Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Nuo 2025 m. rugsėjo mėn. žymiai auga darželio auklėtojų ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų atlyginimai: ikimokyklinio ugdymo pedagogams - vidutiniškai 46 proc., priešmokyklinio ugdymo pedagogams - vidutiniškai 30 proc.

Šių pedagogų atlyginimai nuo rugsėjo 1 d. susilygina su bendrojo ugdymo mokytojų atlyginimais.

Finansavimas ir Pakeitimai

Anot iniciatyvos rengėjų, pakeitimams dėl pedagoginių darbuotojų pareiginės algos koeficientų didinimo 2025 m. reikės skirti 54,4 mln. eurų, 2026 m. ir vėliau - po 163 mln. eurų kasmet.

Seimas taip pat priėmė Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimus, kuriais sutarta nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. Valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose pareiginė alga bruto nuo 2025 m. rugsėjo 1 d.

Lėšos atlyginimams kelti buvo numatytos tvirtinant 2020 metų biudžetą.

Finansavimas švietimui, mokslui ir sportui, palyginti su pernai, padidėjo 95 mln. eurų. Didžioji dalis lėšų paskirta darbo užmokesčiui didinti. Iš viso 2020 m. pedagogų ir mokslo darbuotojų atlyginimo fondas siekia 1,16 milijardo Eur.

Kaip pažymimi iniciatyvos rengėjai aiškinamajame rašte, pareiginės algos koeficientų dydžiams padidinti 2025 metais prireiks apie 23,5 mln. eurų.

2025 m. darbo užmokestis padidės mažiausiai 11,7 tūkst. biudžetinių įstaigų darbuotojų, gaunančių minimalius pareiginės algos koeficientus, taip pat apie 15 tūkst. Pedagoginiams darbuotojams nustatytus pareiginės algos koeficientus nuo 2025 m. rugsėjo 1 d.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, šiuo metu biudžetinėse įstaigose yra apie 10,4 tūkstančių nekvalifikuotų darbuotojų, kuriems nustatyta MMA. Pradėjus taikyti 1038 eurų MMA, jų pareiginės algos padidės 12,3 proc. (arba 114 eurais).

Ministro Komentaras

„Tęsiame įsipareigojimus, kurie dar praėjusiais metais numatyti kolektyvinėje švietimo ir mokslo šakos darbuotojų kolektyvinė sutartyje.

Turime bendrą tikslą gerinti pedagogų darbo sąlygas, o darbo užmokesčio didinimas yra viena iš esminių priemonių“, - teigia švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

Atlyginimų Augimas

Lyginant su praėjusių mokslo metų pradžia, mokytojo, dirbančio pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo, neformaliojo švietimo programas, vidutinis atlyginimas naujais mokslo metais turėtų būti didesnis 120 Eur neatskaičius mokesčių.

Ikimokyklinio ugdymo pedagogo vidutinis darbo užmokestis turėtų augti 445 Eur neatskaičius mokesčių, atitinkamai priešmokyklinio ugdymo pedagogo - 300 Eur iki mokesčių.

Konkretus kiekvieno pedagogo atlyginimas priklauso nuo jo darbo stažo, turimos kvalifikacijos, darbo krūvio.

Istorinis Kontekstas

Ši istorija prasidėjo 2024 m. rugsėjo 1 - osios išvakarėse, kada Lietuvos mokytojai laukė atlyginimo padidinimo. Tuometė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vadovybė tiek visai šalies visuomenei, tiek mokytojams plačiai skleidė žinią, kad nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. visiems pedagoginiams darbuotojams darbo užmokestis padidės 15,5 procentų.

Nežinia, ar abejodami „vidinių susitarimų“ sėkme, ar vedami kitų motyvų, ministerijos galvos pasirūpino, kad mokytojams, dirbantiems pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas pareiginės algos koeficientai 5,5 procentais dėl veiklos sudėtingumo būtų didinami privalomai. Savo įsakyme ministrė Radvilė Morkūnaitė - Mikulėnienė nurodė ir privalomą veiklos sudėtingumo kriterijų - atnaujintų ugdymo programų įgyvendinimas.

Minėtu įsakymu nuošalyje likę ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojai atrodo irgi neturėjo būti labai nusivylę.

Dėl ikimokyklinio ugdymo mokytojų buvo rašoma, kad nustatant veiklos sudėtingumo kriterijus šiems mokytojams, rekomenduojama atsižvelgti į tai, kad ministras jau yra patvirtinęs Ikimokyklinio ugdymo programos gaires, pagal kurias įstaigų parengtos ikimokyklinio ugdymo programos turi būti įgyvendinamos ne vėliau kaip nuo 2025 m. rugsėjo 1 d.

Visgi, nepaisant gerų ministerijos norų, daugelis priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose dirbančių mokytojų susidūrė su problemomis.

Pirmiausia, įstaigų vadovai užgiedojo įprastą giesmę apie tai, kad „nėra skirta lėšų“, o ministerijos raštas „yra tik rekomendacija ir mums jis neprivalomas“.

