Žmonių su Dauno sindromu ir jų globėjų asociacija įkurta 2012 m. tėvų, auginančių vaikus su Dauno sindromu, iniciatyva. Asociacija vienija Lietuvoje gyvenančius Dauno sindromą turinčius vaikus, jaunuolius ir suaugusiuosius, jų šeimas, globėjus bei kitus jų interesais veikiančius asmenis.
Asociacijos vizija - visapusiška žmonių su Dauno sindromu integracija į visuomenę, oraus ir pilnaverčio neįgaliųjų ir jų šeimos narių gyvenimo kokybės užtikrinimas. Žmonių su Dauno sindromu ir jų globėjų asociacija 2018 m. Vienas svarbiausių asociacijos pasiekimų yra bendruomenės (šeimų auginančių vaikus su DS) sutelkimas bei nuolatinis tėvų, kuriems gimė kūdikis su DS konsultavimas, pagalbos suteikimas.
Taip pat, kasmet yra minima Pasaulinė Dauno sindromo diena (03.21d.), kurios metu asociacija organizuoja socialinę akciją #nenurašykopalaikyk kviečiančią mūvėti skirtingas kojinių poras ir taip išreikšti palaikymą ir toleranciją žmonėms su Dauno sindromu. Ginti žmonių su DS bei jų šeimų teises, laisves ir orumą, realizuoti jų socialinius, kultūrinius ir kt.
Visuomenės Požiūris į Integraciją
Vis daugiau Lietuvos gyventojų pasisako už platesnę žmonių, turinčių šį sutrikimą, integraciją į visuomenę. 58 proc. gyventojų mano, kad Dauno sindromą turintiems vaikams užtikrinus reikalingą specialaus pedagogo pagalbą, jie turėtų mokytis kartu su kitais vaikais bendrojo lavinimo įstaigose, rodo tarptautinės rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ duomenys. Specialistų teigimu, tokia visuomenės nuomonė atveria daugiau galimybių ne tik turintiems Dauno sindromą, bet ir kitiems gyventojams.
Žmonių su Dauno sindromu ir jų globėjų asociacijos vadovė Neringa Šalugienė įsitikinusi, kad sprendimą, ar Dauno sindromą turintys vaikai gali mokytis su bendraamžiais, geriausiai gali padėti priimti ne išankstinės nuostatos ar norai, bet mokymosi rezultatų analizė.
Anot N. Šalugienės, Dauno sindromą turintys vaikai, kaip ir su šiuo sutrikimu nesusidūrę jų bendraamžiai, yra labai skirtingi, todėl ir jų mokymosi gebėjimai bei galimybės mokytis kartu su bendraamžiais neturėtų būti vertinami vien tik pagal nustatytą diagnozę. „Tiesa, kad vaikai su Dauno sindromu gali pareikalauti daugiau mokytojų dėmesio, bet yra vaikų, kurie ir neturėdami šio sindromo lėčiau įsisavina informaciją, sunkiau koncentruoja dėmesį, turi elgesio ar mokymosi sutrikimų, tačiau ar juos priimti į bendrojo lavinimo mokyklą, ar ne, niekas nesvarsto“, - teigia N. Šalugienė.
Pasak N. Šalugienės, tokios palankios tendencijos rodo, kad visuomenė tampa vis labiau tolerantiška. Tyrimo duomenimis, daugiausiai tolerancijos rodo vyrai, 36-45-erių respondentai ir didmiesčių gyventojai.
Mokymasis kartu su kitais vaikais naudingas ir visai visuomenei: vaikai išmoksta gyventi kartu, jie tampa tolerantiškesni, kai nuo mažens bendrauja su „kitokiais“, nei jie - taip sumažėja patyčių rizika. „Empatija, pagalba silpnesniam, tolerancija iš tiesų padeda kurti geresnę visuomenę. Juk būtent jaunoji karta ateityje bus darbdaviai, tėvai, įstatymų leidėjai,“ - įsitikinusi N. Šalugienė.
Tyrimai ir Socializacija
Magistro darbe pateikiamu tyrimu siekiama atskleisti, kaip vaikų, turinčių Dauno sindromą, gebėjimų savarankiškai veikti ugdymas šeimose sudaro prielaidas vaikų socializacijai. Šiame magistro darbe remiamasi vaikų su DS socializacijos sampratai artimiausia (kaip dvikrypčio proceso, kai vaikas yra veikiamas aplinkos, kultūros, visuomenės; antra vertus, socializacija yra paties asmens „ įaugimas“, įsiliejimas į aplinką, kultūrą, visuomenę, sėkmingas veikimas joje) socializacijos Handel (2006). apibrėžtimi.
Tyrimo problema - kaip vaikų, turinčių Dauno sindromą, gebėjimų savarankiškai veikti ugdymas šeimose sudaro prielaidas sėkmingai vaikų socializacijai.
