Šiandieniniame pasaulyje vis daugiau vaikų atsiduria aplinkoje, kurioje vartojama daugiau nei viena kalba. Tai tampa paskata mažylių tėvams investuoti į vaiko ateitį ir prisidėti prie jo žingeidumo ugdymo bei lavinimo įvairioms užsienio kalboms.
Ankstyvasis Kalbų Mokymasis
Licėjaus direktorė pabrėžia - norint užauginti atvirą, tolerantišką ir net kelias kalbas mokantį asmenį, tam tikrų veiksmų reikia imtis jau nuo pat mažų dienų. Ji pamini, kad daugybė atliktų mokslinių tyrimų rodo, jog vaikų imlumas kalbų mokymuisi ir žinių įsisavinimui yra stipriausi dar jų vystymosi periode.
Ugdymo specialistė Florence Llopis pastebi, jog tokie vaikai, kurie nuo mažų dienų yra skatinami kalbėti ne tik savo gimtąja, bet ir užsienio kalba užauga komunikabilesni: „Iš patirties galiu teigti, jog vaikas, kuris jau nuo mažens mokosi užsienio kalba, greičiau patenkina savo komunikacijos poreikius. Supažindinant vaiką su užsienio kalbomis, sparčiai tobulėja jo socialiniai įgūdžiai ir raida - didėja pasitikėjimas savimi, formuojasi atviresnis požiūris į pasaulį.“
„Ankstyvojoje vaikystėje vaikų smegenys labai imlios kalboms, dėl to jie paprasčiau ir greičiau, tiesiog žaisdami, pajėgia gana greitai išmokti dvi ar daugiau kalbų. Vaikai išmoksta kalbų lygiai taip pat, kaip išmoksta vaikščioti, o tai tik patvirtina, kad užsienio kalbos mokymasis ankstyvame amžiuje turi nenuginčijamą naudą“, - aiškina F. Llopis. Dėl smegenų plastiškumo ir stiprios motyvacijos vaikystė yra pats palankiausias žmogaus amžius kalboms mokytis.
Daugiakalbystės Privalumai
Moksliniai tyrimai nustatė, kad daugiakalbių vaikų kūrybinis mąstymas lavėja sparčiau, todėl jiems lengviau sekasi prisitaikyti prie aplinkos pokyčių bei susidoroti su įvairiomis problemomis negu vaikams, mokantiems tik vieną kalbą.
Be to, kalbų mokymasis lavina mąstymo lankstumą, gerina kognityvinius ir bendravimo įgūdžius, gebėjimą susikaupti. Taip yra dėl to, kad kalbų mokymasis skatina spartesnį visų smegenų darbą, t. y. veikia visas smegenų sritis - ne tik tas, kurios yra atsakingos už kalbą, bet ir tas, kurios dažniausiai nebūna aktyvios.
„Suteikdami galimybę savo vaikui mokintis užsienio kalbos, padėsite jam suformuoti tvirtą pagrindą, nuo kurio bus lengviau atsispirti tolimesniame gyvenime. Daugiakalbystė - itin naudingas įgūdis nuolatos besikeičiančiame, multikultūriniame šiandienos pasaulyje“,- teigia F. Llopis
Dvikalbystės ugdymas yra individualus procesas kiekvienoje šeimoje. Kalbant apie mokymąsi ir įsitraukimą, nepamirškite, kad svarbiausia yra kokybė, o ne kiekybė. Taigi būkite lankstūs, atraskite tai, kas geriausiai tinka jūsų vaikui, jūsų šeimai.
Dvikalbystės Tipai
- Ankstyvoji dvikalbystė - kai dvi ar daugiau kalbų įgyjamos vaikystėje.
- Nuoseklioji dvikalbystė - antrosios kalbos išmokstama jau mokant pirmąją.
- Vienalaikė dvikalbystė - abi kalbos yra pirmosios ir tampa „gimtosiomis“.
- Receptyvinė dvikalbystė - kada vaikas supranta abi kalbas, tačiau kalba tik viena.
