Žmonės, sergantys odos ligomis, į gydytoją kreipiasi dėl subjektyvių ir objektyvių priežasčių. Ligoniai skundžiasi odos niežėjimu, deginimu, dilgčiojimu, skausmu ar kitokiais pojūčiais. Subjektyvūs požymiai labai priklauso ne tik nuo ligos sunkumo, bet ir nuo ligonio individualių savybių, nervų sistemos reaktyvumo.
Alerginės ligos
Alergija yra imuninės sistemos padidinto jautrumo reakcija į tam tikrą alergeną - išorės dirgiklį. Pastaraisiais dešimtmečiais alergijų mastai sparčiai didėja, o vaikystėje ši problema yra ypač dažna ir jautri. Alerginės ligos dažniau vargina vaikus, kurių tėvai alergiški.
„Visgi, pastaruoju metu sulaukiame daug mažųjų pacientų iš šeimų, kuriose sergančių alerginėmis ligomis nėra. Alergijai atsirasti įtakos gali turėti ir aplinka, gyvenimo būdas, tarša, mityba, kai vaiko imuninė sistema į natūraliai esančius alergenus reaguoja kaip į svetimkūnius,“ - sako Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Pediatrijos centro Specializuoto vaikų ligų skyriaus gydytoja vaikų alergologė dr. Ieva Adomaitė.
Alerginis mechanizmas yra sudėtingas, o alerginės reakcijos visuomet individualios. Vienas iš svarbiausių alergijos diagnostikos faktorių - žinomas alergenas. „Kalbant apie alergines maisto reakcijas, reikia prisiminti, kad alergizuojantis produktas turi būti labai dažnai vartojamas. Jeigu tam tikras produktas yra kasdienės mitybos dalis ir tik kartą atsirado bėrimas, mažai tikėtina, kad jis gali būti alergijos priežastimi.
Kvėpavimo takų alergenai, kurie sukelia ir ilgalaikę užsitęsusią slogą, gali būti patys įvairiausi - žiedadulkės, dulkių erkutės, pelėsiniai grybai, naminiai gyvūnai. Tėvai turi stebėti, kuris iš jų išprovokuoja alerginius simptomus, - aiškina gydytoja.
Alerginės ligos su amžiumi linkusios kisti. Naudojamas tai apibūdinantis terminas - atopijos maršas, kai vaikams, kūdikystėje turėjusiems atopinio dermatito simptomus, vėliau išsivystė alerginis rinitas, o kai kuriems net ir bronchų astma.
Dažniausios alerginės ligos
- Alerginis rinitas paveikia apie 10-30 proc. vaikų.
- Atopinis dermatitas diagnozuojamas maždaug 15-20 proc. vaikų iki 5 metų amžiaus.
- Maisto alergija pasireiškia apie 6-8 proc. vaikų iki 3 metų.
- Bronchų astma nustatoma 5-10 proc.
Alergija maistui
Alergija maistui - tai nepageidaujama padidėjusio jautrumo reakcija į maistą, kurią sukelia imuniniai mechanizmai. Maisto alergenų spektras yra skirtingas įvairiose amžiaus grupėse.
Alergijos maistui požymiai gali būti įvairūs. Kūdikiams ir vaikams ji dažniausiai pasireiškia odos bėrimu ir virškinamojo trakto sutrikimais (vėmimu, viduriavimu), rečiau - kvėpavimo organų pakenkimu.
Kūdikiams būdingiausi alergenai - karvės pienas ir kiaušiniai, vaikams - kiaušiniai, pienas, riešutai, kviečiai, soja, žuvis, suaugusiems - daržovės, vaisiai, riešutai, žuvis, vėžiagyviai, prieskoniai.
Atopinis dermatitas
Atopinis dermatitas (atopinė egzema) - tai lėtinė odos liga, kuriai būdingas niežulys, barjerinės odos funkcijos sutrikimas, recidyvuojantis odos uždegimas ir sąsaja su kitomis alerginėmis ligomis. „Atopinis dermatitas yra odos liga, nors labai susijusi su alergine patologija. Vaikams, kuriems diagnozuotas vidutinis ar sunkus atopinis dermatitas, ypač jei sunkiai sekasi gydyti, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju vaikų alergologu, nes alergija gali būti viena, bet ne vienintelė iš priežasčių, kuri gali paūminti bėrimus.
