Dažnai tėvai su siaubu prisimena pirmąsias vaiko savaites darželyje. Į darželį tėvai vaiką atveda manydami, kad jis labai socialus. Savaime aišku, jie tikisi, kad jis čia jausis puikiai vos ne nuo pirmos dienos. Daugybė tėvų supanikuoja susidūrę su pirmosiomis vaiko ašaromis ir pasipriešinimu.
Kas yra adaptacija?
Pats žodis adaptacija reiškia prisitaikymą. Kad būtų lengviau suprasti, ką jaučia vaikas pirmosiomis dienomis/savaitėmis darželyje, pabandykite prisiminti, kaip Jūs jautėtės darželyje savo pirmą dieną. Nepavyksta? Galbūt prisimenate savo pirmą dieną mokykloje? O gal kraustėtės iš vienos vietos į kitą ir teko ateiti į jau susiformavusią klasę? Prisiminkite, kaip jautėtės?
Nepaisant to, kad tuo metu jau turėjote prisitaikymo naujoje vietoje patirties, žinojote, kam reikia pasiruošti ir ko tikėtis, į naują darbą atėjote tikėdamas savo jėgomis ir greičiausiai su analogiško darbo patirtimi - vis tiek jautėte stresą. Pabūkite su šiais atsiminimais. Padidėja jautrumas ir emocinės reakcijos. Žmogus daug skaudžiau, aštriau ir smarkiau reaguoja į dalykus, į kuriuos paprastomis aplinkybėmis gal net ir nereaguotų.
Atsiranda santykio ieškojimas. Visiškai naujoje aplinkoje žmogus stengiasi kažko įsitverti, ieško emocinio kontakto, draugiškai ir geranoriškai nusiteikusių kitų žmonių, su kuriais galėtų užmegzti ryšį.
Ir kalba eina ne apie vaiko įsivaizdavimą, kaip atrodys darželis, kokie žaislai ar užsiėmimai jo lauks (tą jis gal ir galėtų įsivaizduoti), bet labiausiai apie jausmą, kurį vaikas patirs toje naujoje aplinkoje, likęs vienas, be tėvų.
Pagrindinės vaiko streso priežastys
Štai kodėl neįmanoma paruošti vaiko brolio ar sesės gimimui, ėjimui į darželį - kaip kad neįmanoma paruošti bet kokiai patirčiai, kuri atsitiks pirmą kartą jo gyvenime. Vaikas tiesiog nepajėgus įsivaizduoti tokios situacijos, to, ko dar nėra patyręs. Tai būdinga suaugusiems žmonėms. Suaugęs žmogus tokias situacijas išgyvena periodiškai, turi patirties prisitaikyti, adaptuotis (kolektyve, darbe, naujoje gyvenamojoje vietoje) todėl gali joms pasiruošti, suprasti savo emocijas ir su tuo dirbti.
Apsisprendimas vesti vaiką į darželį, vaiko palikimas jame kažkuo panašus į gimdymą. Gimdymo metu iš vieno kūno tampa du, darželio lankymo pradžia - tarsi emocinės bambagyslės tarp vaiko ir mamos ištempimas, vaiko stumtelėjimas nuo savęs, kad jis mokytųsi būti atskiru, savarankišku žmogumi, gyventi tarp kitų žmonių. Ir vienu, ir kitu atveju tai labai skausminga patirtis. Tik gimdant ji skausminga fiziškai, o išleidžiant vaiką į daželį - emociškai.
Vaikui namų aplinka, buvimas su mama ir tėčiu iki darželio yra pirminis poreikis. Pradėjęs lankyti darželį vaikas labai greitai suvokia, kad jo gyvenimas pasikeitė ir nebus toks, koks buvo (o buvo idealus, kaip kad pas mamą pilvelyje!). Tai suvokęs vaikas visomis išgalėmis kovoja už šį pirminį poreikį: verkia, protestuoja, tada supranta, kad kitaip nebus, gedi, kol po truputį apsipranta, pradeda jaustis saugiai naujuoju savo gyvenimo etapu.
