Vienas iš A. Vienuolio-Žukausko amžininkų, žymus tarpukario Lietuvos advokatas ir visuomenės veikėjas Zigmas Toliušis buvo artimas rašytojo bičiulis (beje, vėliau tapęs jo testamento vykdytoju). Išliko Z. Toliušio 1957 metais parašyta A. Vienuolio-Žukausko biografija, deja (kaip ir nemaža dalis kitų rankraščių) ji nebuvo publikuota. Savo atsiminimuose Z. Toliušis rašo, jog kas nori pažinti ir suprasti Vienuolį, turi būtinai aplankyti Anykščius.
Taip pat, Steponaitis rinko statistines žinias apie 1920-1946 m. uždraustus spaudinius - knygas, periodinius leidinius, smulkiąją spaudą. Didelė tikimybė, kad šioje rankraštinėje bibliografijoje užfiksuoti tie spaudiniai, kuriuos Steponaitis buvo peržiūrėjęs pats. Anot bibliografo, daugiausia cenzūros uždraustų spaudinių būta 1924 m. - 53. Vėliau skaičiai ėmė mažėti: 1928 m. žinomi 33 uždrausti leidiniai, 1930 m.
Kalbėdama apie Kaupą, Zinaida Nagytė-Katiliškienė pirmoji ištaria žodį „nusižudė“: „Jis [Kaupas - D. C.] gi žinojo, kad jis turi imt tuos vaistus, jis turi tas injekcijas įsileist. Jis vieną dieną neleido, antrą dieną neleido, trečią dieną… Nu tai klausyk…“[4]. Jos nuomone, toks Kaupo poelgis prilygsta „formaliai savižudybei“. Marius Katiliškis samprotavo dar atviriau. Pasak jo, Julius sąmoningai neįsileido insulino, taigi išvada siūlosi pati - jis sąmoningai pasirinko mirti.
Baigęs gimnaziją ir atsisakęs vykdyti tėvų valią - rinktis kunigystę, jis neteko finansinės paramos studijoms, todėl turėjo pradėti savarankišką gyvenimą. Maskvoje įsidarbino mokiniu vaistinėje, po darbo lankė vakarinius kursus universitete, kur įgijo provizoriaus kvalifikaciją. Dirbdamas Maskvoje, susidomėjo literatūra, daug skaitė, pats ėmė rašyti. Dalyvavo lietuvių studentų veikloje. Nemažai keliavo, dirbo įvairiose vaistinėse Maskvoje, Železnovodske, Kaliazine, Tbilisyje, Vladikaukaze. Nors ilgą laiką gyveno ir dirbo toli nuo gimtinės, tačiau ryšys su Lietuva nenutrūko.
Po Pirmojo pasaulinio karo grįžo į nepriklausomą Lietuvą, kurį laiką gyveno Anykščiuose, kur įsteigė vaistinę, vėliau bėgdamas nuo bolševikų persikėlė į Kauną. 1922 m. grįžo į gimtuosius Anykščius, kur su pertraukomis gyveno visą likusį gyvenimą. Užsiėmė ne tik literatūriniu darbu, bet ir visuomenine veikla. Įkūrė A. Baranausko memorialinį muziejų (vėliau buvo paskirtas jo direktoriumi), dalyvavo kuriant Lietuvos Šaulių Sąjungą, rūpinosi J. Biliūno memorialinės sodybos pritaikymu muziejinei veiklai. A. Vienuolio rūpesčiu įamžinta J. Biliūno palaidojimo vieta ant Lidiškių kalvos. Trumpą laiką dirbo Anykščių gimnazijoje rusų kalbos ir literatūros mokytoju.
žymės: #Gime
Panašus:
- Neįtikėtina Dariaus Mockaus sėkmės istorija: nuo biografijos iki verslo imperijos viršūnės!
- Darius Steponkus: Įkvepianti Gyvenimo Ir Karjeros Kelionė, Kurią Privalote Žinoti!
- Dariaus Songailos Įspūdinga Karjera, Neįtikėtini Pasiekimai ir Netikėti Skandalai
- Neįtikėtini 2 metų vaiko raidos etapai, kuriuos turite žinoti!
- Vaiko raidos sulėtėjimas: priežastys, požymiai ir ką daryti?