Alerginis rinitas
Alerginis rinitas - tai alerginis nosies gleivinės uždegimas, kuriam būdingas čiaudulys, nosies niežulys, vandeningos išskyros ir nosies paburkimas. Jei alerginį rinitą sukelia tik žiedadulkės, jis gali būti vadinamas polinoze arba šienlige. Dažnai kartu būna ir akių junginės uždegimas. Ryškiausias šienligės bruožas - vienodų simptomų pasikartojimas kasmet vienu ir tuo pačiu metu, žydint tam tikriems augalams.
Bronchinė astma
Bronchinė astma - tai lėtinė uždegiminė kvėpavimo takų liga, pasireiškianti švokštimu, dusulio ir/ar kosulio priepuoliais.
Alerginis kontaktinis dermatitas
Alerginis kontaktinis dermatitas - tai alerginis odos uždegimas alergeno kontakto vietoje. Žmogui, sergančiam kontaktiniu dermatitu, kontakto su alergenu vietoje po kelių-keliolikos valandų pasireiškia odos bėrimas, pasižymintis odos paraudimu, patinimu, niežuliu ir didesniais ar mažesniais spuogeliais. Alerginį kontaktinį dermatitą sukelia kasdieninėje mūsų aplinkoje esantys metalai, kosmetikos priemonių sudėtyje ar drabužių gamyboje naudojamos cheminės medžiagos, kurios tiesiogiai kontaktuoja su oda.
Dilgėlinė
Dilgėlinė - tai liga, pasireiškianti bėrimu pūkšlėmis ir odos niežėjimu. Dilgėlinės tipo alerginis bėrimas - išskirtinis ir ne be priežasties gavęs tokį pavadinimą. Jį atpažinti itin nesudėtinga, nes visi tokį esame matę ir pajutę netyčia palietę vieną žymiausių Lietuvos piktžolių - dilgėlę. Priklausomai nuo to, kas juos sukelia, dilgėlinės odos bėrimai gali tęstis nuo vos kelių valandų, dienų ar savaičių iki daugelio metų. Tiksli priežastis, dėl kurios vieniems žmonėms pasireiškia dilgėlinės alerginis bėrimas, o kitiems - ne, iki šiol nėra žinoma.
Kada kreiptis į vaikų alergologą?
Gydytojo alergologo konsultacija yra pakankamai intensyvi, o dirbant su vaikais visada iškyla netikėtų situacijų - tai vaikutis neišsimiegojo ir verkia, tai nenustygsta vienoje vietoje, todėl gydytoja dr. I. Adomaitė pataria tėvams prieš konsultaciją užsirašyti rūpimus klausimus, nufotografuoti naudojamas priemones, vaistus arba užsirašyti tikslius jų pavadinimus. Jeigu vaikas vartoja priešalerginius vaistus, juos reikėtų nutraukti bent prieš 5 dienas iki konsultacijos, žinoma, jeigu tai įmanoma. Kai kurie testai negali būti atliekami tol, kol yra priešalerginių vaistų poveikis.
Alergenų yra be galo daug. Gydytojas alergologas turi parinkti alergenus, kurie konkrečiai aktualūs būtent tam pacientui, t. y. pacientas galėjo būti su jais susidūręs: valgęs, įkvėpęs, gal buvo reakcija vienam ar kitam vaistui, vabzdžio įgėlimui. Nėra tikslo tirti to, su kuo negalėjo būti kontakto, todėl pirmaisiais mėnesiais alerginių tyrimų vengiama, dažniausiai jie atliekami nuo 4 mėnesių amžiaus, kai jau planuojama vaikutį primaitinti. Tačiau jeigu yra labai patikimi anamnezės duomenys, tyrimus galima ir paankstinti.
Odos bėrimai
Spuogeliai, nuolatinis niežulys ir raudonis. Odos bėrimai galimi dėl daugelio priežasčių: juos sukelti gali netinkama asmeninė higiena, padidėjęs riebalinių liaukų aktyvumas, hormonų disbalansas ir dar daugelis priežasčių.
Alerginis bėrimas - bendrinis terminas apimantis tokias alergines ligas kaip egzema (kartais vadinama atopiniu dermatitu), kontaktinis dermatitas ir dilgėlinė. Būtent šios ligos nuolat vargina net 30-40 proc.
Nustatant diagnozę, svarbus bėrimų pasiskirstymas (lokalizuoti - tik tam tikrose vietose, arba išplitę) ir konfigūracija (pavieniai, susiliejantys, linijiniai, grupiniai, žiediniai ar pagal odos segmentus (dermatomus) išsidėstę bėrimai). Bėrimų būna uždegiminių ir neuždegiminių, pirminių (atsirandančių ligos pradžioje) ir antrinių (kylančių iš pirminių bėrimų).