Tada galiausiai atranda teigiamus aspektus (draugus, žaidimus, veiklas), po truputį atsiranda motyvacija eiti į darželį. Net jei vaikas į darželį ateina jau turėdamas atsiskyrimo nuo mamos patirties (pvz., jį iki darželio kelis mėnesius ar net metus namuose prižiūrėjo auklė ar jis dažnai būdavo paliekamas seneliams), išėjimas iš namų aplinkos ir patekimas į visiškai svetimą bei skirtingą aplinką jam yra didžiulis stresas.
Darželyje vaikas jaučiasi panašiai kaip suaugęs žmogus jaustųsi kosminėje stotyje: visi žino, kas po ko vyksta, visiems viskas aišku (tik ne jam!), visi kažką veikia, kažką dainuoja, kažkur eina, viskas kitaip nei yra namuose. Prisiminkite savo pirmą dieną dabartinėje darbovietėje.
Net jei vaikas iš tiesų yra labai subrendęs socialiai ir turi didžiulę motyvaciją bendrauti su kitais vaikais, pirmomis dienomis jis jaučiasi labai sutrikęs ir nepuola iškart draugauti ar žaisti. Atminkite, daug blogiau, jei vaikas išvis neišgyvena jokių emocijų adaptacinio periodo metu.
Tėvų pasiruošimas - pusė sėkmės
Praktika rodo, kad pusę vaiko adaptacijos sėkmės lemia, ar tinkamai patys tėvai buvo pasiruošę naujam jų gyvenimo etapui. Kuo labiau jie apsvarstę šį žingsnį, įsitikinę, kad jis būtinas jų vaiko raidai, kuo sąmoningiau renkasi darželį ir auklėtojas, tuo ramiau jie jaučiasi ir reaguoja į sunkias pirmąsias savaites darželyje. Kuo ramiau jaučiasi tėvai - tuo lengviau vaikui, tuo saugesnis jis jaučiasi sunkiu jam laikotarpiu.
Žingsniai, padėsiantys pasiruošti
- Pirmas žingsnis. Kokie mano lūkesčiai dėl vaiko, ko aš tikiuosi? Čia svarbūs keli dalykai: jei jau apsisprendėte leisti vaiką į darželį, sprendimas turi būti tvirtas ir neatšaukiamas. Nusiteikimas „bandau-darau“ paprastai baigiasi tėvų fiasko po pirmų savaičių, susidūrus su vaiko pasipriešinimu. Todėl kol jausite abejones, darželio klausimą atidėkite bent pusmečiui. Vaiko adaptacija yra skausminga patirtis, ir jūsų vaiko labui tebūna ji vienkartinė ir kuo lengvesnė. Tai įvyksta apie 2,5-3 metus, kiek ankščiau, jei vaikas turi vyresnį brolį ar sesę. Tada iš tiesų jau yra laikas į darželį, kur vaikas mokysis bendrauti, ugdys socialinę kompetenciją. Tokia ir yra pagrindinė darželio idėja, to negali duoti nei augimas tarp brolių-seserų, nei buvimas su močiute ar aukle. Tik susidorojęs su šiuo uždaviniu vaikas būna maksimaliai pasiruošęs kitam žingsniui - mokyklai bei išvystęs pagrindines savybes, reikalingas septynmečiui.
- Antras žingsnis. Pats svarbiausias kriterijus, žinoma, yra ne darželis, o auklėtojai, kurie dirbs su Jūsų vaiku, tačiau pasidomėti darželiu vis dėlto verta. Sužinokite, koks bendras darželio požiūris į ugdymą, kokios pedagoginės vertybės, pagal kokią programą jis dirba. Jau kelerius metus kiekvienas darželis Lietuvoje turi paruošti savo individualią programą, pagal kurią vyksta ugdymas ir jūs turite pilną teisę prašyti susipažinti su ja iš anksto.
