Lietuvos Respublikos Darbo kodeksas (toliau - DK) reglamentuoja darbo santykius, įskaitant situacijas, kai darbuotoja yra nėščia ir dirba pagal terminuotą darbo sutartį. Svarbu žinoti, kokios yra darbuotojų teisės ir darbdavių įsipareigojimai tokiose situacijose.
Terminuotos darbo sutarties nutraukimas nėštumo metu
DK 61 straipsnio 1 dalis numato, kad darbo sutartis su nėščia darbuotoja jos nėštumo laiku ir iki jos kūdikiui sukaks keturi mėnesiai gali būti nutraukta šiais pagrindais:
- Šalių susitarimu;
- Darbuotojos iniciatyva;
- Darbuotojos iniciatyva išbandymo metu;
- Nesant darbo sutarties šalių valios;
- Kai baigiasi terminuota darbo sutartis suėjus jos terminui;
- Teismas ar darbdavio organas priima sprendimą, dėl kurio pasibaigia darbdavys.
Taigi, atsižvelgiant į tai, kad darbo sutarties nutraukimas suėjus terminuotos darbo sutarties terminui patenka į sąrašą atvejų, kuomet su nėščia darbuotoja gali būti nutraukta darbo sutartis, darbdavys turės teisę su Jumis nutraukti terminuotą darbo sutartį nepaisant Jūsų nėštumo. Jei iki terminuotos darbo sutarties pabaigos dar nebūsite išėjusi nėštumo ir gimdymo atostogų (dar dirbsite), Jūs galėsite būti atleista iškart suėjus terminui.
DK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad nuo darbdavio sužinojimo apie darbuotojos nėštumą dienos, iki jos kūdikiui sukaks keturi mėnesiai, darbdavys negali įspėti nėščios darbuotojos apie būsimą darbo sutarties nutraukimą ar priimti sprendimą nutraukti darbo sutartį kitais, negu nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, pagrindais. Jeigu šiuo laikotarpiu atsirado pagrindas nutraukti darbo sutartį, nėščia darbuotoja gali būti įspėta apie darbo sutarties nutraukimą ar sprendimas nutraukti darbo sutartį gali būti priimtas tik šiam laikotarpiui pasibaigus.
Svarbu: Darbuotojos nėštumo faktas patvirtinamas darbdaviui pateikus gydytojo pažymą apie nėštumą.
Nėštumo ir gimdymo atostogos
Lietuvos įstatymai nustato, kad darbuotojoms suteikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos - septyniasdešimt kalendorinių dienų iki gimdymo ir penkiasdešimt šešios kalendorinės dienos po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ir daugiau vaikų - septyniasdešimt kalendorinių dienų).
Jeigu darbuotoja nesinaudoja nėštumo ir gimdymo atostogomis, darbdavys privalo suteikti keturiolikos dienų atostogų dalį iš karto po gimdymo, nepriklausomai nuo darbuotojos prašymo. Taigi nėštumo ir gimdymo atostogos suteikiamos darbuotojos iniciatyva pateikiant prašymą, darbdavys to vienašališkai nuspręsti negali (išskyrus minėtą išimtį).
Jeigu darbuotojai yra suteikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos arba atostogos vaikui prižiūrėti laikotarpiu, iki jos kūdikiui sukaks keturi mėnesiai, darbo sutartį galima nutraukti tik šioms atostogoms pasibaigus.
Motinystės socialinis draudimas ir nedarbo draudimas
Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 pakeitimo įstatyme nurodyta, kad teisę gauti vaiko priežiūros išmoką turi vienas iš tėvų (įtėvių) ar globėjas, kuris yra apdraustas motinystės socialiniu draudimu. Valstybiniu socialiniu draudimu privalomai draudžiami asmenys dirbantys pagal darbo sutartis ir kiti nurodyti LR valstybinio socialinio draudimo įstatyme.
Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 pakeitimo įstatymo 22 straipsnyje yra nurodyti atvejai kai vienas iš tėvų (įtėvių) ar globėjas nėra apdraustas motinystės socialiniu draudimu, tačiau vaiko priežiūros išmoka yra mokama, t.y. kai:
- Vienam iš tėvų (įtėvių) ar globėjui, gaunančiam vaiko priežiūros išmoką, kuriam pasibaigė darbo sutartis;
- Vienam iš tėvų (įtėvių) ar globėjui, turinčiam iki pirmosios vaiko priežiūros atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius motinystės socialinio draudimo stažą, kuriam pasibaigė darbo sutartis.
