Lietuvos darbo kodeksas (DK) numato specialias darbo apsaugos garantijas dirbančioms moterims, ypač nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ar krūtimi maitinančioms moterims.
Speciali Darbo Apsauga Nėščioms Ir Maitinančioms Moterims
Darbo kodeksas (DK) numato, jog į vaiko priežiūros atostogas teisę turi visi, faktiškai auginantys vaiką, - motina, įmotė, tėvas, įtėvis, netgi senelis ir senelė. Vaiką prižiūrėti gali ir darbuotojas, paskirtas vaiko globėju. Svarbiausia paminėti, kad visiems šiems asmenims suteikiamos atostogos vaiką prižiūrėti tol, kol jam sukanka treji metai. Be to, šias atostogas galima imti visas iš karto, dalimis ar pakaitomis.
Pabrėžtina tai, kad tokių atostogų suteikimo ir pasinaudojimo tvarka abiems tėvams yra vienoda. Specialistė taip pat atkreipia dėmesį, kad įstatymai nenumato termino, per kurį darbuotojas turėtų įspėti darbdavį apie nėštumą ir planuojamas vaiko priežiūros atostogas. Tačiau, derėtų pastebėti, kad darbuotojas turi teisę į nėštumo ir gimdymo atostogas - 70 kalendorinių dienų iki gimdymo ir 56 kalendorines dienas po gimdymo. Apie šias atostogas darbdavys turi būti informuotas. Komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ir daugiau vaikų - 70 kalendorinių dienų.
„Šios atostogos skaičiuojamos bendrai ir suteikiamos darbuotojai visos, nepaisant faktiškai iki gimdymo panaudotų dienų skaičiaus. Nėštumo ir gimdymo atostogų atveju, Įstatymo leidėjas nereglamentuoja įspėjimo termino, per kurį turėtų būti darbdavys įspėtas apie būsimas tikslines atostogas, todėl VDI specialistų nuomone, darbuotoja turėtų darbdavį įspėti per protingą laikotarpį. Jeigu darbuotoja nesinaudoja nėštumo ir gimdymo atostogomis, darbdavys privalo suteikti keturiolikos dienų atostogų dalį iš karto po gimdymo, nepriklausomai nuo darbuotojos prašymo. Darbuotoja nėštumo ir gimdymo atostogomis naudojasi elektroninio nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimo numatytais terminais“, - aiškina ji.
O apie planus grįžti į darbą po vaiko priežiūros atostogų, darbuotojas darbdavį privalo įspėti raštu. Tai reikėtų padaryti ne vėliau kaip prieš keturiolika kalendorinių dienų. Darbuotojui priėmus sprendimą grįžti, darbdavys privalo jam užtikrinti ne mažiau palankias sąlygas, nei darbuotojas turėjo prieš vaiko priežiūros atostogas.
Nėščioms, neseniai pagimdžiusioms moterims ar krūtimi maitinančioms moterims kenksmingų darbo sąlygų ir pavojingų veiksnių sąrašą tvirtina Vyriausybė. Vadovaudamasis kenksmingų darbo sąlygų sąrašu bei darbo aplinkos įvertinimo rezultatais, darbdavys privalo nustatyti galimo poveikio pobūdį ir trukmę nėščios, neseniaipagimdžiusios moters ar krūtimi maitinančios moters saugai ir sveikatai.
Jeigu pavojingų veiksnių neįmanoma pašalinti, darbdavys taiko darbo sąlygų gerinimo priemones, kad nėščia, neseniai pagimdžiusi moteris ar krūtimi maitinanti moteris nebepatirtų tokių veiksnių poveikio. Jeigu pakeitus darbo sąlygas tokio poveikio neįmanoma pašalinti, darbdavys privalo perkelti tokią moterį (jos sutikimu) į kitą darbą (darbo vietą) toje pačioje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje.
Papildomos Garantijos
- Nėščios, neseniai pagimdžiusios moterys ir krūtimi maitinančios moterys gali būti skiriamos dirbti naktį, poilsio ir švenčių dienomis bei siunčiamos į komandiruotes tik jų sutikimu.
- Nėščias, neseniai pagimdžiusias moteris ar krūtimi maitinančias moteris skirti viršvalandiniams darbams be jų sutikimo draudžiama.
Darbo Sutarties Nutraukimo Apsauga
Nėščia darbuotoja yra itin saugoma nuo atleidimo iš darbo.