- Trečias žingsnis. Auklėtojai yra patys svarbiausi žmonės, lemiantys Jūsų vaiko savijautą, ugdymosi kokybę, aplinką, kuri sups vaiką. Kaip jausis Jūsų vaikas darželyje ir kaip kokybiškai jis augs, labai mažai priklauso nuo darželio materialinės gerovės ar bazės - kokybę sukuria žmogus, kuris būna su vaiku: koks jis yra, su kokiu jausmu ir kaip dirba. Labai svarbi ne tik auklėtojo kompetencija, bet ir jo žmogiškosios savybės, gebėjimas jausti kitą žmogų, vaiką, gebėjimas priimti adekvačius situacijai sprendimus (emocinis intelektas), moralinės vertybės. Pokalbis su auklėtojomis prieš pradedant lankyti darželį yra tiesiog būtinas. Jei po pirmo susitikimo su auklėtojais jaučiate abejonę, geriau jau susipažinkite su kitomis grupėmis (jei tokia galimybė yra), kitu darželiu.
- Ketvirtas žingsnis. Vaiko elgesys gali keistis, vaikas gali tapti sunkiai sukalbamas, pradėti ožiuotis. Darželio aplinkoje vaikas mobilizuojasi, tačiau namuose „iškrauna“ visas savo neigiamas emocijas. Adaptacijos laikotarpiu (ir apskritai - pirmaisiais metais) vaikai daug serga. Per ligą, karščiavimą organizmas pašalina visą susikaupusį stresą. Būdamas namuose vaikas atgauna tiek fizines, tiek emocines jėgas, todėl organizmas periodiškai „pasiprašo“ tokių pertraukėlių. Serga vaikai ir tik dėl fiziologinių priežasčių. Ir trečia, nuo vaiko patiriamo streso imuninė sistema apskritai tampa silpnesnė, todėl daug jautriau reaguoja į pačius menkiausius temperatūros ar virusinės-bakterinės terpės pokyčius. Būdingiausios adaptacijos laikotarpio ligos - kvėpavimo takų bei virškinamojo trakto. Vaiką nuo patirto streso gali tiesiog pykinti ir tai susiję daugiau su psichologinėmis nei fizinėmis priežastimis ar reakcija į darželio maistą. Pirmais metais dauguma vaikų serga periodiškai kas 4-6 savaites, tai yra gydytojų visai negluminanti įprasta statistika ir turite tam nusiteikti. Pagalvokite, jei vaikas per metus sirgs 10-12 periodų, kas prižiūrės vaiką namuose, kiek kiekvienas iš tėvų ir kaip dažnai galės turėti nedarbingumo lapelį. Jei jūsų galimybės šiuo klausimu ribotos, pergalvokite, kas iš artimų šeimai žmonių (seneliai, tetos, auklės) galėtų jums padėti, sutarkite su jais.
- Penktas žingsnis. Idealu, jei yra galimybė juos palikti per naktį džiūti darželyje, o į namus eiti su sausais viršutiniais drabužiais, su kuriais ir atėjote. Lietingu sezonu darželyje būtini guminiai batai, impregnuotos kelnės, striukė, kepurė (kažkas panašaus į „žvejo kostiumą“). Pasiūkite maišelį vaiko pamaininiams vidaus drabužėliams - spintelėje palikite bent po kelias poras marškinėlių, kelnaičių, kelnių kojinių, kojinyčių, viršutinių kelnių/sijonų bei megztinių.
Kaip ruošti vaiką darželiui?
Dar kartą pasikartosiu, kad verbalus vaiko ruošimas darželiui yra mažai veiksmingas. O vaiko agitavimas gali daryti net ir priešingą poveikį (pvz.: „darželyje tau labai patiks“, „ten bus labai geros tetos“ ir pan.). Rekomenduotina (jei tik turėsite tokią galimybę) bent kartą su vaiku ateiti į grupę, į svečius. Tegu jis po truputį pratinasi prie naujos jam aplinkos, suaugusių žmonių.
Pats idealiausias neverbalinio ruošimosi darželiui būdas - lauknešėlio vaikui ruošimas. Naujos perkamos basutės darželiui, Jūsų siuvamas ir galbūt išsiuvinėtas maišelis apatiniams drabužėliams į darželį - visa tai vaikui žymės naują etapą jo gyvenime. Nuostabu, kai mamos pačios pasiuva užvalkalus patalynei ar bent pagalvei. Juos išsiuvinėja, aplikuoja. Vaikai tai labai mėgsta, džiaugiasi kiekvieną kartą ruošdamiesi miegoti.