Šios nuostatos taip pat taikomos skiriant vaiko priežiūros išmoką, jeigu teisė ją gauti atsirado prieš tai gimusio, globojamo ar įvaikinto vaiko auginimo iki 3 metų laikotarpiu.
Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo (redakcija nuo 2017 m. liepos 1 d.) 5 straipsnis numato, kad teisė į nedarbo draudimo išmoką turi teritorinėje darbo biržoje įsiregistravę asmenys, kuriems suteiktas bedarbio statusas, jeigu teritorinė darbo birža jiems nepasiūlė tinkamo darbo ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonių ir iki įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje turi ne mažesnį kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 30 mėnesių. Konkrečiu atveju motina draudimo išmoką gaus, kadangi turi ne mažesnį kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 30 mėnesių.
Darbdavio įsipareigojimai
Vos sužinojęs apie darbuotojos nėštumą darbdavys įpareigotas peržiūrėti jos atliekamas užduotis, darbo vietą bei užtikrinti saugumą jai ir kūdikiui. Pagal įstatymą, nėščioms, neseniai pagimdžiusioms, krūtimi maitinančioms darbuotojoms turi būti sudarytos saugios ir sveikos darbo sąlygos. Nėščių, neseniai pagimdžiusių, krūtimi maitinančių darbuotojų darbo sąlygų aprašas Lietuvos įstatymuose nustato kenksmingų darbo sąlygų, pavojingų veiksnių bei profesinės rizikos vertinimo bei informacijos apie darbo sąlygas teikimo tvarką, įskaitant draudžiamus darbus ir medžiagų sąrašus.
Darbdavys, gavęs asmens sveikatos priežiūros įstaigos pažymą, vertina galimą profesinę riziką darbuotojos saugai ir sveikatai. Jeigu pavojingų ar kenksmingų veiksnių neįmanoma pašalinti, darbdavys privalo įgyvendinti darbo sąlygų gerinimo priemones, kad moteris nebepatirtų tokių veiksnių poveikio. Jeigu pakeitus darbo sąlygas tokio poveikio neįmanoma pašalinti, darbdavys privalo perkelti tokią darbuotoją (jos sutikimu) į kitą darbą (darbo vietą) toje pačioje įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje. Perkeltai į darbuotojai mokamas ne mažesnis kaip iki perkėlimo į kitą darbą (darbo vietą) jos gautas darbo užmokestis.
Jei nėra galimybės nėščią darbuotoją perkelti į kitą darbą, neturintį neigiamo poveikio jos ar būsimo kūdikio sveikatai, jai suteikiamos atostogos iki nėštumo ir gimdymo atostogų, o jų metu mokamas įprastas mėnesinis darbo užmokestis.
Lygių galimybių užtikrinimas
Lygių galimybių kontrolės tarnyba pabrėžia, kad Lietuvoje besilaukiančioms darbuotojoms yra taikoma speciali darbo santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose numatyta apsauga. Taip pat teisės aktai tokioms darbuotojoms apibrėžia papildomas garantijas, tokias kaip atleidimo ribojimai, trumpesnis darbo laikas, nuotolinis darbas, specialios pertraukos maitinimui ir panašiai.
Nėštumas siejamas su lytimi, tad bet koks darbo sąlygų pabloginimas dėl šios priežasties laikytinas diskriminacija bei lygias galimybes apibrėžiančių įstatymų pažeidimu. Tad nei nėštumas, nei vaikų turėjimas negali būti priežastis atleidimui, darbo sąlygų ar rėžimo pabloginimui ir panašiai. Visais tokiais atvejais raginama kreiptis į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą bei kitas atsakingas institucijas.
Informavimas apie nėštumą
Teisė į DK numatytas garantijas ir nėščiųjų apsaugą atsiranda tik informavus darbdavį apie nėštumą ir pateikus tai įrodančius dokumentus. Lietuvos įstatymai nenumato konkretaus termino, kada darbuotoja turi pranešti darbdaviui apie nėštumo faktą - nėščioji pati tai nusprendžia.
žymės: #Nestuma
Panašus:
- Šiaulių gyvūnų globos namai: darbo laikas ir kontaktai
- Vaiko priežiūros atostogos: kas numatyta Darbo kodekse?
- Rankų darbo žaislai vaikams: idėjos, nauda, gamybos pamokos
- Šokiruojanti statistika apie vedusius tėvus: ką rodo faktai?
- Inkstų Uždegimas Kūdikiui: Kaip Atpažinti Simptomus Ir Efektyviai Gydyti