Autizmas yra sunkus psichikos sutrikimas, kurį reikia ilgai ir intensyviai gydyti. Matydami tokius vaikus, kurie vadinami autistais, dažnai susimąstome, kodėl taip yra, kodėl vaikas taip užsisklendžia savyje nuo jį supančio pasaulio, kokios viso to priežastys?
Kas yra autizmas ir kaip jį atpažinti?
Autizmas yra sunkiausias iš vystymosi sutrikimų. Ne visada autizmas gali būti toks ryškus. Ilgą laiką buvo galvojama, jei žmogus nori būti vienas, jis yra autistas. Tačiau tai netiesa. Yra daug autistų, kurie noriai bendrauja, bet jie tai pasirenka patys. Vaikai, turintys įvairiapusių raidos sutrikimų, reikalauja ypatingos priežiūros. Teikiant šiems vaikams medicinines paslaugas būtina atsižvelgti į autizmo ypatumus. Autizmu sergantiems vaikams ir suaugusiems labai sunku suvokti ir suprasti socialinį bendravimą. Būna pablogėjusi komunikacija ir ribotas elgesys."Grynoji" autizmo forma vadinama infantiliuoju autizmu, nes jis prasideda jau kūdikystėje. Maždaug 10 % vaikų, sergančių autizmu, nesugeba valdytis. Tai paprastai išryškėja 3 - 4 metų vaikams, kurių ankstesnė branda palyginus buvo normali. Autizmas sukelia tokius socialinio bendravimo sunkumus, kaip pablogėjęs ar visiškai išnykęs sugebėjimas žaisti socialinius žaidimus, tendencija mieliau rinktis vienatvę negu bendravimą, nesugebėjimas rasti paguodos nuliūdus, abejingumas kitiems, socialinių taisyklių bei susitarimų nesupratimas.Svarbiausi autizmo bruožai:
- Sunkus bendravimas.
- Kitaip priima ir suvokia jį supantį pasaulį.
Autizmo gydymo galimybės
Globos įstatymas suteikia visiems sergantiesiems autizmu - ir vaikams, ir jaunuoliams, ir suaugusiems, teisę į specialę globą. Šeimoms auginančioms tokius vaikus ypač reikalinga specialistų ir aplinkinių pagalba. Neįgaliam vaikui būtina sudaryti galimybę naudotis medicinos darbuotojų paslaugomis, konstruktyviai padėti, kad jis kuo labiau įsitrauktų į visuomenės gyvenimą, galėtų ugdyti savo asmenybę ir dvasiškai tobulėti. Iš šios Vaiko Teisių konvencijos ištraukos galime įžvelgti net kelias socialinio darbuotojo kompetencijas. Darbo autorės manymu, pirmiausia, išskyrus vaiko šeimą, socialinis darbuotojas turi pasirūpinti, kad neįgalus vaikas kuo neskausmingiau integruotusi į mūsų visuomenę. Surinkus ir įvertinus informaciją apie priežastis, sukeliančias kliento socialines problemas, išanalizavus ir įvertinus individualią probleminę kliento situaciją, socialinis darbuotojas gali ieškoti tinkamiausių būdų individualiai kliento situacijai spręsti.Gydant žmones, sergančius autizmu, yra taikoma biologinė terapija. Ją sudaro gydymas medikamentais ir vitaminais. Nors daugumai vaikų, sergančių autizmu, medikamentai nėra efektyvūs. Tik daliai vaikų su autizmu farmakologinė terapija šiek tiek padeda. Amfetaminai kartais sumažina autizmą lydintį hiperaktyvumą ir padidina dėmesio sukaupimo trukmę. Fenotiazidai gali būti veiksmingi mažinant nerimą, agresyvų elgesį ir autoagresiją. Tačiau yra nustatyta, kad fenotiazidai didina mokslumo problemas ir turi būti taikomi labai atsargiai dėl galimų šalutinių reiškinių. Ličio preparatai neseniai pradėti taikyti autizmą turinčių vaikų terapijoje, ypač esant epizodiškam agresyviam elgesiui ar neveiksmingoms kitoms medikamentinio gydymo formoms. Mažiau veiksmingi už kitus medikamentus, megavitaminai yra teigiamai vertinami. Megavitaminai terapiniu efektu prilygsta kitiems medikamentams, tačiau daro daug mažesnį šalutinį poveikį.Bihevioristinė terapija yra efektyvi, gerinant žmonių su autizmu elgesį. Ši metodika turi didelę įtaką ruošiant lavinimo programas žmonėms su autizmu ir panašiais vystymosi sutrikimais. Šiandien yra kelios skirtingos bihevioristinių metodų sistemos: operantų, kognityvinė ir socialinio mokymo. Operantų metodo pagrindas yra tiesioginis mokymo teorijos principų taikymas. Pagrindiniai paskatinimo ir bausmės principai yra griežtai apibrėžti. Tikslas yra skatinti ir