Prie šio choro netruko prisidėti ir kai kurių savivaldybių merai. Vienas iš jų, piktindamasis dėl tariamai neskirtų pinigų ir demonstruodamas didelę meilę mokytojams (tuo metu vyko rinkimų į Seimą kampanija!), net viešai pasiskelbė mokytojų atlyginimų didinimui skirsęs visas mero fonde esančias lėšas.

Situaciją dar labiau gelbėjo tai, kad pagal švietimo profesinių sąjungų su Vyriausybe pasirašytą Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinę sutartį, mokyklų darbo apmokėjimo sistemos privalo būti suderintos su profesine sąjunga. Ten, kur profesinės sąjungos balsas buvo girdimas, nekilo didelių problemų priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo mokytojams papildomai 5,5 procento padidinti pareiginės algos koeficientus dėl veiklos sudėtingumo, t. y., už darbą arba pasiruošimą dirbti su atnaujintu ugdymo turiniu.

Aktyvios Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) konsultacijos su ŠMSM vadovybe ir atskirų savivaldybių merais davė rezultatų - vienokia ar kitokia forma pavyko pasiekti, kad daugumai priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo mokytojų atlyginimas buvo padidintas. Vieniems tai padaryta padidinus koeficientus, kitiems - išmokėjus priemokas ar kitokias išmokas.

Prasidėjus naujiems finansiniams metams, kai kurių savivaldybių mokyklose vėl buvo prisimintos „nėraskirtalėšų“ raudos. Raudotojų nenuramino dar vienas, jau naujosios švietimo, mokslo ir sporto ministrės Ramintos Popovienės, pasirašytas raštas, kuriame primenama, kad lėšos mokėti didesnius atlyginimus iki mokslo metų pabaigos visiems mokytojams, įskaitant ir dirbantiems priešmokyklinio bei ikimokyklinio ugdumo įstaigose, yra numatytos ir 2025 m.

Iššūkiai ir Nerimas

Ypač didelį nerimą kelia situacija ikimokyklinio ugdymo įstaigose.

Nuo rugsėjo 1 d. joms reikės dirbti pagal atnaujintas ugdymo programas, kurias paruošti turės pačios įstaigos. Jau šiais metais vyksta pasiruošimas būsimoms permainoms - mokytojai lanko mokymus, kuriamos-buriamos darbo grupės, posėdžiauja metodiniai susivienijimai.

Taip jau istoriškai susiklostė, kad ikimokyklinio ugdymo įstaigose dirbantys, skirtingai nuo jų kolegų bendrojo ugdymo sistemoje, ne taip preciziškai reikalauja savo teisių, todėl šių įstaigų vadovai su nebyliu savivaldybių pritarimu irgi pro pirštus žiūri į teisėtus mokytojų lūkesčius.

Vyrauja gūdų sovietmetį primenanti nuostata, kad mažiausiam švietimo sistemos dalyviui - ikimokykliniam ugdymui - užteks ir to, kas bus „dosnia“ valdžios ranka skirta.

Toks požiūris neabejotinai turės neigiamų pasekmių. Visų pirma, ikimokyklinio ugdymo mokytojai jaučiasi nevertinami ir net savotiškai engiami. Antra, atsiranda pavojus, kad po pusmečio planuojamų pokyčių įvedimas bus lydimas naujo skandalo - ikimokyklinio ugdymo turinio atnaujinimui nėra pasiruošta!

Žinoma, čia nebus kalbama apie vadovėlių ar kitų mokymo priemonių trūkumą, kaip bendrajame ugdyme. Bet įstaigose nebus kokybiškai paruoštos atnaujintos ugdymo programos, o svarbiausia - mokytojams, kurie turės šias programas įgyvendinti, trūks motyvacijos.

O pabaigai - dar viena šios istorijos pamoka, rodantį menką daugelio savivaldybių gebėjimą savarankiškai vykdyti jai teisės aktais priskirtas švietimo funkcijas. Kaip ir kalbant apie pagalbos mokiniui sistemos finansavimą, kas irgi yra savarankiška savivaldos funkcija, didžioji dalis Lietuvos savivaldybių, galėdamos neskirti savų lėšų švietimo reikmėms, garantuotai jų ir neskirs, o bandys išsisukti, taupydamos tiek vaikų, tiek mokytojų sąskaita, su valstybės skiriamomis dotacijomis.

Kiti Pokyčiai Švietimo Sistemoje

Nuo rugsėjo 1 dienos mokytojų darbo užmokesčio fondas padidės 15,5 proc. Kaip nurodo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, visiems pagal atnaujintas programas dirbsiantiems mokytojams dėl veiklos sudėtingumo bus didinamas pareiginės algos koeficientas arba 20 proc. ilginamas laikas, skirtas pasiruošti pamokoms. Tai jau bus antrasis pedagogų darbo užmokesčio didinimas šiais metais - sausio mėnesį jis jau buvo pakeltas 10 procentų, primena ministerija.