Darbo sutartis su nėščia darbuotoja nėštumo metu ir iki kūdikiui sukaks keturi mėnesiai gali būti nutraukta tik šalių susitarimu jos iniciatyva, bandomuoju laikotarpiu be šalių valios arba pasibaigus jos sutarties galiojimui, arba darbdaviui priėmus sprendimą, kuriuo įdarbinimas nutraukiamas.
Garantijos Grįžus Po Motinystės Atostogų
Per motinystės/ tėvystės atostogų laikotarpį asmeniui yra paliekama jo darbo vieta (pareigos), išskyrus atvejus, kai įmonė visiškai likviduojama. Asmuo turi teisę grįžti į tą pačią ar lygiavertę poziciją, kokioje buvo prieš prasidedant atostogoms.
Po šių tikslinių atostogų darbuotojas turi teisę grįžti į tą pačią ar lygiavertę darbo vietą, pareigas ne mažiau palankiomis negu buvusios darbo sąlygos, įskaitant darbo užmokestį, ir naudotis visomis geresnėmis darbo sąlygomis, kartu su darbo užmokesčio padidėjimu, į kurias jis būtų turėjęs teisę, jei būtų dirbęs - nesinaudojęs vaiko priežiūros atostogų teise.
Paklausta, ar darbdavys darbuotojo sugrįžimui turėtų ruoštis papildomai, I. Piličiauskaitė-Dulkė aiškina, kad jokio atskiro pasiruošimo darbuotojo grįžimui nereikia, tačiau svarbu, kad darbdavys saugotų darbuotojo vietą. Tai - bene svarbiausia jo užduotis. O štai keisti darbo sutarties sąlygas ar perkelti darbuotoją dirbti į kitą vietovę darbdavys gali tik su darbuotojo rašytiniu sutikimu.
Darbuotojui atsisakius, darbo santykiai gali būti nutraukti darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės nustatyta tvarka, tačiau auginantys vaiką iki trejų metų nuo tokio sutarties nutraukimo yra apsaugoti įstatymo.
„Todėl, grįžus po tikslinių atostogų, darbdavys gali siūlyti nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu. Pasiūlymas nutraukti darbo sutartį turi būti pateiktas raštu. Darbo sutarties nutraukimo sąlygos gali būti ribojamos tam tikrą veiklą reglamentuojančiais įstatymais. Jame turi būti išdėstytos darbo sutarties nutraukimo sąlygos: nuo kada pasibaigia darbo santykiai, koks yra kompensacijos dydis, kokia nepanaudotų atostogų suteikimo tvarka, atsiskaitymo tvarka ir kita.
Jeigu kita darbo sutarties šalis sutinka su pasiūlymu, ji sutikimą išreiškia raštu. Jeigu darbo sutarties šalis per penkias darbo dienas neatsako į pasiūlymą, laikoma, kad pasiūlymas nutraukti darbo sutartį atmestas. Nesutarus dėl darbo santykių nutraukimo šalių susitarimu, darbdavys, išskyrus valstybės ar savivaldybės institucijas ar įstaigas [...], turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju dėl priežasčių, nenurodytų DK 57 straipsnio 1 dalyje, įspėjęs prieš tris darbo dienas ir sumokėjęs ne mažesnę kaip šešių mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.
Jeigu darbo santykiai nenutraukiami DK 59 ar DK 54 straipsnio pagrindais, tuomet darbuotojo darbo santykiai tęsiasi darbo sutartyje nurodytomis sąlygomis“, - pabrėžia pašnekovė.
I. Piličiauskaitės-Dulkės teigimu, kai darbuotojo vaikui sueina 3 metai, o darbdavys nori nutraukti darbo santykius, darbuotoją jis turi įspėti prieš mėnesį, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienerius metus - prieš dvi savaites.
„Šie įspėjimo terminai dvigubinami darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus likę mažiau kaip penkeri metai, ir trigubinami darbuotojams, kurie augina vaiką iki keturiolikos metų, ir darbuotojams, kurie augina neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, nėščioms darbuotojoms, neįgaliems darbuotojams ir darbuotojams, pateikusiems išrašą dėl ligos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintą sunkių ligų sąrašą, taip pat darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus liko mažiau kaip dveji metai. Atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokėta dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienerius metus, - pusės jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka“, - sako ji.
Darbo Ir Pamainų Grafiko Pokyčiai
Grįžusiam darbuotojui darbo ar pamainų grafikai turi būti sudaromi taip, kad per septynias dienas jis nedirbtų daugiau nei maksimalaus galimo laiko - 52 valandų. Ši taisyklė netaikoma susitarimams dėl papildomo darbo ir budėjimo. Be to, privaloma užtikrinti, kad darbuotojai pamainomis keistųsi tolygiai.