Oda gali būti išberta kietomis papulėmis ar mazgeliais, plokštelėmis, mazgais, įvairios spalvos dėmelėmis ar dėmėmis, pūslelėmis, pustulėmis ar didelėmis pūslėmis. Odoje galima pastebėti kraujo išsiliejimų, pūkšlių (edemų odoje), nukasymų.
Subliūškus pūslelėms ar pūslėms, gali atsiverti erozijų, gilesnių opų, dėl odos sausumo įplyšti oda (fizūros), atsirasti sustorėjimų, sukietėjimų. Išnykus bėrimams gali išlikti odos hiperpigmentacija ar hipopigmentacija, pasireikšti odos atrofija, likti strijų ar net randų.
Bėrimų gali atsirasti ne tik odoje, bet ir burnos, lytinių takų ar išangės gleivinėje. Sergant odos ligomis, gali pakisti nagų plokštelės, galvos oda plaukuotoje dalyje, plaukų struktūra ir jų augimas ar net sąnariai (pvz., sergant žvyneline). Kai kurios odos ligos gali būti ir sisteminio pobūdžio, pvz., raudonoji vilkligė, sklerodermija.
Infekcinės ligos
Vaikai dažnai susiduria su įvairiais išbėrimais, kurie gali būti ženklas, kad organizme vyksta kažkokie pokyčiai ar uždegimai. Nors daugeliu atvejų išbėrimai gali būti nereikšmingi, kai kurie gali rodyti rimtas ligas ar infekcijas, kurios reikalauja specialisto įsikišimo.
Vėjaraupiai
Vėjaraupiai - ūminė virusinė liga, pasireiškianti pūsleliniu odos ir gleivinių bėrimu, karščiavimu. Tai viena dažniausiai pasitaikančių virusinių ligų po gripo ir ūminių viršutinių kvėpavimo takų ligų. Vėjaraupiais daugiausia serga ikimokyklinio amžiaus (3-6 metų) vaikai šaltuoju metų laiku (žiemą ir pavasarį, kuomet daugiausiai laiko praleidžiama uždarose patalpose).
Tymai
Tymai - ūminė virusinė infekcija, kurią sukelia Paramoxi šeimos virusas, ja dažniausia serga vaikai. Sukėlėjas patenka į sveiko žmogaus viršutinius kvėpavimo takus, akių gleivinę, nukeliauja į limfmazgius, o vėliau su krauju išplinta po organizmą.
Raudonukė
Raudonukė - tai infekcinė virusinė liga. Ji pasireiškia odos bėrimu, padidėjusiais pakaušio bei kaklo limfmazgiais ir nežymia sloga. Šia liga dažnai serga vaikai - jie perserga lengvai ir susiformuoja imunitetas visam gyvenimui.
Odos ligų diagnostika ir gydymas
Norint tinkamai nustatyti odos ligą, pirmiausia išklausomi nusiskundimai ir surenkama išsami ligos bei šeiminė anamnezė, nustatomi veiksniai, bloginantys odos būklę. Dienos šviesoje gydytojas turi apžiūrėti viso kūno odą, jos priedus (nagus, plaukus), gleivinę, atkreipdamas dėmesį į spalvą, pigmentacijos pobūdį, blizgesį, drėgnumą, elastingumą, audinių įsitempimą, vietinę temperatūrą, esamus randus ir apgamus.
Apžiūra papildoma odos lietimu, palpacija bei pakrapštymu. Reikalui esant, odos išbėrimo elementai apžiūrimi pro lupą, prispaudus objektyviniu stikleliu (diaskopija), kapiliaroskopu ar liuminescencinės (Vudo) lempos šviesoje (pvz., įtariant grybelinę infekciją). Braukiant per odą buku daiktu nustatomas odos simpatinės inervacijos - dermografizmo pobūdis, pvz., sergant atopiniu dermatitu, niežuline liga jis baltas, žvyneline - išplitęs raudonas, o dilgėline - iškilęs virš odos raudonas ruožas.
Pigmentiniai (apgamai) ar kraujagysliniai dariniai įvertinami optiniais prietaisais - dermatoskopu ar siaskopu. Ultragarsinis tyrimas padeda nustatyti padidėjusius limfmazgius, sustorėjusią odą. Ligoniams, sergantiems alerginėmis ligomis, ar įtariant profesinės kilmės ligas atliekami epikutaniniai (lopeliniai), skarifikaciniai ar/ir intrakutaniniai mėginiai. Jei manoma, kad ligą gali provokuoti ultravioletiniai spinduliai, atliekami fotoprovokaciniai testai.
