Dantų ir dantenų priežiūra nėštumo metu yra ypač svarbi, nes burnos ertmės sveikata gali turėti įtakos tiek besilaukiančios mamos, tiek besivystančio kūdikio sveikatai. Nėštumas - ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kuris atneša daug pokyčių kūne ir reikalauja papildomo dėmesio sveikatai. Tarp daugelio sveikatos aspektų, ypatingą dėmesį reikia skirti ir burnos sveikatai.
Nėštumas - tai vienas gražiausių periodų kiekvienos moters gyvenime, kai sau reikia skirti ypatingą dėmesį. Specialistai pataria rūpintis savo psichologine bei fizine savijauta, o tame tarpe ir burnos ertmės būkle. Dėl padidėjusio hormonų skaičiaus neretai pasireiškia dantenų kraujavimas ir patinimas, organizmas pradeda reikalauti įvairesnio maisto, todėl susiformuoja puiki terpė ligoms atsirasti.
Hormoniniai Pokyčiai ir Burnos Sveikata
Nėštumo metu moters organizme vykstantys hormoniniai pokyčiai gali paveikti burnos sveikatą. Padidėjęs progesterono ir estrogeno kiekis gali sukelti dantenų uždegimą, kuris pasireiškia dantenų paraudimu, kraujavimu ir jautrumu.
Būsimoms mamoms padidėja hormonų estrogenų ir progesterono kiekis. Dėl to, dantenos tampa jautresnės apnašose esančioms bakterijoms, tai sukelia uždegimą. Dėl hormoninių organizmo pokyčių vyksta pakitimai ir burnos ertmėje. To pasekoje padidėja galimybė dantų ėduoniui atsirasti, susirgti dantenų uždegimu bei periodonto ligomis.
Nėštuminis Gingivitas
Dantenų uždegimas - tai dažniausiai pasitaikanti dantenų liga nėštumo metu, kuri vystosi kaip atsakas į organizmo hormoninius pokyčius. Pasitaiko apie 60% nėščiųjų, todėl dar vadinamas nėštuminiu gingivitu. Gingivitas dažniausiai prasideda antrą nėštumo mėnesį. Palaipsniui požymiai sunkėja ir aštuntame mėnesyje pasireiškia sunkiausia forma. Negydomas gali sukelti periodonto ligas.
Simptomai: patinusios, paburkusios, paraudusios, skausmingos dantenos, kraujavimas iš dantenų valant šepetėliu ar tarpdančių siūlu. Pastebėjus nėštuminio gingivito simptomus, būtina apsilankyti pas savo gydytoją odontologą. Jis įvertins situaciją ir parinks tinkamą gydymą bei profilaktines priemones. Uždelstas ir negydytas gingivitas gali išsivystyti į rimtesnę ligą- periodontitą.
Periodonto Ligos ir Priešlaikinis Gimdymas
Manoma, kad apie 18% gimusių neišnešiotų kūdikių ir priešlaikinio gimdymo atvejų yra susiję su periodonto ligomis bei burnos gleivinės uždegimais. Besilaukiančios moterys, sergančios periodonto ligomis turi didesnę tikimybę pagimdyti kūdikį su mažesniu kūno svoriu bei patirti priešlaikinį gimdymą.
Periodontito pažeistos dantenos yra toksinų rezervuaras, kuris gali tiesiogiai paveikti besilaukinčią moterį. Būsimos mamos organizmas reaguoja į infekciją dantenose, išskirdamas uždegiminius mediatorius prostaglandinus. Tyrimai rodo, kad prasta burnos higiena gali turėti įtakos nėštumo eigai. Yra ryšys tarp periodonto ligų ir padidėjusios rizikos priešlaikiniam gimdymui, mažam kūdikio svoriui ar kitoms komplikacijoms.
Dantų Gydymas Nėštumo Metu
Nors pagrindinį dantų gydymą visada geriau užbaigti dar iki pastojimo, tačiau esant ekstrinėm situacijom, kai skauda dantį ar gydymas neišvengiamas dėl gresiančios rizikos mamos bei vaisiaus sveikatai, odontologinės procedūros galimos ir nėštumo metu. Tik tam tinkamiausias laikas yra antras nėštumo trimestras( 4- 6mėn.). Per pirmuosius tris nėštumo mėnesius formuojasi visi pagrindiniai vaisiaus organai, ir šis laikotarpis yra pats svarbiausias vaiko vystymuisi.