Specialistų patarimai
Nemažai tėvų per vasarą apsisprendžia ir rudenį pirmą sykį nuveda savo mažylius į vaikų darželį ar kitą vaikų ugdymo grupę. Dar kiti ryžtasi vaiką ten nuvesti po tam tikros pertraukos, nors pirmoji patirtis ir nebuvo labai sėkminga. Pasak pediatrės, pirmiausia tėvai turi įžvelgti ikimokyklinio ugdymo įstaigos naudą vaikui. Anot dr. S. Lesinskienės, vaikų darželis - viena pirmųjų ikimokyklinio amžiaus vaikų socializacijos vietų. Tėvai turėtų įvertinti šią puikią galimybę savo vaikui.
„Labai svarbu, kad tėvai paaiškintų, kas yra darželis, kam jis reikalingas, kuo jis naudingas ir geras vaikui. Reikėtų mažyliui apie tai pasakyti aiškiai, suprantamai ir, žinoma, pozityviai. Gaila, bet dažnai tenka susidurti, kad ikimokyklinio amžiaus vaikai nežino, kodėl jie lanko vaikų darželį“, - teigia gydytoja.
Pasak dr. S. Gydytojos teigimu, adaptacijos etape labai daug lemia ir bendra vaiko psichologinė savijauta. „Į darželį ruošiamas vaikas turi jaustis ramus ir saugus. Dr. S. „Ilgiau darželio nelankiusiam jautresniam vaikui tenka adaptuotis iš naujo. Žinoma, šis adaptacijos periodas yra trumpesnis ir lengvesnis. Jį palengvina ir pozityvus tėvų ir kitų šeimos narių požiūris į darželį.
Vaikui adaptuoti jo sugrįžimą į vaikų grupę padėtų lydintys malonūs dalykai. Kai kuriems vaikams užtektų priminti, kad jų pasiilgo ir laukia gerieji žaidimų draugai. Vaikas galėtų jiems papasakoti, ką patyrė per tą laiką, kol nelankė darželio. Galbūt jis išmoko naują žaidimą, kurį galėtų žaisti su kitais vaikais“, - sako dr.
Vaikams, anot pediatrės, iš naujo grupėje adaptuotis padeda ir kokie nors linksmi ritualai. Kai kurie mažyliai labai mėgsta atsimojuoti su šeimos nariais, kaip nors ypatingai atsisveikinti su namų augintiniais. Čia galėtų pagelbėti ir smagūs kartu su tėvais sukurti ir išmokti kupletai darželio tema, kuriuos mažyliai noriai deklamuotų ar padainuotų rytais ar pakeliui į darželį.
Išsiaiškinkite, kokie jūsų lūkesčiai. Paklauskite savęs, ko labiausiai norėtumėte, kad vaikas išmoktų, patirtų, ką gero jis ikimokyklinio ugdymo įstaigoje gaus, kaip ir kodėl to reikia jo raidai. Kontroliuokite, ką kalbate apie ikimokyklinio ugdymo įstaigą. Tėvai ir kiti šeimos nariai turėtų atkreipti dėmesį į savo nusiteikimą bei tai, kas namuose kalbama apie darželį ar kitą įstaigą, kurią ruošiasi lankyti ar jau lanko vaikas.
Labai svarbu, ką vaikas girdi iš jį supančių suaugusiųjų. Pasitaiko, kad tėveliai atvirai nerimauja, bijo, abejoja ar nepagarbiai aptarinėja ugdymo įstaigas, auklėtojas, kitų pažįstamų patirtis. Pasitelkite optimizmą, padrąsinkite vaiką. Ikimokyklinio amžiaus vaikams būdinga laki, magiška vaizduotė. Nugirdę negatyvias suaugusiųjų kalbų nuotrupas, jie gali prisigalvoti visokiausių dalykų apie ikimokyklinio ugdymo įstaigą.
