Su nekantrumu laukiame savo vaiko pirmųjų garsų, unikalių, tik jam suprantamų žodelių, gugavimo, juoko, vėliau jau aiškių: „mama”, ,,tete”, ,,namo” ir t.t. O kai tų žodelių nesigirdi? Kaip paskatinti ir suaktyvinti vaiko kalbos raidą? Ir kada kreiptis į specialistus?
Kaip paskatinti vaiko kalbos raidą?
Tik bendraudamas su suaugusiais vaikas išmoksta kalbėti - tai pagrindinė kalbinės raidos taisyklė. Vaiko kalbą tiesiogiai veikia socialinė, kultūrinė patirtis.
Štai keletas patarimų, kaip paskatinti vaiko kalbos raidą:
- Kalbėkite su vaiku suaugusiųjų, o ne vaikų kalba. Kuo aiškiau patys tarsite žodžius, reikšite mintis, tuo daugiau prisidėsite prie mažojo kalbos ugdymo.
- Neatstumkite vaiko, jeigu jis daug klausinėja, atsakykite jam aiškiai, suprantamai ir kuo detaliau - tokiu būdu plėsite vaiko žodyną.
- Raginkite įvardinti daiktus, o ne rodyti į juos.
- Skaitykite knygeles, deklamuokite eilėraščius, dainuokite daineles ir vartykite nuotraukų albumus!
- Baigiantis dienai kartu aptarkite įvykius.
- Taip pat vaiko kalbą lavina įvairūs smulkiosios motorikos darbeliai: kurkite mozaikas, dėliokite dėliones, konstruokuokite, pieškite, verkite karoliukus.
Mūsų patarimas - nuo ankstyvojo amžiaus nubrėžkite labai aiškias laiko prie ekrano ribas ir jų laikykitės, o silpnumo akimirką galvokite apie tai, kokią žalą ateityje sukels šis šiuo metu toks nekaltas laikas žiūrint į besikeičiančius vaizdus: lėtesnė vaiko raida įskaitant ir kalbinę, negebėjimas susikaupti veiklai, hiperaktyvumas, dirglumas. Mažąjį, kuris nežinotų, kas yra liečiamasis ekranas, ateityje jau sunkiai įsivaizduosime. Tai patogus įrankis tėvams, kai norime ramiai pasikalbėti prie arbatos puodelio, pabendrauti telefonu, pasimėgauti restorano maistu ar tiesiog turėti minutę sau ir pavojaus signalas mažyliams, kurių smegenys itin neatsparūs mėlyniesiems spinduliams. Įkvėpkim ir sugalvokim dar vieną, jau tūkstantąjį būdą, sudominti savo vaiką. Aplinkiniai nesupranta, ką kalba jūsų 3,5 m. Neatidėliokite rytojui to, ką galite padaryti šiandien.
Kada kreiptis į logopedą?
Logopedo pagalba - įprasta praktika net ir mokyklinio amžiaus vaikams. Labai svarbu, kad tėveliai bendradarbiautų su logopedu. Būtinai atliktų namų darbams skirtas užduotis, taip pat ir patys skirtų laiko darbui su vaiku. Svarbu pabrėžti, kad logopedo darbas - tai nuoseklus ir ilgas procesas, kuris neabejotinai vertas pastangų, tačiau darbo vaisius kartais galima pamatyti tik po kelerių metų.
Tėveliai, dvejojantys, ar kreiptis į specialistą, turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad vaikai, turintys kalbos sutrikimų, mokykliniame amžiuje patiria mokymosi ir bendravimo sunkumų. Išmokęs taisyklingai tarti garsus, išlavinęs foneminę klausą bei suformavęs žodžių garsinės analizės ir sintezės įgūdžius, vaikas daug lengviau išmoks skaityti ir rašyti.
Ieškodami specialisto, atkreipkite dėmesį tokį, kuris mažajam taps draugu ir autoritetu, bendradarbiaukite su juo ir nepamirškite, kad visų tikslas šiame kelyje vienodas.