ŠMSM: ugdymo įstaigos šiemet sulauks apie 500 tūkst. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) duomenimis, bendrojo ugdymo mokyklose šiemet mokysis beveik 362 tūkst. moksleivių. Iš jų daugiau nei 30 tūkst. - pirmokai. Jų bendrojo lavinimo mokyklose šiemet skaičiuojama beveik tūkstančiu mažiau nei pernai. Kaip praneša ministerija, profesinio mokymo centruose jaunuolių skaičius bus panašus kaip praėjusiais metais ir sieks kone 34 tūkst. Anot ŠMSM, šiais metais panašus išlieka ir aukštųjų mokyklų studentų skaičius. Jos tikisi sulaukti daugiau nei 100 tūkst. jaunuolių.

„Šiandien švietimo dokumentuose galutinai įtvirtinome tai, kas anksčiau buvo sutarta dėl pedagogų atlyginimų didinimo ir darbo sąlygų gerinimo. Papildomos lėšas savivaldybės pasieks jau metų pradžioje“, - sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas.

Nuo sausio 1 d. ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo mokytojų, švietimo pagalbos specialistų, auklėtojų, kitų pagalbos mokiniui specialistų pareiginės algos koeficientai auga 10 proc. Nuo rugsėjo 1 d. - dar 10 proc. Palyginti su koeficientais, nustatytais iki 2023 m. gruodžio 31 d., bendrai padidėja vidutiniškai 21 proc. Įsipareigojimai, kaip konkrečiai didinti mokytojų darbo užmokestį, buvo sutarti šiemet rudenį atnaujintoje Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinėje sutartyje. Bendrojo ugdymo mokytojų, dirbančių pagal atnaujintas programas, darbo užmokesčiui ir toliau skiriama dar 3 proc. ugdymo lėšų, kaip ir pernai.

Mokyklų bibliotekininkams atlyginimas nuo sausio 1 d. didėja 10 proc. Mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų vadovų, pavaduotojų ir kitų vadovaujančių darbuotojų atlyginimas nuo sausio didėja 18,4 proc. Nuo rugsėjo 1 d. - dar 10 proc.

Nuo šių metų rugsėjo 1 dienos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojai netiesioginiam darbui su mokiniais, tai yra, pasiruošti ugdymo veiklai, turės viena valanda ilgesnį apmokamą laiką. Perskirsčius darbo valandas, pasirengimui jiems skiriamos 6 valandos, bendra darbo trukmė lieka ta pati - 36 valandos per savaitę.

Atnaujintame Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos apraše taip pat atsiranda pakeitimas, sutartas kolektyvinėje šakos sutartyje: jeigu nuo šių metų rugsėjo suformuojamos klasės, kuriose mokinių skaičius viršija nustatytą didžiausią leistiną mokinių skaičių, savivaldybei skiriamos mokymo lėšos mažinamos. Įtvirtinama nuostata, kad nuo naujų mokslo metų bendrojo ugdymo klasėje besimokantis mokinys, turintis didelių arba labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, prilyginamas dviem mokiniams.

Nuo šių metų numatyta lėšų mokyklose įsteigti 200 naujų švietimo pagalbos specialistų pareigybių. Iš viso 2024 m. švietimo pagalbai valstybės biudžete numatyta daugiau nei 163 mln. eurų. Skiriama daugiau pinigų mokymosi pasiekimų patikrinimams organizuoti ir vykdyti: nuo sausio lėšos didinamos 44 proc. Dvigubinamos lėšos skaitmeninio ugdymo plėtrai: mokiniui bus skaičiuojama 20 eurų (iki šiol buvo 10 eurų). Vadovėliams ir mokymo priemonėms, įskaitant ir skaitmenines, numatyta skirti beveik 29 mln. eurų.

Tam, kad informatikos mokyklose būtų mokoma nuosekliai, nuo šių metų rugsėjo 1 dienos valstybės biudžete numatyta lėšų vienai informatikos pamokai per savaitę 8 klasėje finansuoti. Iki šiol viena informatikos pamoka buvo skirta dvejiems metams (7 ir 8 klasei), o dabar kiekvienoje klasėje bus po vieną. Skirtas finansavimas gyvenimo įgūdžių pamokoms organizuoti 6, 8, 9 (I gimnazijos), 10 (II gimnazijos) klasių mokiniams.

Švietimo biudžetas šiemet auga daugiau kaip puse milijardo - 501 mln. eurų, arba 14 procentų, palyginus su 2023-aisiais. Daugiausia papildomai skirtų lėšų (352,6 mln. eurų) tenka pedagogų, dėstytojų, mokslininkų ir neakademinių darbuotojų, kitų švietimo darbuotojų atlyginimams didinti ir darbo sąlygoms gerinti.

Kaip numatyta lapkritį Seimo priimtose Mokslo ir studijų įstatymo pataisose, nuo 2024 metų sausio 1 dienos mokslo darbuotojų pareiginės algos koeficientai didinami 10 proc., nuo tų pačių metų rugsėjo 1 dienos - dar 18,7 procento.

žymės: #Darzeli

Panašus: