Dehidratacija yra būsena, kai organizmas netenka daugiau skysčių nei gauna, taip sutrikdydamas normalias fiziologines funkcijas. Vanduo sudaro apie 60-70 % žmogaus kūno masės ir yra būtinas ląstelių veiklai, temperatūros reguliavimui, maistinių medžiagų judėjimui ir atliekų šalinimui.
Dehidratacija gali būti lengva, vidutinė ar sunki, priklausomai nuo prarastų skysčių kiekio ir elektrolitų (pvz., natrio, kalio) disbalanso. Dehidratacija yra dažna problema, ypač karštu oru, intensyviai sportuojant ar sergant ligomis, sukeliančiomis vėmimą ar viduriavimą. Ankstyvas simptomų atpažinimas ir skysčių atstatymas yra būtini, kad būtų išvengta komplikacijų.
Dehidratacijos priežastys ir rizikos veiksniai
Dehidratacija išsivysto, kai skysčių netekimas viršija jų suvartojimą. Tai gali įvykti dėl įvairių priežasčių, susijusių su gyvenimo būdu, aplinka ar sveikatos būkle.
Dažniausiai vaikai vemia ir viduriuoja dėl virusinių žarnyno ligų (rotavirusiniai, noravirusiniai, adenovirusiniai ir kitų virusų sukelti žarnyno uždegimai).
Pagrindinė specifinė rotavirusinės infekcijos profilaktika yra skiepai, pagrindinė nespecifinė žarnyno infekcijų ir kitų virusinių infekcijų profilaktika yra kruopštus rankų plovimas, pasinaudojus tualetu, grįžus iš lauko, parduotuvės, poliklinikos, kitos viešos įstaigos, prieš valgant.
Pagrindinės priežastys:
- Nepakankamas skysčių vartojimas
- Padidėjęs skysčių netekimas dėl prakaitavimo, viduriavimo ar vėmimo
- Karščiavimas
Rizikos veiksniai:
- Maži vaikai ir kūdikiai
- Vyresnio amžiaus žmonės
- Lėtinės ligos (pvz., diabetas)
- Intensyvus fizinis krūvis
- Karštas klimatas
Dehidratacijos požymiai
Dehidratacijos simptomai priklauso nuo jos sunkumo.
Vaikams simptomai gali būti subtilūs, pvz., verkimas be ašarų, sausos sauskelnės ar dirglumas.
Kai vaikas viduriuoja, svarbu atidžiai stebėti jo mitybą. Kai kuriuos maisto produktus reikia laikinai pašalinti iš kūdikio raciono, o kitus - pridėti, kad neapkrauti virškinimo sistemos.
Štai požymiai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį:
- Neįprastas mieguistumas
- Burnos džiūvimas ir odos sausumas
- Didelis troškulys
- Įdubusios akys ar verkimas be ašarų
- Vaikas nesišlapina ar šlapinasi labai mažai
- Oda pilkšvo atspalvio
- Sumažėjęs odos elastingumas (turgoras)
Kaip diagnozuojama dehidratacija?
Odos ir gleivinių apžiūra padeda įvertinti skysčių poreikį organizmui. Sumažėjus skysčiui vartojimui arba sutrikus vandens ir elektrolitų balansui, oda praranda elastingumą, išsausėja gleivinės.
Odos elastingumą nusako turgoras, kuris patikrinamas pakeliant plaštakos odos raukšlę. Esant normaliam turgorui, raukšlė grįžta atgal į vietą ją paleidus, esant dehidratacijai - raukšlė išlieka stovinti.
Apie skysčių balansą daug informacijos suteikia šlapimo kiekis ir spalva. Per parą turi išsiskirti daugiau nei 500 ml šlapimo.
Gydymas: kaip valdyti dehidrataciją?
Gydymas priklauso nuo dehidratacijos sunkumo, priežasties ir paciento būklės.
Tačiau, kalbant apie pirmąją pagalbą ir apie tai ką daryti pirmiausia, jei vaikas staiga pradėjo vemti ar viduriuoti principas yra vienas ir esminis - pirmiausia reikia užtikrinti pakankamą skysčių ir druskų kiekį, kad vaiko būklė nesikomplikuotų ir jis nedehidratuotų. Skysčiai yra pati svarbiausia pirmosios pagalbos ir gydymo priemonė vemiant ir viduriuojant tiek vaikui, tiek suaugusiajam.
Dehidratacija (didelis skysčių ir druskų netekimas) nėra normali organizmo reakcija, tad mūsų pagrindinis tikslas gydant vaiką - išvengti dehidratacijos, o ne stabdyti viduriavimą ar vėmimą.
Laikas vemiančiam ir viduriuojančiam vaikui yra svarbus, nes prarandama daug vandens ir druskų. Kai vaikas vemia ir viduriuoja, paprastas vanduo netinka, nes jame nėra pakankamo kiekio druskų.
Labai svarbu per pirmąsias 3-4val. nuo vėmimo ir ar viduriavimo pradžios vaikui sugirdyti druskas ir gliukozę atstatantį tirpalą. Tinkamai atstatę skysčius per pirmąsias 3-4 val. galbūt išvengsite ligoninės bei kitų iššūkių.
Lengvos ar vidutinės dehidratacijos gydymas
- Gerkite daug skysčių: vandens, rehidratacijos tirpalų (pvz., „Rehydron optim“, „Hydral plus“, „Hipp ORS 200“, „Gastrolit“ ir pan.).
- Po kiekvieno vėmimo reikia išgerti 5 ml druskinio tirpalo kiekvienam kilogramui kūno svorio.
- Po kiekvieno paviduriavimo, reikia išgerti 10 ml druskinio tirpalo kiekvienam kilogramui kūno svorio.
- Krūtimi maitinamiems kūdikiams, kurie vemia ir viduriuoja reikėtų dažniau pasiūlyti krūtį. Šiuo atveju labai svarbu, kad mama (žindyvė) gertų labai daug skysčių.
Skysčius reikėtų pradėti girdyti praėjus dviem valandom po vėmimo. Skysčių nereikėtų duoti iškarto labai daug, nes vaikas gali juos išvemt. Reikėtų duoti po truputį: po šaukštelį kas 5-10 minučių, taip pat galima vaikui po truputį skysčių įlašinti į burną su vienkartiniu švirkštu (be adatos), duoti atsigerti jų per šiaudelį.
Vaikas gali savaitę nevalgyti arba valgyti labai mažai (trapučių, duoniukų, barankų kramsnojimas idealiai tinka šiuo atveju) ir jam nieko nenutiks. Pasveikęs vaikas atsigriebs dvigubai.
Sunkios dehidratacijos gydymas
- Kreipkitės į gydytoją dėl intraveninių skysčių (lašelinės).
Dažnai tėvai galvoja, kad pagrindinis ir geriausias žarnyno infekcijos gydymas yra lašinė skysčių infuzija.
Mitybos pakeitimai viduriavimo metu
Kai kūdikis viduriuoja, svarbu atidžiai stebėti jo mitybą. Kai kuriuos maisto produktus reikia laikinai pašalinti iš kūdikio raciono, o kitus - pridėti, kad neapkrauti virškinimo sistemos.
2. Kai vaikas vemia ir viduriuoja jis valgyti gali ne bet ką, nes šie simptomai rodo, kad serga žarnynas, jis yra daugiau ar mažiau pažeistas. Šiuo atveju netinkamas yra aštrus, keptas, riebus, daug prieskonių turintis maistas, taip pat pienas ir pieno produktai, termiškai neapdoroti (žali) vaisiai ir daržovės, bei jų sultys, saldumynai, picos, gazuoti gėrimai.
Specialios grupės
- Kūdikiams: tęskite maitinimą krūtimi arba mišiniais, bet duokite mažesnius kiekius dažniau.
- Vaikams: pasiūlykite elektrolitų tirpalus ir lengvai virškinamą maistą (pvz., bananus, ryžius, obuolių tyrę, skrebučius).
- Vyresnio amžiaus žmonėms: skatinkite reguliarų skysčių vartojimą, ypač sergant lėtinėmis ligomis.
Dehidratacijos prevencija
Vienas svarbiausių tikslų - užkirsti kelią dehidratacijai. O tam reikalingas glaudus bendradarbiavimas su pacientu, būtina paaiškinti, kodėl svarbu pakankamai vartoti skysčių, bandyti pacientą motyvuoti.
Norint prisitaikyti prie rizikos veiksnių, svarbu reguliariai gerti vandenį, stebėti savo būklę karštu oru ar sportuojant ir laikytis tinkamos mitybos.
Pagrindinė specifinė rotavirusinės infekcijos profilaktika yra skiepai, pagrindinė nespecifinė žarnyno infekcijų ir kitų virusinių infekcijų profilaktika yra kruopštus rankų plovimas, pasinaudojus tualetu, grįžus iš lauko, parduotuvės, poliklinikos, kitos viešos įstaigos, prieš valgant.
- Gerkite pakankamai skysčių per dieną.
- Vartokite daugiau skysčių karštu oru ar sportuojant.
- Valgykite daug vaisių ir daržovių, kurie turi daug vandens.