Problema iškyla tuomet, kai ne vaikas, o jo tėveliai tikisi greito ir lengvo rezultato, sako, kad nejaučia mažylio progreso.
Nevenkite mažybinių formų bendraudami su vaikais! Tegyvuoja kačiukai, šuniukai, vaikučiai ir mamytės! Jei jūs su vaiku nuo pat jo gimimo kalbate lietuviškai, mažybinės formos tikrai nesukels rūpesčių jam įsisavinant kalbą, atvirkščiai - tai netgi padės taisyklingai ištarti kai kurias frazes ir žodžius. Jei auginate vaikutį mišrioje šeimoje, matyt, jis iš karto girdės kelias kalbas. Jei gyvenate vientautėje šeimoje, daugumos kalbą įvesite vėliau, pavyzdžiui, kai vaikas pradės eiti į darželį. O gal jūs nedirbate ir patys būnate su vaikučiu visą dieną? Tokiu atveju mažylis daugiausia vartos savo tėvų kalbą iki pat mokyklos.
Konsultuodama šeimas visada primenu, kad vaiko kalbos raidai turi reikšmės ir paveldimumas, ir bendras vaiko psichomotorinis vystymasis, ir kalbinė aplinka. Pasitarti su specialistu reiktų, jei iki 15 mėn. kūdikis nepasako nei vieno prasmingo žodžio, jeigu kyla įtarimų, kad mažylis nepakankamai supranta kalbą, vengia akių kontakto, nenori bendrauti. Tai gali būti rimtesnių bėdų simptomai.
Dvikalbystė ir kalbos raida
Dvikalbystė suprantama kaip gebėjimas bendrauti daugiau nei viena kalba. Abiejų kalbų mokėjimo lygis gali būti nevienodas. Atsakymai į dažniausiai užduodamus klausimus apie dvikalbystę: jos poveikį vaikų kalbos raidai, mokymosi etapus, daugiakalbystės ypatumus ir kitus svarbius aspektus.
Dvikalbystės tipai:
- Vienalaikė dvikalbystė: Vaikas nuo gimimo įsisavina kelias kalbas.
- Nuoseklioji dvikalbystė: Vaikas pirma įsisavina gimtąją kalbą ir tik vėliau susipažįsta su antrąja kalba.
- Pasyvioji dvikalbystė: Vaikas supranta antrąją kalbą, bet jos aktyviai navartoja.
- Subalansuota dvikalbystė: Vaikas abiejų kalbų mokėjimo lygis yra panašus.
Jei auginate vaikutį mišrioje šeimoje, matyt, jis iš karto girdės kelias kalbas. Jei gyvenate vientautėje šeimoje, daugumos kalbą įvesite vėliau, pavyzdžiui, kai vaikas pradės eiti į darželį. O gal jūs nedirbate ir patys būnate su vaikučiu visą dieną? Tokiu atveju mažylis daugiausia vartos savo tėvų kalbą iki pat mokyklos. Visi variantai yra geri, jeigu taip jums yra artima ir tinka gyvenimo būdui. Su vaikučiu bendraukite lietuviškai kiek tik įmanoma daugiau, o daugumos kalbą įvesti į vaiko gyvenimą iki 3 metų.
Strategijos sėkmingai dvikalbystės kelionei planuoti:
- Vienas asmuo - viena kalba: Tėvai su vaiku kalba savo gimtosiomis kalbomis. Laikantis šios strategijos, svarbu nemaišyti kalbų.
- Mažumos kalba namuose: Bendruomenėje arba už namų ribų bendraujama daugumos kalba, o namuose - tik mažumos kalba.
- Du tėvai - dvi kalbos: Dažniausiai patys tėvai yra dvikalbiai ir abi kalbas laisvai vartoja bendraudami su vaiku.
- Laikas ir vieta: Šeimos sąmoningai ir nuosekliai padalija, kur ir kiek laiko bus vartojama kiekviena kalba.
Rekomenduojame daryti taip, kaip jums tinkama ir natūralu. Neseniai mokytoja Gabija, grįžusi iš Australijos, pasakojo apie kelionėje sutiktą lietuvį, kuris negeba kalbėti lietuviškai, nors puikiai supranta. Taip atsitiko, nes tėvai jo neišmokė anglų kalbos prieš pradedant eiti į mokyklą ir vaikas patyrė sunkumų, todėl užpyko ant tėvų ir atsisakė bendrauti lietuviškai.
Kiekviena šeima yra unikali, tad reikia pagalvoti, ką reikia daryti, kad vaikas būtų pasiruošęs darželiui arba mokyklai, bet nesustotų kalbėti lietuviškai.
Organizuojame dvikalbystės temai skirtus seminarus, kuriuose dalijamasi ne tik mokslininkų tyrimais. Čia mielai apie asmeninę patirtį diskutuoja dvikalbių vaikų tėvai ir globėjai.
Edukologijos mokslininkės Patton Tabors aprašyti antrosios kalbos įsisavinimo ankstyvoje vaikystėje etapai:
- Iš pradžių į antrosios kalbos aplinką patekę vaikai vartoja savo gimtąją kalbą. Šis etapas trumpas, nes vaikai susivokia, kad bendrauti namų kalba yra nesėkminga.
- Tuomet prasideda nekalbinis periodas, kai vaikas stebi aplinkinių kalbą ir palaipsniui renka informaciją apie antrosios kalbos morfologiją, fonologiją, sintaksę, leksiką. Šis etapas priklausomai nuo vaiko gali trukti nuo kelių savaičių iki metų.
- Trečioje stadijoje vaikai išmoksta kelias frazes, išsireiškimus, žodžių junginius, paprastos struktūros sakinius ir stengiasi juos vartoti savo kasdienėje aplinkoje su naujais draugais. Šiame etape vaikas dažnai daro klaidų.
- Galiausiai vaikais pereina į produktyvų antrosios kalbos kalbos vartojimo etapą.
Šie etapai kiekvienam vaikui yra individualūs. Kalbos raida priklauso nuo vaiko asmenybės, charakterio bruožų. Tad prisitaikykime prie vaiko ritmo einant nuosekliosios dvikalbystės keliu ir leiskime jam viską įsisavinti savu laiku.
Žinoma! Jūs, kaip tėvai ar globėjai, atliekate svarbiausią vaidmenį vaiko dvikalbystės kelionėje. Kuo daugiau Lietuva jūsų namuose asocijuosis su geromis ir linksmomis emocijomis, teigiamomis akimirkomis bei patraukliomis istorijomis, tuo vaikas turės didesnį norą kalbėti lietuviškai. Lietuvių kalba turi tapti prestižo kalba jūsų namuose.
Kaip tai pasiekti?
- Didžiuokitės savo kultūra ir istorija, tai parodykite veiksmais: švęskite Lietuvos valstybines šventes, į jas pakvieskite ne tik draugus lietuvius, bet ir užsieniečius - taip vaikai matys, kad jūs nebijote džiaugtis savo šalimi.
- Namuose turėkite meno kūrinių ir kitų daiktų iš Lietuvos. Taip arčiau turėsite Lietuvą ir jos kultūrą.
- Klausykitės šiuolaikinės lietuviškos muzikos, žiūrėkite lietuviškas laidas bei filmus kartu su vaikais.
- Turėkite kuo daugiau lietuviškų knygų! Šiuolaikinės knygos yra itin patrauklios mažiesiems lietuviams.
- Jei nepavyksta namuose visada klabėti lietuviškai, vartokite tą kalbą, kai su vaiku darote ką nors smagaus: einate į parduotuvę pirkti naujų žaislų ar valgyti ledų, žaidžiate žaidimą ar skaitote juokingą istoriją.
- Kalbėkite lietuviškai, kai giriate savo vaikus, didžiuojatės ir džiaugiatės jais.
- Įsivaizduokite, kad jūsų vaiko mėgstamiausias žaislas (o gal naminis gyvūnas) kalba tik lietuviškai ir su juo kalbėkite tik lietuviškai.
- Vakarais prieš miegą linksmai ir žaismingai papasakokite Lietuvos istoriją.
Prisiminkite anglišką frazę, kuri kartojama knygose tėvams apie vaikų auklėjimą: be consistent, but not rigid. Laikykitės savo taisyklių ir susitarimų, bet būkite lankstūs ir nebijokite kartais jų sulaužyti.
Logopedai ir pedagogai, išmanantys vaiko kalbos raidą, tikrai tokių patarimų neturėtų duoti. Dvikalbėse arba daugiakalbėse situacijose dažniausiai lietuvių kalba yra mažumos kalba (ja kalba tik vaiko tėvai arba vienas iš tėvų). Tokioje situacijoje anglų ar kitos kalbos dažniausiai būna dominuojančios kalbos (ją vaikas girdi už namų ribų: darželyje, mokykloje, tarp draugų, parduotuvėje). Dominuojančią kalbą vaikas puikiai įsisavins net jei ją aktyviai pradės vartoti ir vėliau, pavyzdžiui, kai eis į darželį ar mokyklą.
Visgi neužtenka tik girdėti - vaikai geriausiai mokosi kalbų bendraudami, žaisdami, aktyviai leisdami laiką. Vaikai puikiai sugeba įsisavinti kelias kalbas vienu metu. Deja, dominuojanti kalba, ypač mokyklinukų atveju, palaipsniui užgožia lietuvių kalbą. Tad labai svarbu jau nuo pat kūdikystės šnekėti su vaiku tik lietuviškai ir stengtis to susitarimo šeimoje laikytis. Kuo daugiau vaikas girdi lietuvių kalbos, tuo didesnė tikimybė, kad laikui bėgant vaikas geriau įsisavins lietuvių kalbą.
Pasakos lingvistų patarimai:
- Kai skaitote lietuvišką knygą vaikams, juos įtraukite į pasakojimą ir bendraukite: kokius piešinėlius matai? ką čia daro karvė? kaip manai, ką dabar pasakys lapiukas?
- Kai gaminate pusryčius, pasikvieskite vaikus į pagalbą! Kalbėkite, ką darote, kokius maisto produktus naudojate, kokį rezultatą tikitės pasiekti.
- Kai žiūrite lietuviškus filmukus, aptarkite herojų veiksmus, išvaizdą, siužetą.
Svarbu nepasiduoti spaudimui bendrauti daugumos kalba namuose. Kalbėkite su vaiku lietuviškai visur ir visuomet. Vaikai nesimoko kalbų, bet įsisavina jas natūraliai klausydamiesi ir sugerdami visą kalbinę informaciją su kuria susiduria. Todėl neverta jų taisyti, duoti instrukcijų, kaip kalbėti. Iš to nebus jokios naudos. Geriau suteikite jiems kuo daugiau kokybiškos kalbinės aplinkos ir galimybę bendrauti. Nėra tobulai subalansuoto dvikalbio vaiko. Svarbiausia yra išlaikyti stiprų ryšį su vaiku, kai perduodame jiems savo gimtąją kalbą.
Tėvai dažnai rūpinasi, ar vaikui nebus sunkiau išmokti skaityti daugumos kalba, jei jis mokysis skaityti lietuviškai. Tikrai ne. Tyrimo rezultatai parodė, kad kalbantys angliškai/ispaniškai bei angliškai/hebrajiškai pasirodė skaitymo užduotyje žymiai geriau nei kitos dvi grupės. Mokslininkai priėjo prie išvados, kad mokinio anglų kalbos skaitymo įgūdžiai yra labiau pažengę, jei vaikas yra dvikalbis ir jau moka skaityti namų kalba.
Lingvistai taip pat pastebėjo, kad vaiko sėkmingam skaitymui anglų kalba turi įtakos tai, ar kalbos turi tuos pačius rašybos principus.