Tyrimo objektas - Vaikų, turinčių Dauno sindromą, gebėjimų savarankiškai veikti ugdymas šeimose kaip prielaida sėkmingai vaikų socializacijai.
Tyrimo tikslas - atskleisti, kaip vaikų, turinčių Dauno sindromą, gebėjimų savarankiškai veikti ugdymas šeimose sudaro prielaidas vaikų socializacijai.
Tyrimo Uždaviniai:
- Pateikti teorinį vaikų, turinčių DS, socializacijos apibendrinimą.
- Pateikti vaikų, turinčių DS, socializacijos prielaidas kuriančių ugdymo būdų apibendrinimą.
- Išanalizuoti tėvų galimą gauti pagalbą ugdant šeimoje vaiko, turinčio DS, įgūdžius ir gebėjimus savarankiškai veikti.
- Pagrįsti vaikų, turinčių DS, gebėjimų savarankiškai veikti ugdymą šeimose kaip socializaciją lengvinančios prielaidos būtinybę.
Tyrimo Metodai:
Pasirenkama kokybinio tyrimo prieiga. Teoriniam tyrimo pagrindimui taikytas literatūros šaltinių analizės ir Lietuvos švietimo dokumentų analizės metodas. Empiriniam tyrimui pasirinkta 4 kokybinio tyrimo kokybinės turinio analizės strategija. Pasirinktas duomenų rinkimo metodas - pusiau struktūruotas giluminis interviu. Duomenų analizei taikyta kokybinės turinio analizės indukcinė versija.
Tyrimo Išvados:
Tėvų pastangos ugdyti vaikų gebėjimus savarankiškai veikti teoriškai yra itin svarbios vaikų, turinčių DS, socializacijai: šeimoje vaikai perima visuomenės, bendruomenės kultūros vertybes ir normas, antra vertus, vaikai įgalinami pagal savo galimybes - negalios laipsnį, suformuotus įgūdžius ir išugdytus gebėjimus veikti visuomenėje.
Vaikų su DS ugdymas vykdomas patirtiniu ir tikslingai organizuotais būdais: šeimoje vaikų, turinčių DS, įgūdžiai formuojami ir gebėjimai savarankiškai veikti ugdomi dažniausiai patirtiniu principu, remiantis DS turinčių vaikų savybe elgtis pagal matomus, patiriamus šeimos gyvenimo pavyzdžius; ugdymo institucijos (darželiai, mokyklos, ugdymo centrai ir pan.) yra DS turinčių vaikų gebėjimų savarankiškai veikti ugdymo partneriai, organizuojantys tikslingą patirtiniu ir pažintiniu principais paremtą gebėjimų savarankiškai veikti ugdymą.
Šeimų, auginančių ir ugdančių DS turinčius vaikus, galimybės pasinaudoti jiems priklausančia medicinine, psichologine, edukacine ir nevyriausybinių institucijų pagalba yra prieštaringos. Tiek informantai tėvai, tiek mokytojai, ugdantys DS turinčius vaikus, pasigenda koordinuotos informacinės pagalbos, todėl informacijos ieško patys, savais ryšiais; visokeriopą pagalbą gauna gerai informuoti, atkaklūs, už savo vaiko ugdymą besąlygiškai kovojantys tėvai.
Informantų pateiktais duomenimis remiantis, bendrojo ugdymo institucijos pernelyg silpnai pasirengusios ugdyti DS turinčius vaikus įtraukiojo ugdymo principais ir formomis: be to, stinga mokytojų padėjėjų, logopedų, ergoterapeutų, kineziterapeutų, Ugdymo paslaugų poreikis yra didesnis nei valstybės kompensuojamų paslaugų kiekis.
Socializacijai būtini įgūdžiai, gebėjimai savarankiškai veikti suformuojami ir ugdomi pirmiausia šeimoje, ugdymo institucijos tęsia įgūdžių formavimą ir gebėjimų ugdymą sėkmingiau tais vaikų su DS atvejais, kai ugdymas pradėtas šeimoje ir vyksta partneriškai su instituciniu ugdymu.
žymės: #Vaiko
Panašus:
- Dauno sindromo tyrimas nėštumo metu: kada ir kokius testus atlikti?
- Dauno Sindromas ir Vaikų Turėjimo Galimybės: Svarbiausia Informacija Tėvams
- Dauno Sindromo Testų Klaidingi Rezultatai: Svarbiausi Faktai, Kurių Negalite Praleisti!
- Neįtikėtini Natūralūs Būdai Pagreitinti Gimdymą – Išbandykite Jau Dabar!
- Pralaidus Žarnynas Kūdikiui: Kaip Atpažinti Simptomus ir Efektyviai Išspręsti Problemą!