Šiuo metu vaikas gali suprasti, kas jam sakoma ir tai parodyti savo reakcija - atlikdamas tam tikrus veiksmus, mamos ar tėčio prašymus. Tai yra natūralus ankstyvosios dvikalbystės ar daugiakalbystės procesas - vadinamasis tylusis periodas, todėl nereikėtų baimintis dėl to, kad vaikas į jam pateikiamus klausimus neatsako lietuviškai. Vaiko „tylusis laikotarpis“ gali trukti iki vienerių metų, kai vaikas nekalba, nors supranta, ką kalba aplinkiniai. Vaikas pradeda kalbėti, kai yra tam pasirengęs.
Taip gali nutikti jau suaugusiems arba vyresniems vaikams. Nuoseklioji dvikalbystė būdinga imigrantų vaikams. Daugelis jų pirmuosius kelerius metus girdi tik tėvų gimtąją kalbą, o naują kalbą pirmą kartą išgirsta darželyje arba mokykloje. Pasak Hoff, E. Paprastai, kai kalbama dviem kalbom nuo pat gimimo, pageidautina abiem kalbom skirti vienodai daug dėmesio.
Kaip Auginti Dvikalbį Vaiką?
Šių keturių žingsnių žemėlapis padės sužinoti, kas geriausiai tinka jūsų vaikui ir jūsų unikaliai šeimos situacijai. Pirmiausia reikėtų apžvelgti vaiko kalbos situaciją namuose, mokykloje ir kitose vietose. Tai labai geras atspirties taškas ieškant savo šeimos kalbos(-ų) strategijos ir plano.
Jei planuojate auginti ar auginate dvikalbį/daugiakalbį vaiką, atsakykite į A grupės klausimus, kad suprastumėte, ko reikia jūsų vaikui, norint, kad jis taptų klestinčiu daugiakalbiu. Jei jau auginate dvikalbį/daugiakalbį vaiką ir naudojate kalbos strategiją, atsakykite į B grupės klausimus.
A Grupės Klausimai (Planuojantiems Auginti Dvikalbį/Daugiakalbį Vaiką)
Atsakykite į šiuos klausimus, kad suprastumėte, ko reikia jūsų vaikui, norint, kad jis taptų klestinčiu daugiakalbiu. Pateikite realius atsakymus į klausimus. Atsakinėkite po vieną klausimą. Pvz .: 6 klausime apgalvokite visas įmanomas galimybes. Gali būti, kad jūsų vaikas girdi kalbas kaimynystėje, maisto prekių parduotuvėje, lankydamasis pas draugus ar gimtojoje šalyje. Galite paminėti ir tai, kaip galite pasinaudoti išmaniosiomis technologijomis, kad kartu su savo vaiku mokytumėtės kalbą, kuri vartojama namie!
- Kiek laiko per dieną praleidžiu su vaiku? (Abu tėvai)
- Koks mano kalbos (kalbų) lygis, kuriuo kalbėsiu su savo vaiku?
- Kas yra 5 žmonės, kuriuos dažniausiai mato mano vaikas. Kokia kalba (kalbomis) jie kalba?
- Kokia yra mano vaiko mėgstamiausia veikla?
- Ar turime kokių nors giminaičių / šeimos narių, gyvenančių mūsų gyvenamoje šalyje? Kokia kalba (kalbomis) jie kalba?
- Ar aplink mus yra kitų žmonių, giminaičių, draugų, bendruomenių, kalbančių mūsų kalba (kalbomis)?
- Kaip dažnai lankomės savo gimtosiose šalyse ir kaip dažnai bendraujame su žmonėmis iš savo šalies (telefonu ar vaizdo įrašais)?
- Nuo kokio amžiaus mano vaikas pradės lankyti ikimokyklinę įstaigą / mokyklą? Kiek valandų per dieną mano vaikas praleis ikimokyklinėje įstaigoje / mokykloje?
- Kokią mokyklą lankys mano vaikas (vienakalbę / dvikalbę / tarptautinę mokyklą)? Kokiomis kalbomis ten kalbės mokytojai ir draugai?