Fonologinis suvokimas
Perėjimas nuo vienos kalbos į kitą... O štai 7-8 metai laikomi ta riba, kuomet jau į pirmą klasę einantis vaikas turi gebėti manipuliuoti žodžio garsais. Su kokiais sunkumais dėl fonologinio, t. y. Kaip teigia S. Daniutė, fonologinio suvokimo raidos seka yra universali bet kokiai kalbai, o jo gebėjimai skirstomi į 4 lygmenis: žodžio, skiemens, rimo ir fonemos (mažiausio garsinės sistemos vieneto, skiriančio tos kalbos žodžius, pvz., fonemos „g“ ir „k“ žodžiuose „geras“ ir „keras“.
- Pavyzdžiui, 4-5 metų vaikai geba suskaičiuoti, kiek žodžių yra sakinyje, atpažįsta besirimuojančius žodžius.
- Taip pat jie turėtų suvokti, kad sudurtinius žodžius, tokius kaip „ledkalnis”, „laikrodis” ir pan., sudaro du komponentai.
Sulaukęs 6 metų amžiaus, mažasis gali nesunkiai pasakyti su nurodytu žodžiu, pvz., „varlė”, besirimuojantį žodį, arba atskirti, kuris iš nurodytų žodžių - „rytas“ „rytas“, „ratas“- yra kitoks. Tuo tarpu mokyklinio amžiaus vaikai, septynmečiai ar aštuonmečiai, jau tampa tikri žodžių garsų manipuliatoriai. Jie be vargo pasako paraidžiui ir gerokai sudėtingesnius, ilgesnius žodžius, įskaitant ir priebalsių samplaikas, pvz., „brolis” ‒ „b-r-o-l-i-s“.
Vis tik pasitaiko, jog garsų struktūros ir sekos suvokimo gebėjimai vystosi ne visiems vaikams vienodai, o kai kuriais atvejais fonologinio suvokimo procesas gerokai užtrunka. Pasak logopedės, taip yra todėl, kad kai kurių vaikų fonologinio suvokimo gebėjimai yra silpnesni nei bendraamžių. „Vos tik pastebėjus, jog mažieji turi fonologinio suvokimo trūkumų arba kyla abejonių dėl vaiko gebėjimų šioje srityje, tėvams visuomet rekomenduojama kreiptis į logopedą.
Esant fonologinio suvokimo sutrikimams logopedo pagalba būtina, tačiau pasikonsultavę su specialistu fonologinį suvokimą namuose sėkmingai gali ugdyti ir tėvai. Kartu su visa šeima klausykitės, dainuokite besirimuojančias daineles, mokykitės ir kartokite kuo daugiau eilėraščių, skaičiuočių. Skaitydami knygas bandykite surasti kuo daugiau besirimuojančių žodžių arba pasirinktam žodžiui sugalvokite besirimuojantį atitikmenį.
Patarimai ugdant fonologinį suvokimą:
- Skaičiuokite sakinyje esančius žodžius, o vėliau, kai vaikas jau gebės, plodami suskaičiuosite žodžių skiemenis.
- Kartu su vaiku naudinga skaičiuoti, kiek garsų turi vienas ar kitas žodis, taip pat įvardinti visus jo garsus iš eilės.
- Pravartu žaisti ir įvairius žodinius žaidimus - tam puikiai tiks ir tradicinis „Sugedęs telefonas“.
- Sudarykite sakinius ar kurkite istorijas iš žodžių, prasidedančių nurodytu garsu, taip pat tęsti žodžių grandinę, kurioje kitas žodis prasidėtų pirmojo paskutiniu skiemeniu.
Teisinga vaiko kalbos raida jau nuo mažų dienų labai svarbi tolimesniam vystymuisi. Svarbu sekti kiekvieną vaiko ištartą garsą, jog laiku ieškotume pagalbos ir užkirstume kelią raidos nukrypimams.
Normali vaiko kalbos raida
Kalbos raida yra bendro vaiko vystymosi dalis. Kaip vyks kalbos išmokimas priklauso nuo centrinės nervų sistemos subrendimo, vaiko intelekto bei socialinių veiksnių. Mes gimstame turėdami kalbos įgijimo mechanizmą, kurį suaktyvina kalbėjimo praktika.