Tėvams derėtų būti pozityviems ir prie vaikų kalbėti ramiai, drąsinančiai, optimistiškai. Be vaikui skirtos žinios, kas vyksta darželyje, pravartu jam ramiai bei džiaugsmingai apie tai papasakoti. Sutarkite dėl vienodos nuomonės šeimoje. Tėvams pravartu pasikalbėti su vyresniais broliais ir seserimis (mažiesiems negirdint), kad visų šeimos narių nuomonė ir požiūris sutaptų. Išmokykite vaiką atsisveikinti. Ikimokyklinę ugdymo įstaigą pradedantis lankyti vaikas turėtų suvokti, kaip ir kodėl atsisveikinama.
Reikėtų išmokyti jį atsisveikinti, pripratinti pabūti kitoje aplinkoje (pvz., pasisvečiuoti pas senelius, draugus ir pan.). Išmokykite vaiką pavalgyti bei apsirengti. Pasiruošimą paverskite žaidimu. Vieni vaikai atsiskirti nuo tėvų išmoksta pamažu ir palaipsniui, kitiems užtenka keleto ašaringų kartų, o dar kiti atsiskiria ir vaikų įstaigos grupėje apsipranta labai lengvai. Šį adaptacijos veiksmą galime sužaisti, nupiešti, suvaidinti, sukurti apie jį įvairių gyvūnėlių darželių istorijų. Apsižvalgykite.
Esant galimybei, būtų gerai prieš kelias savaites nuvesti vaiką į būsimą darželį ir apžiūrėti grupę, pabendrauti. Įvertinkite individualų vaiko pasiruošimą. Amžius, kai mažylis jau yra pasiruošęs ir subrendęs pradėti lankyti vaikų kolektyvą, yra individualus. Manoma, kad optimalus vidurkis galėtų būti treji metai, o kai kuriems reikėtų dar kiek paūgėti. Jei vaikas nepasiruošęs, buvimas kitoje aplinkoje didesnę laiko dalį jam gali sukelti per daug nerimo ir įtampos.
Apie tai vaikas kartais nesugeba išsakyti, bet iš jo išvaizdos, reakcijų matyti, kad yra įsitempęs, neatsipalaiduoja, nesidžiaugia, stokoja spontaniškumo, laisvumo, nevalgo, neužmiega ir pan. Stebėkite, kaip jaučiasi darželį lankantis vaikas. Jei vaikas sunkiai ir ilgai adaptuojasi darželyje ar kitoje vaikų ugdymo grupėje, jo organizmas patiria ilgalaikius streso hormono pakitimus, tuomet pasireiškia ir kūno reakcijos, dėl kurių dažnai prireikia medikų pagalbos.
Adaptacija ir peršalimo ligos
Nenuostabu, jog grįžus į mokyklos suolus, daug vaikų greitai sugrįžta namo su „varvančia“ nosimi, pakilusia temperatūra ir kitais peršalimo ligos simptomais. Peršalimo ligos, infekcinės ligos ir kiti mokyklinio amžiaus vaikų sveikatos sutrikimai pasitaiko dažnai, tad svarbu išmokti su jais kovoti ir pasirūpinti visapuse vaikų gerove.
Peršalimo ligos yra sukeliamos virusų. Mokyklose ir būnant didelėse žmonių grupėse virusai plinta greičiau, todėl vaikai jomis serga dažniau. Peršalimo simptomus gali sukelti daugybė skirtingų virusų, bet dažniausiai toks susirgimas nėra pavojingas ir jį išgydyti užtenka paprastų priemonių. Vaikai taip pat dažniau serga peršalimo ligomis, nes jų imuninė sistema yra mažiau atspari nei suaugusiųjų.
Susirgimas prasideda po 1-3 dienų po užsikrėtimo ir pasireiškia tokiais simptomais kaip perštinti gerklė, sloga, šiek tiek pakilusi kūno temperatūra. Rekomenduojama ilsėtis, gerti daug skysčių. Jeigu vaikas pradeda stipriai karščiuoti, kosėti, atsiranda sunkumas kvėpuojant, būtina kreiptis į gydytojus, kurie padės nustatyti susirgimo priežastį, nes šie simptomai nebūdingi paprastam peršalimui.