vystyti teigiamą elgesį, tuo pačiu šalinant ar slopinant nepageidaujamą elgesį. Operantų metodas yra efektyvus, vystant vaikų su autizmu ar panašiais vystymosi sutrikimais komunikacijos ir socialinius įgūdžius. Operantų metodas taip pat duoda gerų rezultatų mažinant sergančiųjų autizmu agresiją ir autoagresiją. Nors šis metodas yra gana veiksmingas, tačiau daugelis specialistų pereina prie pažangesnių metodų.Kognityvinis metodas taip pat yra efektyvus, dirbant su autizmą turinčiais vaikais. Dirbant šiuo metodu, didelis dėmesys skiriamas sergančiųjų mintims ir idėjoms - išoriškai nepastebimui elgesiui. Nagrinėjama, kiek žmogus su autizmu gali suprasti jį supančią aplinką bei jos reikalavimus, ir stengiamasi palengvinti jam tai padaryti. Čia yra svarbu tinkamos aplinkos sukūrimas, padedantis suprasti užduotis ir ribas, tvarkaraščių naudojimas, rūpestingas individualus įvertinimas. Autistai dažnai būna įsitempę ir neramūs, todėl labai svarbu, kad jie išmoktų nusiraminti ir kontroliuoti save. Tai galima pasiekti atsipalaidavimo treniruočių metu, taikant gilaus kvėpavimo, raumenų atpalaidavimo ir vizualinės vaizduotės pratimus įtampai mažinti.Socialinio mokymo metodas nagrinėja elgesį socialiniame kontekste, jo reikšmę ir pritaikymą asmenybės poreikiams. Socialinio mokymo metoduose svarbi socialinių įgūdžių reikšmė. Svarbu tinkamai parinkti tam tikrus įgūdžius ir jų mokyti bei praktikuoti natūralioje aplinkoje. Tinkamo socialinio elgesio paaiškinimui ir mokymui dažnai pasitelkiamas modeliavimas, inscenizavimas bei kartojimas. Lavinimo strategijos, pabrėžiančios individualizuoto vertinimo ir tinkamos aiškios aplinkos sukūrimo reikšmę, yra ypač efektyvios. Taip pat svarbu, kad su specialistais glaudžiai bendradarbiautų ne tik tėvai, bet ir visa visuomenė. Šiuo metu mokinius su autizmu stengiamasi mokyti įgūdžių, būtinų žmogaus gyvenime ne tik klasėje, bet - kiek tai įmanoma - ir natūralioje aplinkoje. Kadangi tikslas yra išmokyti autizmą turinčius vaikus gyvenimo visuomenėje įgūdžių ir, kiek tai įmanoma, paruošti juos savarankiškam gyvenimui, mokymas natūralioje aplinkoje yra labai svarbus. Taip pat reikėtų suteikti vaikams su autizmu galimybę dalį dienos praleisti su bendraamžiais be sutrikimų. Bendraudami su savo bendraamžiais, autizmo paveikti vaikai mato tinkamo elgesio pavyzdžius ir gali juos perimti. Taip galima autizmą turinčius vaikus išmokyti socialinių bei žaidybinių įgūdžių. Tačiau šios programos yra veiksmingos tik tuomet, kai jos yra rūpestingai suplanuotos ir gerai paruoštos. Pastaruoju metu vis labiau pabrėžiama darbinių įgūdžių mokymo svarba, mažiau dėmesio skiriant tradicinėms akademinėms disciplinoms. Šie pokyčiai yra tiesioginis autizmą turinčių suaugusiųjų patirties rezultatas. Autistų gydymo formos yra labai individualios ir ne visiems autistams tinka. Nuspręsti, kaip tokius žmones gydyti, gali tik labai patyrę specialistai.Mokymo strategijos vaikams su autizmu
Norėdamas efektyviau mokyti vaikus su autizmu, mokytojas privalo struktūruoti užsiėmimus. Struktūrinis mokymas - mūsų pastangos sukurti mokymo strategijas, padedančias suprasti jų autizmą. Pakeisdami mokymo aplinką, mes stengiamės, kad autistų pasaulis taptų prasmingas. Neretai mokinys nesupranta kalbos, o mokytojas to nesuvokia, ir tai gali būti mokinio agresyvaus elgesio ar iniciatyvos stokos priežastimi. Mokinys su autizmu gali neturėti pakankamai išvystytų kalbinių įgūdžių ir tik agresyviai elgdamasis ar įniršio priepuoliais tesugeba pranešti aplinkiniams, kad jis pavargęs, alkanas, yra baigęs užduotį ar nuobodžiauja. Jis gali turėti blogą uosekliąją atmintį ir nesugebėti prisiminti netgi žinomų įvykių tvarkos ar sutrikti, prasidėjus kažkam naujo. Dažnai jis gerai jaučiasi užsiimdamas jau žinoma ir įprasta veikla ir priešinasi, mokomas naujų užsiėmimų ar pratinamas prie neįprastos rutinos. Neretai jis nesugeba organizuoti ir