„Teisę pasirinkti pamainą per dvi darbo dienas nuo jų pranešimo turi asmenys, auginantys vaiką iki trejų metų, o asmenys, auginantys vaiką iki septynerių metų, jeigu yra tokia galimybė. Darbo, pamainų grafiko sąvoka suprantama kaip numatomas kiekvieno darbuotojo darbo ir poilsio laiko paskirstymas (kaita) per parą, savaitę ar apskaitinį laikotarpį, taip pat kasdieninio darbo, pamainos pradžia ir pabaiga.
Darbo, pamainų grafikai sudaromi savaitei, mėnesiui ar ilgesniam laikotarpiui, nurodant, kiek valandų, kokioje pamainoje ir kokią dieną darbuotojas dirbs - darbo dienos pradžia ir darbo dienos pabaiga. Darbo pamainų grafikuose galima kiekvienam darbuotojui, jų grupei nustatyti skirtingą darbo dienų, pamainų per savaitę ar valandų per darbo dieną skaičių, tačiau darbo grafikai nėra darbo laiko apskaitos dokumentai.
Jeigu pamainos nustatomos mėnesiui ir darbuotojui nustatoma dirbti visą mėnesį naktinėse pamainose, tai darbuotojas auginantis vaiką iki trejų metų turi teisę pasirinkti pamainą per dvi darbo dienas nuo jų pranešimo ir, pavyzdžiui, pereiti iš naktinės pamainos į dieninę ir atvirkščiai, arba jeigu nustatyta dirbti rytinėse pamainose, pereiti iš rytinės pamainos į vakarinę ir atvirkščiai.
VDI Darbo teisės skyriaus specialistų nuomone, darbuotojas galėtų išreikšti norą pakeisti jam nustatytą pamainą tiek vienetinį atvejį, vieną kartą pakeitus jam nustatytą pamainą, tiek pakeičiant viso mėnesio grafiką, perkeliant jį į kitą šio mėnesio pamainą. Tiesa, jeigu darbas organizuojamas neišskiriant pamainų, t. y. vienas darbo laikas visiems, tuomet darbuotojas negali pasirinkti pamainos, nepaisant to, kad augina vaiką iki trejų metų“, - aiškina vyriausioji darbo inspektorė.
Vis dėlto, tam tikros išlygos numatomos valstybinėms įstaigoms. Jų darbuotojams, „kurie augina vaikus iki trejų metų, nustatoma sutrumpinta trisdešimt dviejų valandų per savaitę darbo laiko norma, už nedirbtą darbo laiko normos dalį paliekant nustatytą darbo užmokestį. Ši sutrumpinta darbo laiko norma taikoma vienam iš tėvų (įtėvių) ar globėjų jų pasirinkimu, iki vaikui sukanka treji metai“.
Darbas Nuotoliu
Keičiantis laikams, vis daugiau darbdavių siūlo mišrų darbo pobūdį, kada darbuotojai gali dirbti ne tik fiziškai būdami darbo vietoje, bet ir nuotoliu. Vis dėlto, auginant mažamečius vaikus, toks darbo pobūdis gali būti sunkiai įgyvendinamas. Tad jei nutiktų tokia situacija, kad darbdavys reikalautų darbuotojo tam tikrą kiekį valandų ar visą darbo laiką dirbti iš namų, darbuotojas gali nesutikti.
Kaip pabrėžia pašnekovė, tai negali būti teisėta priežastis nutraukti darbo sutartį ar pakeisti darbo sąlygas. Be to, tam tikros išlygos galioja ir darbuotojams, auginantiems vaikus ar laukiantiems šeimos pagausėjimo, pageidaujantiems dirbti iš namų, net jei tokia praktika darbovietėje nėra įprasta.
„Jeigu darbdavys neįrodo, kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas, jis privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu, kai to reikalauja nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti darbuotoja. Taip pat darbuotojas, auginantis vaiką iki aštuonerių metų, ir darbuotojas, vienas auginantis vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, arba darbuotojas, pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą pateikęs prašymą, pagrįstą sveikatos būkle, neįgalumu arba būtinybe slaugyti, prižiūrėti šeimos narį ar kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį“, - teigia I. Piličiauskaitė-Dulkė.