Sergant infekcinėmis (bakterinėmis, grybelinėmis, virusinėmis ar parazitinėmis) ligomis pacientams atliekami mikroskopiniai tyrimai, auginamos kultūros. Neretai galutinė dermatologinė diagnozė gali būti patvirtinta tik paėmus iš bėrimo elemento odos mėginį (biopsiją) ir atlikus histologinį tyrimą. Dažnai taikomi imunohistocheminiai tyrimai (įtarus odos limfomas ar kt. navikus) ir imunofluorescencija, ypač diagnozuojant pūslines ligas.
Vertinant ligos aktyvumą svarbu atlikti bendrus kraujo, biocheminius, serologinius ir šlapimo tyrimus.
Odos ligų gydymo būdas parenkamas individualiai, atsižvelgiant į ligos eigos sunkumą, bėrimų išplitimą, ligonio amžių, lytį, bendrą sveikatos būklę, ankstesnio gydymo rezultatus bei vaistų toleravimą.
Dermatologijoje vartojamų medikamentų yra daug ir įvairių. Šiuolaikinis odos ligų gydymas vis dažniau įgauna kompleksinę kryptį, kai vienu metu skiriami keli įvairių grupių vietiniai ar sisteminiai medikamentai, fototerapija. Toks gydymas veiksmingesnis, ligonis pagyja ar pasiekia pagerėjimo per trumpesnį laiką, sulaukiama mažiau pašalinių reiškinių. Vartojami tiek vietinio veikimo vaistai pavilgų, gelių, losjonų, kremų ar tepalų pavidalu, tiek sisteminiai geriami ir leidžiami vaistai.
Tinkamai parinkti vietiniai antibiotikai mažina odos uždegimą (egzemos, piodermijos atveju), o tinkamas vietinio veikimo kortikosteroido kremas ar tepalas nuo egzemos pagerina odos būklę daugelio uždegiminių simptomų atvejais. Vietinis kortikosteroidas turi būti pakankamai stiprus, kad poveikis būtų laukiamas, tačiau šio vaisto nepatartina vartoti ilgiau nei reikia.
Jei kortikosteroidai netinkamai vartojami (per ilgai ir be pertraukų, nepaisant pagerėjusios odos būklės), jie gali sukelti pašalinius reiškinius, pvz., odos išplonėjimą, lengvai atsirandančias mėlynes, odos trapumą, strijas. Nors nepageidaujamam steroidų poveikiui atsirasti reikia laiko, vertėtų atkreipti dėmesį į jų stiprumą, tepamą kūno sritį, tvarsčius, tepimų skaičių per dieną bei gydymo trukmę. Geriausia vartoti tokio stiprumo kortikosteroidą, kuris bus pakankamas gydomajam efektui pasiekti ir dar nespės pasireikšti jokie šalutiniai reiškiniai.
Pirmasis ir svarbiausias alerginių ligų gydymo būdas yra alergeno vengimas: dauguma alerginių ligų gali būti suvaldytos ar reikšmingai palengvinamos pašalinus alergeną. Tolesni alergijos gydymo žingsniai priklauso nuo konkrečios alerginės ligos. Vienas išskirtinių alerginių ligų gydymo metodų yra alergenų imunoterapija - tai tarsi organizmo pripratinimas prie alergeno, taikoma vaikams nuo 5 metų amžiaus. Standartinė šio gydymo trukmė 3-5 metai. Tai kasdienė namuose atliekama poliežuvinė imunoterapija - poliežuviniai purškalai. Dar taikoma ir poodinė terapija, kai į gydymo įstaigą atvykusiems pacientams vaistai suleidžiami į poodį.
žymės: #Vaiku
Panašus:
- 13 Dažniausių Vaikų Baimių: Pilnas Sąrašas Ir Efektyvūs Patarimai Tėvams
- Dažniausios Vaikų Neurologinės Ligos: Atpažinkite Simptomus ir Sužinokite Efektyviausius Gydymo Būdus
- Dažniausios vaikų ligos: kaip atpažinti simptomus ir efektyviai užkirsti kelią
- Sužinokite, Kada Saugiai Duoti Žuvį Kūdikiui – Tėvų Vadovas!
- Pramogos Palangoje su vaikais: geriausių vietų gidas