- Kokius išteklius jau turime, kurie gali padėti mano vaiko kalbai vystytis? Kokių papildomų išteklių galime gauti? (Pvz., knygos, bibliotekos, socialinė veikla, žaislai, žmonės, žaidimų grupės.)
B Grupės Klausimai (Jau Auginantiems Dvikalbį/Daugiakalbį Vaiką)
Į šiuos klausimus atsakykite, jei jau auginate dvikalbį - daugiakalbį vaiką ir naudojate kalbos strategiją. Siūlyčiau, pagalvoti apie savo dabartinę situaciją ir apmąstyti, kas jūsų vaikui ir šeimai šiuo metu veikia gerai, o kas - ne.
- Kas šiuo metu veikia labai gerai?
- Kas šiuo metu neveikia taip gerai?
Pagalvokite apie kalbos(-ų) lygį, kurį jūsų vaikas turėtų pasiekti kiekvienoje kalboje. Nustatykite ilgalaikius tikslus kiekvienai jūsų vaiko kalbai. Valdykite savo lūkesčius, tikslai turi būti realūs!
Jei jūsų vaikas mokykloje turi išmokti kitų kalbų (pvz., anglų kalbos), nedvejodami pridėkite visas kalbas, kad gautumėte išsamesnę apžvalgą. Įvertinkite visas kalbas nuo 0 iki 5. (1 - beveik nėra įgūdžių, 2 - šiek tiek, 3 - daugmaž, 4 - labai aukštas lygis ir 5 - reiškia į gimtąją panašius įgūdžius).
Šeimos Kalbos Strategija
Šeima turi atrasti sau tinkamą mokymo metodą, strategiją, kuri kurtų namuose harmoniją ir saugumą. Siekiant, kad vaikas besimokantis mažumos kalbos jaustųsi saugus, kad žinotų, kas ir kada vyksta kiekvieną dieną yra mokomas prisiminti dienotvarkę.
Kiekvieną dieną tuo pačiu metu skiriama šiek tiek laiko skaitymui, t. y. skaitomo teksto klausymui. Kiekvienos dienos pabaigoje tuo pačiu metu skirkite laiko apmąstyti ir pasikalbėti, kaip praėjo diena, sekėsi darželyje, mokykloje, kaip vaikai jaučiasi.
Štai keletas pasiūlymų, kuriuos galite panaudoti augindami dvikalbį/daugiakalbį vaiką:
- Sukurkite jūsų šeimai labiausiai tinkančius įpročius.
- Pasiekti komfortą padeda, žaismingi kasdieniai ritualai.
- Tėvai galėtų paskatinti vaiką nupiešti paveikslėlius, iliustruojančius jo ir šeimos narių vakaro veiklas namuose.
- Užduokite vienas kitam klausimus pasirinkta tema.
- Vardinkite daiktus, kuriuos matote namuose ar per langą.
- Pasirinkite raidę ir paeiliui vardinkite, kokius daiktus matote iš tos raidės.
- Atspėk ką sugalvojau!
- Tik nesakyk TAIP/NE.
- Klausykite audio knygas.
- Skaitykite knygas, vaidinkite, kurkite savo istorijas.
- Sukurkite šeimos lėlių teatrą (panaudokite namie turimus žaislus) ir pastatykite spektaklį.
Vienas geriausių būdų išlaikyti motyvaciją ir įkvėpimą tęsti daugiakalbystės kelionę yra bendravimas su kitais žmonėmis, kurie daro tuos pačius dalykus.
Daugiakalbystės Reiškinys ir Kalbos Sutrikimai
Svarbiausia daugiakalbystės reiškinio plitimo priežastis - nuolat didėjanti gyventojų migracija, vaiko kalbinės ir kultūrinės aplinkos kaita. Daugiakalbių vaikų gimtosios, antrosios ir užsienio kalbos išmokimo ir perėmimo ypatumai, kalbos sutrikimai bei jų atpažinimo ir įveikimo būdai vis labiau aktyvina mokslininkų ir logopedų praktikų dėmesį. Remiantis psicholingvistiniais tyrimais, tvirtinama, kad daugiakalbystė yra vienas iš svarbiausių veiksnių, teigiamai veikiančių vaiko kalbos raidą ir plečiančių jo pasaulio sampratą.