Vaikai dažniausiai peršalimo ligomis serga dažniau nei suaugusieji, jie gali sirgti apie 12 kartų per metus. Tačiau, jei jūsų vaikas serga itin dažnai, to priežastis gali būti suprastėjusi jo imuninė sistema. Imuninei sistemai daug įtakos daro tinkama mityba, fizinis aktyvumas, kokybiškas miegas, streso valdymas.
Taip pat vertėtų atkreipti dėmesį į vaiko higienos įpročius. Nuo mažų dienų svarbu išmokyti vaiką plauti rankas prieš valgį ir pabuvus lauke, užsidengti burną ir nosį kosint bei čiaudint. Pasitarę su šeimos gydytoju ar vaistininku, imuninę sistemą galite stiprinti vitaminais ir papildais.
Stresas ir jo valdymas
Nors higiena, sveika mityba ir aktyvus gyvenimo būdas turi didelę įtaką vaikų imuninei sistemai, taip pat svarbu išmokti valdyti stresą. Daugelis tėvų nepastebi, jog jų vaikas patiria nerimą ir stresą, o pačiam vaikui suvaldyti tokius pojūčius yra sudėtinga. Todėl būtina atrasti tinkamus būdus atsipalaiduoti ir susikurti patogią dienotvarkę gyvenimui su mažiau nerimo.
Kaip padėti vaikui įveikti stresą?
- Režimas. Sveikatai didelę įtaką turi gyvensena - darbo ir poilsio režimas. Todėl viena pagrindinių tėvų užduočių yra sureguliuoti savo vaikų dienos ritmą. Rekomenduojama nustatyti valandas mokymuisi, pramogoms ar poilsiui, tai ne bausmė ar muštras, o atvirkščiai - tai skatina vaikų atsakomybės jausmą. Labai svarbu užtikrinti, kad moksleivis neužsiimtų daugybe darbų vienu metu - neruoštų pamokų žiūrėdamas televizoriaus ar valgydamas, o koncentruotųsi tik į mokslą. Papildomos veiklos blaško ir neleidžia atlikti užduočių kokybiškai.
- Motyvavimas. Mokymosi procesą susiekite su maloniais dalykais. Visi žmonės mėgsta daryti tuos dalykus, kurie sukelia teigiamas emocijas, todėl pasistenkite, kad namų darbų darymas vaikui asocijuotųsi su gerais jausmais, pvz., per mokymosi pertraukėlę apdovanokite sveiku ir skaniu „bonusu“: vaisiniu jogurto gėrimu, sauja riešutų ar egzotiniu vaisiumi. Labai svarbu įvertinti mažesnius ar didesnius žingsnius į priekį. Laiku atlikti namų darbai, išmokti papildomi užsienio kalbos žodžių, greičiau įveikta bėgimo distancija - sukirskite su vaiku ledų tortą ar surenkite iškylą. Teigiamos emocijos įkvėps vaiką mokytis ir dar labiau sustiprins jo žinių troškimą, be to, ugdys pasitikėjimą savimi.
- Atmintis ir suvokimas. Vaikai įsimena tai, kas vaizdinga ir tai, ką galima praktiškai išbandyti ar pritaikyti. Visose situacijose pagal galimybės reikia remtis realiais pavyzdžiais ar istorijomis. Vaikai turi labai lakią vaizduotę ir jie kur kas geriau įsimena, kai diskusijos objektas susiejamas su kuo nors, ką jie jau suvokia. Patartina suteikus informaciją, paprašyti vaikų paaiškinti, kaip jie suprato aptariamą objektą. Vaikai, savarankiškai permąstę pateiktą informaciją ir ją paaiškinę kitiems, geriausiai įsimins, nes tai jo paties atrasta, sugalvota ir suprasta patirtis. Šioje vietoje vaikui gali tekti padėti prisiminti tam tikrus pavadinimus, išsireiškimus, jei buvo tokie naudoti. Bet leiskite jam dėlioti mintis, tėvai turi būti tik pagalbininkai.