riboti savo elgesio ir nesupranta ar nepripažįsta visuomenėje įprastų taisyklių. To paseka gali būti bandymai netinkamais būdais atkreipti į save dėmesį ar tendencija būti vienam.Sunku tikėtis, kad greitai išsiblaškantis, stokojantis laiko suvokimo bei organizavimo įgūdžių autizmo paveiktas vaikas tinkamai elgsis klasėje pamokų metu. Tinkamas klasės ar kitos mokymo aplinkos įrengimas ir struktūravimas, atsižvelgiant į vaiko supratimo lygį, gali padėti sumažinti šias problemas ir pagerinti mokymą. Struktūravimas yra naudingas, dirbant su bet kurio amžiaus autizmą turičiais žmonėmis. Reikėtų tinkamai paruošti aplinką, kurioje žadama dirbti, sudaryti tvarkaraščius ir tinkamai pasirinkti mokymo metodus. Puikiausiai įrengta klasė ir tvarkaraščiai mokiniui nepadės, jei planuojant nebuvo atsižvelgta į jo individualius poreikius, stipriąsias puses.Fizinė aplinka
Fizinė klasės aplinka yra svarbus veiksnys, planuojant vaikų su autizmu mokymą. Netgi klasės baldų išdėstymas gali padidinti ar sumažinti mokinio sugebėjimus dirbti savarankiškai bei laikytis taisyklių ir ribų. Planuojant fizinę aplinką, reikia atsižvelgti į autizmo sukeliamus sunkumus. Dauguma vaikų su autizmu turi organizacinių problemų - nežino, kurioje vietoje jie turėtų būti ir kaip tiesiausiu keliu nusigauti iki tos vietos. Dėl vidinės kalbos sunkumų jie dažnai nesupranta nurodymų ar taisyklių. Struktūruotoje aplinkoje tokie žmonės daug greičiau ir paprasčiau gali susigaudyti. Kai kuriuos autizmą turinčių žmonių dėmesį labai blaško aplinkiniai daiktai. Mokytojas privalo taip struktūruoti aplinką, kad ji neblaškytų dėmesio.Specialios vietos, skirtos mokytis ir atlikti specifines užduotis, aiškiai pažymėtos ribos, lengvai pasiekiamos medžiagos ir priemonės padeda mokiniams savarankiškai suprasti, kur jie turėtų būti tam tikru metu ir iš kur pasiimti priemones ar medžiagas darbui. Kiekvienoje klasėje ir kiekvienam mokiniui reikalingas skirtingas struktūros lygis. Skirstant klasę į sritis, reikia atsižvelgti į natūralią aplinką. Nereikėtų darbo vietų įrengti arti dėmesį blaškančių veidrodžių ar langų. Jei to negalima išvengti, padeda užuolaidos, žaliuzi ar ant lango užklijuota neskaidri danga. Daugelyje klasių reikia įrengti pašalinimo vietą, kur atskiri mokiniai gali nurimti įniršio priepolių ar konfliktų atveju, taip pat - pasišalinti nuo įvairių trikdančių veiksnių. Kiekvienoje klasėje turi būti vietos, kur mokiniai galėtų laikyti savo asmeninius daiktus. Mokytojo stalas ar vieta taip pat turi būti aiškiai pažymėtas plotas. Įrenginėjant klasės aplinką, visada svarbu atsižvelgti į individualius mokinių poreikius. Kiekvieno mokinio struktūros poreikis turi būti individualiai įvertintas ir suplanuotas. Mokiniui išmokstant daugiau savarankiškumo, struktūra gali būti po truputį laisvinama.Svarbu:- Apibrėžta klasės aplinka
- Vieta individualiam darbui (autistams sunku dirbti, jei šalia sėdi kitas žmogus, mokytojas. Tuomet jis nedirbs savarankiškai).
Tvarkaraščiai
Tvarkaraščiai yra mokiniams su autizmu reikalingos struktūros dalis. Daug mokinių turi problemų su sekvencine atmintimi ir laiko organizavimu. Tokiems vaikams gali būti sunku suprasti, ką jie turėtų daryti. Tvarkaraštis padeda mokiniui organizuoti ir numatyti dienos ar savaitės įvykius. Tai mažina nerimą dėl nežinojimo, kas įvyks toliau. Mokiniai, kurie neturi iniciatyvos, gali būti labiau motyvuoti atlikti sunkią ar nemalonią užduotį, jei savo tvarkaraštyje pamatys, kad po to seka malonesnė užduotis ar užsiėmimas.
Panašus:
- Darbas globos namuose: galimybė padėti ir keisti gyvenimus
- Darbas vaikams nuo 11 metų: kaip legaliai užsidirbti ir ką svarbu žinoti?
- Darbas Vaikų Žaidimų Kambaryje: Įdomios Patirtys ir Geriausios Karjeros Galimybės
- Top 10 Būtinių Rubelių Naujagimiui Į Ligoninę – Pilnas Sąrašas Tėvams
- Neįtikėtini atsiliepimai apie Kauno darželį „Gandriukas“ – sužinokite, ką tėvai sako!