Šeimos Prioritetas Ir Papildomos Garantijos
Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas - tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Šis principas atsispindi ir darbo santykiuose: šeimos gerovė yra prioritetas, o darbuotojai, auginantys vaikus ar besilaukiantys kūdikio, turi ne tik lygias teises su kitais darbuotojais, bet ir papildomas garantijas bei lengvatas. Jau nuo darbo paieškos etapo galioja nediskriminavimo principas.
Darbdavys privalo taikyti vienodus atrankos kriterijus visiems kandidatams, nepriklausomai nuo jų šeiminės padėties, vaikų turėjimo ar nėštumo. Negalima atsisakyti priimti į darbą ar sudaryti prastesnes sąlygas dėl šių priežasčių. Nors kasmetinės atostogos priklauso visiems darbuotojams, Darbo kodeksas numato prioritetą nėščiosioms ir darbuotojams, auginantiems vaikus, sudarant kasmetinių atostogų eilę darbovietėje - darbdavys turi atsižvelgti į jų pageidavimus.
Motinystės Ir Tėvystės Atostogos Bei Išmokos
Lietuvos darbo kodeksas numato įvairias atostogų rūšis ir išmokas, susijusias su motinyste ir tėvyste:
- Nėštumo ir gimdymo atostogos: Moterims suteikiamos 126 kalendorinių dienų atostogos (paprastai 70 dienų iki numatomos gimdymo datos ir 56 dienos po jos). Už šį laikotarpį „Sodra“ moka motinystės išmoką, kuri sudaro 77,58 % gavėjos kompensuojamojo uždarbio dydžio (apskaičiuoto pagal 12 mėn.
- Tėvystės atostogos: Tėčiams po vaiko gimimo suteikiamos 30 kalendorinių dienų nepertraukiamos trukmės atostogos. Teisę turi vaiko tėvas (biologinis ryšys svarbesnis nei santuoka).
- Vaiko priežiūros atostogos: Suteikiamos, kol vaikui sueis treji metai. Vaiko priežiūros išmoka mokama iš „Sodros“, kol vaikui sueis 18 arba 24 mėnesiai, priklausomai nuo tėvų pasirinkimo.
Vaiko priežiūros išmokos pasirinkimai nuo 2023 m.:
- Pasirinkus gauti išmoką iki 18 mėn.: 2 mėn. vienam iš tėvų (neperleidžiami), 2 mėn. kitam (neperleidžiami) mokama 78% kompensuojamojo uždarbio dydžio išmoka. Likusius 14 mėn.
- Pasirinkus gauti išmoką iki 24 mėn.: 2+2 neperleidžiami mėnesiai apmokami po 78%. Likusius 8 mėn.
Papildomos Lengvatos Ir Garantijos
- Nemokamos atostogos: Darbuotojai, auginantys vaiką iki 14 metų, turi teisę į nemokamas atostogas (jų trukmė priklauso nuo vaikų skaičiaus ir amžiaus, nustatyta Darbo kodekse). Taip pat tėvas turi teisę į nemokamas atostogas žmonos nėštumo ir gimdymo atostogų metu.
- Papildomos poilsio dienos („Mamadieniai“ / „Tėvadieniai“): Darbuotojams, auginantiems du vaikus iki 12 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas 2 valandomis per savaitę). Auginantiems tris ir daugiau vaikų iki 12 metų - dvi papildomos poilsio dienos per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas 4 valandomis per savaitę). Šios dienos apmokamos pagal vidutinį darbo užmokestį. Teisė į jas įgyjama pateikus prašymą ir vaiko gimimo dokumentus.
- Pailgintos kasmetinės atostogos: Darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, priklauso 25 darbo dienų kasmetinės atostogos (jei dirbama 5 d.
Kūdikio Maitinimo Pertraukos
Krūtimi maitinančiai moteriai, be bendros pertraukos pailsėti ir pavalgyti, ne rečiau kaip kas trys valandos suteikiamos ne trumpesnės kaip pusės valandos pertraukos kūdikiui maitinti. Moters pageidavimu pertraukas kūdikiui maitinti galima sujungti ar pridėti prie pertraukos pailsėti ir pavalgyti arba perkelti į darbo dienos pabaigą atitinkamai sutrumpinant darbo dieną.
Išvada
žymės:
Panašus:
- Šiaulių gyvūnų globos namai: darbo laikas ir kontaktai
- Vaiko priežiūros atostogos: kas numatyta Darbo kodekse?
- Rankų darbo žaislai vaikams: idėjos, nauda, gamybos pamokos
- Ar šaldyti žirneliai saugūs ir tinkami kūdikiams? Sužinokite svarbiausius faktus!
- Leliūnų senelių globos namai: kainos, atsiliepimai, kontaktai