Tėvai, auginantys vaiką su ADHD, dažnai susiduria su aplinkinių priekaištais dėl netinkamo atžalos elgesio viešose vietose, netinkamo auklėjimo. Gaunant pastabų iš mokyklos juos irgi gali apimti susierzinimas, bejėgiškumas, o tai namie kelia nuolatinę įtampą.
Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (ADHD)
Apie aktyvumo ir dėmesio sutrikimą (angl. attention deficit hyperactivity disorder, ADHD) - neurologinį sutrikimą, kuriam būdingi tokie pagrindiniai požymiai kaip padidėjęs aktyvumas, dėmesingumo stoka ir impulsyvumas - pasakoja psichikos sveikatos centro psichologė MILDA LINABURKYTĖ.
Pagrindiniai ADHD požymiai
- Padidėjęs aktyvumas (hiperaktyvumas)
- Sutrikęs dėmesys
- Impulsyvumas
Pirmiausia gali būti pastebėtas padidėjęs vaiko aktyvumas - paprastai tai matyti jau 3-4 vaiko gyvenimo metais. Toks vaikas negali nusėdėti vietoje, nuolat juda, yra labai šnekus, kalba greitakalbe. Dėmesingumo stoka, kaip ir impulsyvumas, pasireiškia kiek vėliau - 5-8 gyvenimo metais. Impulsyvumas pasireiškia tuo, kad pirmiausia atliekamas veiksmas, o tik po to galvojama, kas yra padaryta.
ADHD dažnumas ir pasireiškimas
„Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas 3-5 kartus dažniau nustatomas berniukams. Taip gali būti todėl, kad berniukams šis sutrikimas pasireiškia kartu su dideliu aktyvumu, impulsyvumu ir dėmesio problemomis. O hiperaktyvioms mergaitėms trūksta dėmesingumo, jos gali ir nebūti pernelyg aktyvios. Dėl to daliai mergaičių šis sindromas lieka nediagnozuotas, nors jos jį ir turi“, - sako psichologė M. Linaburkytė.
Kada aktyvumas nėra sutrikimas?
Specialistė atkreipia dėmesį, kad ne kiekvienas vaikas, kuris yra aktyvus, impulsyvus ar sunkiai sukaupia dėmesį, serga ADHD. „Kai didelis aktyvumas, impulsyvumas, dėmesio stoka netrukdo vaiko ugdymosi procesui, bendrauti su kitais, kurti socialinius kontaktus, pomėgiams ir kitoms veikloms, tai labiau yra žmogaus charakterio apraiškos, o ne sutrikimas. Tuomet svarbu tokias vaiko savybes pakreipti tinkama linkme, pavyzdžiui, jis turėtų aktyviai sportuoti.
Sunkumai, su kuriais susiduria ADHD turintys vaikai
Kalbėdama apie sunkumus, su kuriais šie vaikai gali susidurti, psichologė sako, kad jiems dažniausiai labai sunku išsėdėti pamokose, jie išmoksta labai nedaug, nes jų dėmesys nuolat pertraukiamas. ADHD turintys vaikai daro daug klaidų dėl savo išsiblaškymo. Jiems būna labai sunku, kai besimokydami susiduria su ilgesnėmis žodinėmis sąlygomis. Namų darbai - jiems dažniausiai kančia. Kalbant apie socialinį gyvenimą, dėl savo nekantrumo, taisyklių nesilaikymo ar trukdymo kitiems žaisti šie vaikai dažnai yra atstumiami bendraamžių.
Dėl mokymosi sunkumų ir konfliktų su bendraamžiais pastabos iš mokyklos gali tapti kasdienybe, o tai ilgainiui vaikui sukels baimę, beviltiškumą, savęs nuvertinimą.
ADHD gydymas ir pagalba
Psichologė M. Linaburkytė mano, kad nors šis sindromas laikomas paveldimu, vienos priežasties, kodėl kai kuriems pasireiškia ADHD, nėra. Pasak psichologės, nustačius vaikui aktyvumo ir dėmesio sutrikimo sindromą, paprastai taikomas kompleksinis gydymas. Turint omenyje mokykloje patiriamus sunkumus, jam gali būti sudaromas specialus ugdymo planas. Šeima nuolat dirba su specialistais, kurie vaiką moko skirtingų įgūdžių: kaip tinkamai bendrauti, reikšti emocijas, nusiraminti, atsipalaiduoti, sutelkti dėmesį ir pan. Taip pat labai svarbu gydant ADHD koreguoti dienotvarkę ir gyvensenos įpročius. Ši sindromą turintiems vaikams labai svarbu sudaryti aiškią dienotvarkę ir jos laikytis. Sudarant dienotvarkę svarbu įtraukti ir patį vaiką.