- Pagalba. Patartina skatinti mokinį savarankiškai atlikti užduotis, namų darbus. Esminė klaida - gailėdami ar norėdami padėti neprašyti pradeda daryti užduotėles už vaiką. Taip užprogramuojama, kad tokia „pagalba“ tęsis kelis metus. Pagalba turi būti minimali ir tik tuomet, kai vaikas pats paprašo. Sulaukus tokio prašymo geriau pasitikslinti, kas konkrečiai jam neaišku, o ne pulti pačiam gilintis į užduotį. Reikia išklausyti ir bendrauti, tačiau šis ryšys turi būti pamokantis, vystantis ir auklėjantis, o ne vienpusiškas, tik naudai gauti. Reikėtų aiškiai atskirti, ką mokinys geba atlikti savarankiškai ir ką su tėvų pagalba. Didesnis dėmesys turėtų tekti savarankiškumui.
- Bendravimas ir kontaktas. Pastaruoju metu tėvai stengiasi pasirūpinti materialine gerove, o bendravimas šeimoje nueina į antrą planą. Vaikai dažnai visą dieną būna namuose vieni, o grįžę tėvai puola atlikti namų ruošos darbus, ir taip bendravimas tampa labai paviršutiniškas. Labai svarbu palaikyti vaiką, jei jam iš karto nepasiseka pasiekti laukto rezultato. Nes jis gali pasijusti nevykėlis, ir tai paprastai nedidina jo motyvacijos, kad padarytų geriau. Svarbu vaikui žinoti, kad reikia pasiekti užsibrėžtą tikslą, ir nebūtinai jis turi būti tobulas, svarbiausia - nenuleisti rankų ir užbaigti pradėtą darbą. Taip pat būtina vaikui paaiškinti, kad pasisekimas gali būti visokių formų. Kai kurie jų pranoks kitus sporto, dramos, muzikos ar meno srityje, dar kiti bus puikūs vadovai ar pagalbininkai t.t.
- Kontrolė. Nuolat tikrinant namų darbų, vaikui parodoma, kad juo nepasitikima. Dėl to gali imti vystytis nepasitikėjimo savimi jausmas. Rekomenduojama pradėti tikrinti ar kitaip kontroliuoti namų ruošą tuomet, kai ne mažiau kaip porą kartų neatliekama užduotis, gaunami signalai iš mokytojų apie vaiko išgalvotas priežastis, kodėl jis neatliko tam tikrų užduočių. Tuomet tikrinimas gali būti naudojamas kaip auklėjamoji priemonė. Vaikai, ypač mažesni, daugiau susitelkia į čia ir dabar ir mažai galvoja apie ateitį. Jei dažnai bus akcentuojama ateitis (pvz.: jei tu blogai mokysiesi, būsi šlavėjas), vaikas gali pradėti bijoti ateities ir palūžti. Labai svarbu išmokyti vaikus nuo pat pradžių mėgautis naujomis žiniomis, siekti sužinoti kažką naujo, supažindinti su įvairiais mokymosi būdais, kurie yra įdomūs, padedantys įsiminti, susieti žinias ir pritaikyti praktikoje.
Vaikui augant ir atrandant pasaulį, darosi vis sunkiau išvengti stresinių situacijų, apsisaugoti nuo ligų ir kitų netikėtumų. Tačiau dėmesys vaiko fizinei ir psichologinei būsenai ne tik padės geriau pažinti savo vaiką, bet ir numalšinti mokykloje ir namuose patiriamą stresą.
žymės: #Darzeli
Panašus:
- Palinkėjimai vaikams, išleistuvių proga iš darželio: gražiausi ir įsimintiniausi žodžiai
- Kaip pripratinti vaiką prie darželio: patarimai tėvams
- 10 Dažniausiai Užduodamų Darbo Pokalbio Klausimų Darželio Auklėtojoms – Pasiruoškite Sėkmei!
- Vaikiškų Marškinėlių Dydžių Lentelė: Atraskite Tobulą Dydį Jūsų Mažyliui!
- Adenoidai 3 metų vaikui – kaip atpažinti simptomus, sužinoti priežastis ir efektyviai gydyti