Tad gydytis pirmame trimestre nerekomenduojama, kad būtų sumažinta bet kokia galima rizika pakenkti vaisiui. Trečias trimestras taip pat netinkamas, nes odontologinė kėdė mamai nepatogi. Kai gulima ant nugaros spaudžiama vena, taip gali sutrikti kraujo cirkuliacija, o dėl patirto streso atsiranda priešlaikinio gimdymo grėsmė. Pirmuoju ir trečiuoju trimestru suteikiama tik būtiniausia odontologinė pagalba (prieš tai pasitarus su gydytoju - ginekologu).
Trimestrai ir Dantų Gydymas
- Pirmasis trimestras (1-13 savaitės): Pirmasis trimestras yra laikotarpis, kai formuojasi kūdikio organai, todėl patartina vengti nebūtinų dantų taisymo procedūrų.
- Antrasis trimestras (14-26 savaitės): Tai yra saugiausias laikotarpis dantų taisymui. Šiuo metu galima atlikti įprastines dantų gydymo procedūras, tokias kaip plombavimas, profesionalus valymas ar dantenų gydymas.
- Trečiasis trimestras (27-40 savaitės): Trečiajame trimestre dantų taisymo procedūros gali būti nepatogios dėl didėjančio pilvo, todėl ilgai trunkančias procedūras reikėtų vengti.
Anestetikai ir Vaistai
- Anestetikai: Vietiniai anestetikai, tokie kaip lidokainas, paprastai yra saugūs nėštumo metu, tačiau reikia vengti vaistų, kuriuose yra adrenalino, jei tai nėra būtina.
- Vaistai: Jei reikalingas antibiotikų vartojimas po procedūros, gydytojas turėtų skirti tik saugius vaistus, tokius kaip penicilinas ar amoksicilinas.
Dantų gydymas daliai moterų yra stiprus stresas. O vaisius labai reaguoja į mamos emocinę ir fizinę būseną. Kad būtų išvengta visų didelės baimės, išgyvenamo streso, komplikacijų, gydymo metu galima naudoti lokalius anestetikus ( vietiniai nuskausminamieji), kurių sudėtyje nėra adrenalino. Nereikėtų nėštumo metu naudoti šių vaistų: antibiotikų- tetraciklino, eritromicino, klaritromicino, analgetikų- aspirino. Daug diskusijų kelia rentgeno nuotraukos. Nėštumo metu patariama jų vengti. Tačiau jei dantų rentgeno nuotrauka neišvengiama, mama ir jos būsimas kūdikis apsaugomas kiek galima labiau naudojant specialias apsaugines prijuostes. Šiuolaikinės pažengusios technologijos siūlo ir naują rentgeno būdą- kompjuterinį tyrimą.
Mityba ir Dantų Sveikata
Norint išlaikyti sveikus dantis nėštumo metu, svarbu ir tinkamai maitintis. Racionali, subalansuota mityba padeda išvengti problemų, susijusių su emalio pažeidimais ir taip sumažinti ėduonies atsiradimo tikimybę. Būsimos mamos kartais pernelyg mėgsta saldumynus, o burnoje esančios bakterijos cukrų mėgsta, skaido jį, ir išskiria danties paviršiuje rūgštis. Prasideda emalio tirpimas, atsiranda palankios sąlygos dantų ėduoniui vystytis.
Besilaukiančiai mamai rekomenduojama valgyti kuo daugiau vaisių, daržovių, pieno produktų, žuvies, liesos mėsos, mažiau perdirbto, konservuoto maisto. Labai svarbūs motinos mityboje vitaminai D, A, B, C, fosforo ir kalcio santykis. Jei moters maisto racione yra pakankamai kalcio, kurį gauna vaisius, ji kalcio nepraranda. Puikiausias desertas- sūris. Jis stabdo ėduonies susidarymą, nes savo sudėtyje turi didelį kalcio ir fosforo kiekį. Šie elementai yra kaulų ir dantų sudedamoji dalis. Dėl to sūris išsaugo bei atstato dantų emalį, skatina seilių išsiskyrimą, padeda neutralizuoti burnos pH, naikina bakterijas, kurios sukelia dantų ir dantenų ligas.