„Anksti nustačius šį sutrikimą ir suteikus reikiamą pagalbą apie 20-50 proc. atvejų simptomai išnyksta pasiekus paauglystę. Visgi laiku nesistengiant įveikti šį sindromą, suaugus simptomai gali tęstis ir sukelti dar didesnių sunkumų nei vaikystėje. Suaugusieji, turintys aktyvumo ir dėmesio sutrikimo sindromą, sunkiai planuoja laiką, jiems labai sunku suprasti, kas kiek užtruks, jie dažnai vėluoja, nemoka planuoti darbų.
ADHD suaugusiems
„Turintys ADHD suaugusieji nuolat skuba. Priešingai nei vaikai, suaugę žmonės turi daugiau atsakomybių, patiria daugiau spaudimo iš išorės dėl pareigų darbe, socialinio statuso ir pan., tad ši bėgimo būsena gali sukelti stiprų vidinį nerimą. Žmogus pervargsta fiziškai ir emociškai, neranda būdų, kaip sustoti ir pailsėti“, - sako specialistė.
Antraisiais gyvenimo metais pasireiškiantis vaiko smalsumas
ANTRAISIAIS GYVENIMO METAIS vaikas pradeda suprasti ir vykdyti nurodymus: paimti, padėti ar atnešti daiktą, pažįsta artimuosius - brolius, seseris, žino jų vardus. Jie lengvai atlieka judesius, geba patys valgyti. Mažieji jau gali pasakyti apie 20 žodžių (pavadinti aplinkos daiktus ir pan.). Antraisiais gyvenimo metais vaikai domisi aplinkos daiktais, klausinėja apie juos. Reaguoja į kitų žmonių jausmus, gali tuos jausmus išreikšti žodžiais. Palaipsniui vaikai tampa vis labiau ir labiau savarankiški ir nepriklausomi.
Jūsų vaiko norai gali dažnai keistis: vienu metu jis gali norėti laisvės ir drąsiai leistis tyrinėti nepažįstamą teritoriją, o kitu bėgti pas jus nusiraminimo ar pritarimo. Tad pirmiausia suteikite vaikui laisvę tyrinėti ir paskatinkite, tačiau būkite netoliese, kai vaikui jūsų prireiks. Apie antrus metus vaikai dažnai pradeda mokytis atlikti gamtinius reikalus į puoduką. Tai svarbus įvykis vaiko savarankiškumui.
Šiuo metu svarbu nedaryti vaikui spaudimo ir nereikalauti iš jo to, kam jis pats dar nesijaučia pasiruošęs, tačiau labai svarbu draugiškai paskatinti, padrąsinti ir padėti vaikui atlikti „reikalus“ pačiam. Tai stiprina vaiko pasitikėjimą savimi ir jūsų tarpusavio ryšį. Kai jam pavyksta, pastebėkite ir pagirkite. Svarbu nepamiršti, kad nėra jokių terminų, iki kurių vaikas turėtų išmokti. Nėra reikalo rungtyniauti su kitais vaikais - kiekvienas turi savo tempą, kuriuo mokosi. Tai labai svarbu ugdant vaiko emocinį stabilumą bei savivertę.
Šiuo metu vaikui svarbu judėti - judėjimas teikia daug džiaugsmo ir padeda lavinti ir pažinti savo kūną. Mažyliai lipa aukštai, vartosi, šoka nuo laiptų, ir šokinėja per balas ar ant lovos. Dviejų metų vaikai pajaučia savo galias, savo autonomiškumą ir nepriklausomybę nuo suaugusio žmogaus. Jie jaučiasi galintis patys nuspręsti ir įgyvendinti savo sprendimus. Sprendimai dažnai būna, suaugusiojo akimis žiūrint, neteisingi, bet vaikui jie labai svarbūs, nes yra jo. Štai mama sako „rengsimės į lauką“, jis drąsiai sako „ne“ ir nubėga įgyvendinti savo sprendimo, mama sako „eikime valgyti“, jis vėl sako „ne“.
Nustatykite vaikui aiškias taisykles ir jų laikykitės. Taip pat, šiuo metu vaikai dažnai išgyvena įvairias baimes, ir jūs negalite tam užkirsti kelio. Leisdami vaikui susidurti su savo baimėmis, padėsite greičiau jas įveikti ir ugdysite jo pasitikėjimą savimi bei jumis.
žymės: #Vaika
Panašus:
- Kūdikis atpila: kada sunerimti ir ką daryti? Patarimai tėvams
- Neįtikėtina Kiaušinių Maistinė Vertė: Atraskite Sudėtį, Skirtumus ir Pasirinkimo Patarimus!
- Ar vaikams namų darbų per daug? Šokiruojantys tyrimų rezultatai ir ekspertų įžvalgos
- Atraskite Muzikos Pamokų Stebuklą Vaikams – Kūrybiškumo Ugdymas Lietuvių Kalba!
- Efektyvūs Sirupai Vaikams Nuo Temperatūros: Pavadinimai, Dozės ir Saugus Gydymas