- Jei sergate, gerkite elektrolitų tirpalus.
Kada kreiptis į gydytoją?
Nors viduriavimas kūdikiams dažnai praeina savaime ir nėra pavojingas, tam tikrais atvejais gali kilti rimtesnių komplikacijų, ypač jei viduriavimas užsitęsia arba pasireiškia kartu su kitais nerimą keliančiais simptomais. Taigi, kada būtina konsultuotis su gydytoju?
Jei įtariate dehidrataciją ar pastebite simptomus, tokius kaip stiprus troškulys, tamsus šlapimas, galvos svaigimas ar sumažėjęs šlapinimasis, būtina nedelsiant pradėti gerti vandenį ar rehidratacijos tirpalus ir konsultuotis su gydytoju, kad būtų įvertinta jūsų būklė.
Vėmimas gali būti vienas iš bakterinių ligų požymių: tonzilito, meningito, plaučių uždegimo, šlapimo organų infekcijų, šias ligas dažniausiai lydi karščiavimas.
Štai kada reikėtų kreiptis į gydytoją:
- Jei pasireiškia dehidratacijos požymiai.
- Jei išmatose matomas kraujas.
- Jei viduriavimas užsitęsia ilgiau nei 1-2 dienas.
- Jei vaikas karščiuoja.
- Jei vaikas vemia.
- Jei pasireiškia stiprus pilvo skausmas ir pilvo pūtimas.
- Jei kūdikis atsisako valgyti ar gerti.
Dehidratacijos poveikis kasdieniam gyvenimui
Lengva dehidratacija gali sukelti nuovargį, sumažinti koncentraciją ar darbingumą, o vidutinė ir sunki dehidratacija gali smarkiai sutrikdyti kasdienę veiklą, sukeldama fizinį silpnumą ar psichologinį diskomfortą. Pasikartojanti dehidratacija, ypač vaikams ar pagyvenusiems, gali turėti ilgalaikių pasekmių, pvz., inkstų funkcijos sutrikimų ar lėtinių sveikatos problemų.
Orientacinis vaiko paros skysčių poreikis pagal svorį
Fiziologinis skysčių poreikis skaičiuojamas yra pagal vaiko svorį, šį skaičių turėtų žinoti visi tėvai (Idealu: lentelę atsispausdinti ir turėti vaistinėlėje, nes vaikai auga ir jų skysčių poreikis keičiasi), nes labai dažnai vaikai netenka daug skysčių ir nesirgdami pvz. 1 lentelėje pateikiamas orientacinis vaiko paros skysčių poreikis pagal vaiko svorį, kai vaikas sveikas tai yra visi skysčiai kuriuos jis gauna dienos bėgyje: vanduo, arbata, sriuba, sultys, sultingi vaisiai.
| Vaiko svoris (kg) | Skysčių poreikis (ml) |
|---|---|
| Iki 10 | 100 ml/kg |
| 10-20 | 1000 ml + 50 ml/kg virš 10 kg |
| Virš 20 | 1500 ml + 20 ml/kg virš 20 kg |
Pavyzdžiui turime vaiką, kurio svoris 16 kilogramų, jis naktį pradėjo vemti (vėmė per parą 3 kartus) ir viduriuoti (viduriavo 4 kartus per parą) . 16 kilogramų vaikas per dieną turi išgerti (žr. lentelėje) 1300 ml skysčių (visi įprasti ir mėgstami vaiko skysčiai, tik netinka sultys, vaisvandeniai, pienas ir jo produktai), po kiekvieno vėmimo, praėjus dviem valandoms, vaikas po truputį turi išgerti po 5 ml kilogramui kūno svorio druskinio tirpalo (vaikas sveria 16 kg x 5 ml= 80 ml), o po kiekvieno viduriavimo turi išgerti po 10 ml kilogramui kūno svorio druskinio tirpalo (vaikas sveria 16 kg x 10 =160 ml).
žymės: #Kudikiui #Kudiki #Kudikiu
Panašus:
- 7 nėštumo savaitės požymiai: ką galite jausti ir ko tikėtis?
- Po Kiek Laiko Pasirodo Nėštumo Požymiai: Ankstyvieji Simptomai ir Kada Atlikti Testą
- Kada Pasijaučia Pirmieji Nėštumo Požymiai: Ankstyvieji Simptomai ir Patarimai
- Nepraleisk: Atrask Geriausias Mitybos Taisykles Nėštumo Metu ir Užtikrink Sveiką Būsimos Mamytės Gyvenimą!
- Atraskite Geriausias Mokymosi Galimybes Vaiko Priežiūros Atostogose – Išnaudokite Laiką Protingai!