėtų pritarti bet kuriai su gamta susijusiai naujai ar plėtojamai pedagogikai, nes to labai trūksta.
- Vaikų nežinojimas, nesuvokimas tikrai akivaizdus. Būna, kad, paauglį pastačius šalia klevo, jis labai abejoja, koks tai medis.
- Pieną duoda „Maxima“. Taip galvoja jaunesni vaikai, todėl ir reikia gamtos pedagogikos.
Tokiuose darželiuose vaikai užauga sveikesni, įgyja kitokių gebėjimų negu tie, kurie būna uždaryti patalpose kad ir su daug įdomių žaislų. Lauko, miško pedagogika leidžia vaikams įgyti daug gebėjimų, nes ji iš esmės yra kitokia. Vaikai visų pirma mokomi gamtą suvokti pojūčiais.
Vaikai gauna ir tokių pagrindų. Žmogus pažįsta gamtą ją stebėdamas. Yra žemės ūkio gyvūnai, kurie būtent taip vadinami, nes yra naudojami žmogaus reikmėms.
Svarbus dar ir toks veiksnys, kaip šeima. Šeimoje močiutės, tėvai taip pat turėtų įdėti savo indelį, o ne tik tas kelias minutes per dieną.
Smurtas prieš vaikus
Teisus ar ne būtų Seimas, jei pritartų įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama uždrausti bet kokį smurtą prieš vaikus? Daugelis žmonių, ypač tėvai ir pedagogai, dėl to karštai diskutuoja. Ar sugebėtų vaikai atskirti psichologinį, fizinį smurtą nuo paprasto pabarimo ar griežtesnio mosto?
,,Reikia, kad vaikai žinotų savo teises. Tada galėtų kovoti ir apsiginti nuo tų, kurie juos skriaudžia. Tačiau derėtų apsvarstyti, kas tai yra smurtas: ar mušimas iki žaizdų, ar ir vieno karto sudavimas diržu", -svarstė pašnekovė. Ji pastebėjo, kad yra vaikų, kurie prisilietimą pirštu ar paprastą pabarimą už netinkamą elgesį laiko smurtu.
,,Apmaudžiausia, kad vaikai dažniausiai puikiai žino tik savo teises, o apie pareigas užmiršta. Priėmus šį įstatymą, daugelis vaikų gali pradėti manipuliuoti suaugusiaisiais arba visiškai suįžūlėti ir peržengti visas ribas", - svarstė D. Simanavičiūtė. Anot jos, daugiausia problemų gali kelti vaikai, kurie netinkamai auklėjami šeimoje. ,,Tokie vaikai dažnai būna nepaklusnūs, tyčiojasi iš mokytojų, piktybiškai nesimoko. Jie negerbia nei savęs, nei aplinkinių", - tvirtino socialinė pedagogė.
Muzikos mokytoja Violeta Dumbliauskienė mano, kad turėtų būti nustatyti konkretūs atvejai, kada vaikai gali kreiptis į Vaikų teisių tarnybą. ,,Vaikai dažnai net nesupranta, kokios yra jų teisės ir pareigos, o apie atsakomybę išvis užmiršta. Žino tik institucijos pavadinimą ir tuo naudojasi, gąsdina tėvus, mokytojus, kad ten kreipsis, o šie išgyvena psichologinį spaudimą, nežino, ką daryti", - teigė pašnekovė.
Anot jos, Vaikų teisių tarnyba turėtų dažniau rašyti į spaudą įvairiomis psichologinėmis temomis, duoti tinkamų patarimų tėvams ir vaikams. ,,Turėtų būti teikiama nuolatinė psichologinė, socialinė pagalba spaudoje. Tada visiems būtų aiškiau, kokios yra pareigos, kokia apsauga", - sakė V. Dumbliauskienė. Ji taip pat pastebi, kad vaikams suteikta per daug teisių, jie tampa vis įžūlesni, beveik nereaguoja į prašymus.
V. Dumbliauskienė pastebi, kad daugėja vaikų, kurie rodo nepagarbą suaugusiems, provokuoja tėvus, mokytojus. Anot jos, mokiniai naudojasi sąvoka „mano teisės" - tik neaišku, ar jie suvokia šių žodžių tikrąją reikšmę.
B. Grušauskienė nesutinka su mintimi, kad vaikams suteikta per daug teisių. ,,Vaikams teisių nesuteikta per daug. Mes supainiojame vaiko teises su pataikavimu jam, kurį galime apibūdinti žodžiu ,,noriu". Suaugusieji yra linkę dažniau pildyti vaiko norus negu daugiau laiko praleisti su juo. Tai didžiausia bėda", - teigė pašnekovė.
Alytaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos (VTA) skyriaus vedėja Virginija Vaitkevičienė pripažino, jog smurto prieš vaikus problema yra aktuali visais laikais. Tai, kad ši problema tikrai yra opi, rodo ir tai, jog kartą per mėnesį Alytuje organizuojami pasitarimai dėl smurto prieš vaikus šeimose atvejų. Šiuose pasitarimuose nutarta, kad Vaiko teisių apsaugos tarnybos, sužinojusios bet kokį smurto prieš vaikus atvejį skubiai apie tai informuoja Policijos komisariatą dėl ikiteisminio tyrimo ir prokuratūrą dėl kontrolės vykdymo.
Panašus:
- Hipiai: gėlių vaikai - laisvės ir meilės filosofija
- Bembis ir jo vaikai: jautri istorija apie gamtą ir šeimą
- Inga Jankauskaitė: viskas apie vaikus, šeimą ir karjerą
- Cirviniai blynai vaikams: paprastas ir skanus receptas
- Atraskite Socialinio Darbuotojo Darbą Strūnos Socialinės Globos Namuose – Pareigybės Aprašymas ir Karjeros Galimybės