Dauguma autorių, nagrinėjančių daugiakalbių vaikų, turinčių kalbėjimo ir / ar kalbos sutrikimų, aspektus, pažymi būtinybę, įgalinančias įvertinti kalbos sutrikimų rizikos veiksnius, parengti daugiakalbių vaikų kalbėjimo ir kalbos vertinimo metodikas, kurios padėtų atpažinti, ar vaikams reikalinga logopedinė ar tik dalykinė-metodinė pagalba, mokantis naujos kalbos, bei parengti individualų, šių vaikų poreikius atitinkantį ugdymo(-si) planą.
Daugiakalbių šeimų tėvams, logopedams, vaikų kalbą tyrinėjantiems mokslininkams ir kitiems kyla klausimų, kokią kalbą ar kalbas vartoti namuose, kuriuose vartojamos kelios skirtingos kalbos, kaip išlaikyti gimtąją kalbą kitos (dominuojančios) kalbos aplinkoje, kokia kalba vykdyti logopedines pratybas ir kt.
Klausimai ir Atsakymai apie Dvikalbystę
Mūsų vaikas - dvikalbis. Norėtume sužinoti, ar dvikalbystė visada lemia lėtesnę vaiko kalbos raidą.
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad maži vaikai visiškai lengvai įsisavina dvi kalbas. Vienakalbio ir dvikalbio vaiko ankstyvosios kalbos raidos etapai iš esmės sutampa: tuo pačiu amžiaus laikotarpiu pradedama guguoti, 10-14 mėn. išmokstami pirmieji žodžiai, 18-26 mėn. pradedami sudaryti dvižodžiai ir trižodžiai sakiniai. Vėliau, dvikalbiui vaikui augant, jo kalba pradeda skirtis nuo vienakalbio vaiko kalbos, tačiau šie skirtumai yra normalus raidos procesas ir neturėtų būti laikomi lėtinančiais bendrąją kalbos raidą.
Esame dvikalbiai tėvai, tačiau stengiamės auginti vaiką vienakalbėje aplinkoje, todėl namuose kalbame dominuojančia šalies kalba.
Pirmiausia, svarbu paminėti, kad dvikalbė aplinka - gimtosios kalbos vartojimas namuose - nedaro neigiamo poveikio vaiko antrosios (šalies) kalbos raidai. Pradėjęs lankyti mokyklą, daugiau laiko praleisdamas šalies kalba kalbančioje bendruomenėje, vaikas natūraliai išmoksta šalies kalbos, todėl nebūtina nuo pat gimimo jam sudaryti vienakalbę aplinką. Antra, vaiko kalbos raidą (sėkmingą ar nesėkmingą) ypač stipriai lemia tėvų kalbos kompetencija (žodyno apimtis, gramatinių konstrukcijų sudėtingumas), todėl su vaiku reikėtų bendrauti ta kalba, kurią geriausia mokate.
Pastebėjome, kad mūsų dvikalbio vaiko kalba vėluoja ir nesivysto taip, kaip kitų dvikalbių jo bendraamžių.
Kalbos vėlavimas ir vėluojanti raida yra skirtingi dalykai. Pirma, vienakalbio ir dvikalbio vaiko ankstyvosios kalbos raidos etapai iš esmės sutampa: tuo pačiu amžiaus laikotarpiu pradedama guguoti, 10-14 mėn. išmokstami pirmieji žodžiai, 18-26 mėn. pradedami sudaryti dvižodžiai ir trižodžiai sakiniai.
Mūsų dvikalbiui sūnui - treji metai. Bendraudami su vaiku, kiekvienas kalbame savo gimtąja kalba. Pastebėjome, kad vaikas kalbėdamas painioja abi kalbas, t. y. tuo pat metu kalba abiem kalbomis.
Toks kalbėjimas vadinamas „kodų kaita“. Visi bet kurio amžiaus dvikalbiai kartais taip elgiasi, ir tai nelaikoma kalbos sutrikimu. Kalbėdami vaikai linkę vartoti gerai žinomus žodžius ir ne visada sieja juos su konkrečia kalba, todėl neretai sudaro sakinį iš skirtingų kalbų žodžių.