Pirmas kūdikio garsas yra riksmas, vėliau jis perauga į daugiau atspalvių turintį verksmą. Labai svarbus etapas kūdikio ikikalbiniame vystymesi tampa gugavimas. Jis pasigirsta pirmąjį vaiko gyvenimo pusmetį. Keturių mėnesių kūdikis balsinėmis reakcijomis jau kviečia suaugusius bendrauti. Be jokios abejonės, mylintys tėvai atsiliepia į tokius „kvietimus“, dažnai kartodami vaiko vardą, jo pasakytus garsus. Apie aštuntą gyvenimo mėnesį kūdikiai ima kiek mažiau čiauškėti, o daugiau klausytis, ką jam sako namiškiai - tai kalbos supratimo pradžia.
Kalbėjimas vienu žodžiu paprastai prasideda baigiant pirmuosius metus (gali būti individualūs kelių mėnesių skirtumai). Pirmieji žodžiai dažniausiai sudaryti iš dviejų pasikartojančių skiemenų („ma-ma“, „ba-ba“, „te-te“). Šie žodeliai įgauna plačią prasmę (pvz. „te-te“ gali reikšti, kad matau tėtį, kad nėra ir pasigedau tėčio; džiaugsmą, kai tėtis mėto mane aukštyn, ar kad tėtis vairuoja). Plataus apibendrinimo žodelių laikotarpis baigiasi, kai vaikas paauga ir „atranda“, kad viską galima pavadinti.
Vieni vaikai pradeda kalbėti labai anksti, tuo tarpu kiti - sulaukę pusantrų ar dviejų metų. Tarp 18 ir 24 mėn. Vaikai paprastai žodžius į sakinius ima jungti praėjus 6 mėn. po ištartų pirmųjų žodžių.
Kokia yra tėvų įtaka vaiko kalbėjimui?
- Kad vaikas greičiau prašnektų, reikia su juo kalbėtis, atsiliepti į jo kvietimą „dialogui“, kokio amžiaus bebūtų jūsų vaikas.
- Pasakokite, kas vyksta aplinkui, ką darote jūs, ką daro jis.
- Tegul visus jūsų bendrus žaidimus lydi kalba (o kartais - ir dainelė, eilėraštis, lopšinė).
- Jei vaikas žaidžia vienas, atspindėkite jo veiklą ir jausmus žodžiais.
- Girdimojo suvokimo lavinimui, žodyno plėtimui tinka ir fone skambančios dainelės, pasakų įrašai.
Vaiko žodyno plėtimasis yra daug spartesnis už gebėjimą taisyklingai artikuliuoti. Tad, 2-4 metukų vaikas gali iškraipyti ar praleisti sunkesnius garsus, juos pakeisti kitais. Suaugusieji neturėtų nuolat taisyti mažylių kalbos, nes vaikai gali pradėti jaustis „nevykėliais“, nepateisinančiais tėvelių lūkesčių. Turbūt jau seniai ne naujiena, kad smulkiosios rankų motorikos lavinimas aktyvina ir smegenyse esančius kalbos motorinius centrus, todėl gerėja ir kalbinė motorika.
Sunerimti reiktų, jei stebime tokius simptomus, kaip gugavimo stoka, netaisyklinga liežuviuko padėtis burnoje, nevalingi liežuviuko judesiai, kai kūdikis blogai ima krūtį, springsta ir pan.
Nepamirškite džiaugtis ir didžiuotis savo vaiku!
Panašus:
- Šeimos šventė vaikų darželyje: idėjos ir scenarijai
- Išleistuvės vaikų darželyje: idėjos, scenarijai ir patarimai tėvams
- Scenarijai vaikams darželyje: idėjos ir patarimai
- Raudona Dėmė Ant Krūtinės: Sužinokite Tikrąsias Priežastis Ir Kada Reikia Nedelsiant Kreiptis Į Gydytoją!
- Atraskite Geriausius IKEA Šviestuvus Vaikams: Išsamūs Apžvalgos, Savybės ir Tikri Atsiliepimai