Nėštumo metu dėl hormonų, emocinės būklės įtakos, gali pasikeisti maisto įpročiai. Varginant toksikozei nėštukės dažniau renkasi miltinius krakmolingus maisto produktus, nes nuo jų mažiau pykina. Paprastieji angliavandeniai (cukrus, saldūs kepiniai, miltiniai produktai, makronai, balti ryžiai, traškučiai, sultys ir pan.) yra patys didžiausi dantų priešai. Stenkitės kuo mažiau užkandžiauti.
Burnos Higienos Rekomendacijos
Laikykitės tinkamos burnos higienos. Valyti dantis mažiausiai du kartus per dieną, po 2- 3 minutes su šepetėliu ir fluoro turinčia pasta. Jei valantis dantis pykina, patariama pasirinkti dantų pastą, turinčią švelnesnį skonį. Atkreipti dėmesį į dantenų pokyčius nėštumo metu. Jei dėl pykinimo sunku valytis dantis, tai patariama rinktis šepetėlį mažesne galvute ir valyti dantis lėčiau. Jei pykinimą sukelia dantų pasta, dantis valyti tik šepetėliu su vandeniu ir paskalauti fluoro turinčiu skalavimo skysčiu.
Dėl vėmimo, dažnesnio užkandžiavimo, nėštukių burnoje randama daugiau apnašo ant dantų. Padidėjęs progesterono ir estrogeno kiekis sukelia stipresnę uždegiminę dantenų reakciją į apnašą. Atlikite profesionalią burnos higieną. Geriausia šią procedūrą atlikti 2 nėštumo trimestrą (4-6 nėštumo mėnesiais).
Ką daryti po vėmimo?
Vėmimo metu į burnos ertmę iš skrandžio patenka rūgštys. Po vėmimo nevalykite dantų iš karto. Praskalaukite burną vandeniu arba skalavimo skysčiu su fluoru. Vėmimas kenkia dantims, nes į burną patekusios skrandžio sultys sudaro rūgštinę terpę, dėl kurios gali prasidėti dantų emalio erozijos. Jei nesilaikoma burnos ertmės higienos, ant dantų atsiranda daug apnašų, o vėmimams kartojantis dėl rūgščių poveikio vyksta emalio demineralizacija. Tokia situacija labai palanki dantų ėduoniui vystytis.
Siekiant sumažinti žalingą rūgščių poveikį po vėmimo, rekomenduojama neskubėti valytis dantų šepetėliu ir dantų pasta, nes pažeistas emalis pasidaro mažiau atsparus mechaniniam poveikiui. Pradžioje patartina neutralizuoti rūgščią terpę burnoje skalaujant paprastu vandeniu arba sodos tirpalu(puodelis vandens su vienu arbatiniu šaukšteliu sodos).
Kitos rekomendacijos:
- Valykite dantis du kartus per dieną: Naudokite fluoro turinčią dantų pastą ir minkštą šepetėlį.
- Sveika mityba: Venkite per daug cukraus turinčių maisto produktų ir gėrimų, kurie skatina dantų ėduonį.
- Jei nėštumas planuojamas, dar iki pastojimo rekomenduojama pasirūpinti burnos ertmės sveikata. Prieš pastojant patariama apsilankyti pas gydytoją odontologą. Jis atliks profesionalią burnos higieną, išgydys ėduonies pažeistus dantis ar kitas esančias burnos ligas.
- Nepriklausomai nuo trimestro, esant dantų skausmui, dantenų uždegimui - kreipkitės kuo skubiau į gydytoją odontologą.
žymės: #Nestumo
Panašus:
- Dantų kariesas vaikams: priežastys, simptomai, gydymas, prevencija
- Kiek dantų turi vaikas? Viskas, ką reikia žinoti
- Vaikiškos dantų pastos: kaip išsirinkti tinkamiausią?
- Atraskite Efektyvias Užimtumo Organizavimo Metodikas Socialinės Globos Namuose – Veiksmingi Sprendimai ir Patarimai
- 3 Metų Vaikams Labirintai: Smagiausi Žaidimai ir Nepakeičiama Nauda Vaiko Ugdymui