Esame dvikalbiai tėvai ir su vaiku bendraujame abiem kalbomis, t. y. pokalbio metu kaitaliojame kalbas.
Viena iš įprastų taisyklių bendraujant su dvikalbiu vaiku - „vienas suaugusysis - viena kalba“. Ji ypač rekomenduotina, kai skiriasi tėvų gimtosios kalbos ar kai vienas iš tėvų nekalba kito gimtąja kalba. Laikydamiesi šios taisyklės, tėvai turėtų kalbėti su vaiku tik savo gimtąja kalba, net jei vaikas atsako kita kalba.
Kokio amžiaus vaikas turėtų būti „supažindinamas“ su antrąja kalba? Ar reikėtų palaukti, kol susiformuos pirmosios kalbos įgūdžiai, ar kuo greičiau pradėti mokyti antrosios kalbos?
Kalbant apie ankstyvąją vaikystę, sunku tiksliai pasakyti, kada geriausia pradėti mokytis antrosios kalbos. Daugybė vaikų visame pasaulyje sėkmingai įsisavina dvi kalbas nuo pat gimimo, dar daugiau vaikų vieną kalbą įsisavina namuose, o kitos sėkmingai išmoksta mokykloje.
a) Kokia kalba reikėtų bendrauti su vaiku, jei mokykloje mokoma kita nei namų kalba, o vaikui tiek viena, tiek kita kalba kelia sunkumų? Ar reikėtų atsisakyti namų kalbos ir bendrauti su vaiku tik viena (mokyklos / visuomenės) kalba? b) Mūsų penkerių metų dvikalbiam vaikui diagnozuotas kalbos sutrikimas. Specialistai patarė kalbėti su juo tik viena - mokyklos/visuomenės - kalba, tačiau mūsų šeimai tai nėra lengva: tiek mes, tiek kiti (vyresni) mūsų vaikai esame dvikalbiai.
Ši rekomendacija (kad ir kaip būtų gaila - dažnai siūloma dvikalbių vaikų, turinčių kalbos sutrikimų, tėvams) kyla iš klaidingo įsitikinimo, kad dviejų kalbų įsisavinimas vienu metu vaikui yra pernelyg sudėtingas procesas ir gali dar labiau apsunkinti kalbos sutrikimą. Būtina pabrėžti, kad šio įsitikinimo iki šiol nepatvirtino jokie moksliniai tyrimai.
Ketiname leisti sūnų į mokyklą, kurioje mokoma šalies dominuojančia kalba. Vaikui yra nustatytas kalbos sutrikimas.
Iki šiol nesama išsamių tyrimų, kurie objektyviai atskleistų vaiko, turinčio kalbos sutrikimų, mokymosi procesą dvikalbėje ar šalies dominuojančios kalbos mokykloje, todėl sunku įvertinti galimus mokymosi sunkumus.
Dukra sklandžiai kalba gimtąja (namų) kalba, tačiau jai kyla sunkumų mokytis antrąja (mokyklos) kalba. Ar tai gali būti vėluojanti kalbos raida arba kalbos sutrikimas, būdingas tik antrajai kalbai?
Kalbos vėlavimas ir kalbos sutrikimas priskiriami raidos sutrikimams. Jie išryškėja ankstyviausiu vaiko gyvenimo laikotarpiu ir yra lydimi tam tikrų tipiškų simptomų.
Kada galima diagnozuoti kalbos sutrikimą, jei vaikas skirtingų kalbų pradeda mokytis ne vienu metu?
Mokantis antrosios kalbos, dvikalbiams vaikams gali prireikti 3-5 metų, kad pasiektų vienakalbio gimtakalbio sakytinės kalbos kompetenciją, ir net 5-7 metų, kad pasiektų atitinkamą rašytinės ir mokslinės kalbos kompetenciją. Tokios ilga antrosios kalbos išmokimo trukmė apsunkina ankstyvąją dvikalbio vaiko kalbos sutrikimo diagnostiką.