Vaikų Dantų Augimo Etapai ir Priežiūra

Nors jauni tėveliai su džiaugsmu laukia pirmųjų savo mažylių kartų, tačiau pirmieji dantukai tėveliams kelia nemažą rūpestį ir baimę. Todėl norime trumpai atsakyti į visus svarbiausius klausimus apie vaikų dantukų dygimą bei jų priežiūrą.

Pirmųjų Dantukų Dygimas

Pirmieji dantukai išdygsta 5-8 mėnesį, tačiau nereikia griežtai prisirišti prie šių ribų, nes pasitaiko, kad jie ima rodytis ir 2 mėnesyje, o būna nepasirodo net ir pirmam gimtadieniui. Jei kūdikis sveikas (neturi patologijų ar sutrikimų) dažniausiai tiek ankstyvesnis, tiek vėlyvesnis dantų dygimas nereiškia nieko blogo. Tačiau ankstyvą arba vėlyvą dantų dygimą gali paskatinti ir įvairios sveikatos problemos ar kiti faktoriai.

Vėlyvesnio dantų dygimo galimos priežastys:

• Mažesnio svorio naujagimis
• Medžiagų apytakos sutrikimai
• Sunkios ligos (rachitas ar įvairios ūminės infekcinės ligos)
• Embriono vystymosi stadijoje įvykę sutrikimai

Ankstyvesnio dantų dygimo galimos priežastys:

• Per didelis naujagimio svoris
• Labai jauna gimdyvė
• Paveldimumas
• Tymai
• Hormonų veiklos sutrikimai

Požymiai, Rodantys Dantukų Dygimą

Jei esate pirmą kartą tėvai, apie galimą dantukų dygimą jums gali pasufleruoti - paraudusios, patinusios, jautrios ar skausmingos dantenos. Kurios pasireiškia išaugusiu vaiko irzlumu, sutrikusiu miegu, padidėjusiu verksmingumu, gali net pakilti temperatūra ir dingti kūdikio apetitas. Kai kuriais atvejais galite pastebėti padidėjusį seilėtekį, daiktų ar rankų kišimą į burną, bet tai ir taip įprasta kūdikiams, todėl vien pagal tai vertinti gali būti sunku. Šie požymiai gali atsirasti viena diena iki išdygimo, o gali tęstis ir iki kelių savaičių ir laikytis dar keletą dienų po pasirodžiusio dantuko.

Kaip Padėti Vaikui Dygstant Dantukams?

Pirmiausiai - svarbiausia nepakenkti. Nors tėveliai iš meilės siekia kuo greičiau padėti kūdikiui, tačiau dantų dygimas ne liga ir jo nereikėtų skubėti gydyti temperatūra mažinančiais, skausmą malšinančiais vaistais. Jei kūdikiui pasireiškia sunkūs simptomai ir abejojate, visuomet pasikonsultuokite su gydytoju, kad dantų dygimas nebūtų supainiotas su kokia liga.

Jei tai tikrai dantų dygimas, pirmoji pagalba - kramtukai. Specialūs guminiai kramtukai, ypatingai šiek tiek atvėsinti šaldytuve (jokių būdų ne šaldyti kameroje), padės nuraminti suirzusias dantenas. Guminius kramtukus gali padėti pakeisti kietesni vaisiai, ar padžiūvęs riestainis ar duonos pluta, kuriuos taip pat galima pavėsinti šaldytuve. Jei pastebite, kad kūdikis mėgsta kišti į burną audinius, galite duoti šaltu vandeniu suvilgytą natūralų audeklą.

Ar Dantukų Dygimas Visada Sudėtingas?

Tikrai ne. Skaičiuojama, kad apie 70% vaikų susiduria su negalavimais dantukų dygimo metu. Nėra vienos taisyklės kaip dygsta dantukai ir kas gali padėti. Pasitaiko istorijų, kai, atrodo, dantukas pasirodė vos per naktį, o kartais dygimas gali išbalansuoti visos šeimos gyvenimą ir kelioms savaitėms. Šioje vietoje nemažą vaidmenį vaidina ir paveldimumas, tad galite tikėtis, kad jei jums ir jūsų partneriui lengvai dygo dantys, galbūt ir jūsų kūdikiui dantų dygimas bus lengvas.

Kokia Tvarka Vyksta Dantų Dygimas ir Kritimas?

Visos lentelės yra skirtos tik bendram supratimui, todėl jei jūsų vaiko dantys dygsta ne pagal taisykles tai dar nėra priežastis nerimauti, tačiau šiek tiek susiorientuoti padės ši lentelė:

Jei lyginsite su savo (suaugusio žmogaus) burna, kurioje turėtumėte rasti 32 dantis, tai pamatysite, kad vaikai jų turi kur kas mažiau. Jei jūs abejojate ar vaikas turi pakankamai dantukų, specialistai siūlo naudotis paprastu apskaičiavimu.

Vaikas turėtų turėti tiek dantų, koks skaičius gaunamas iš jo amžiaus (skaičiuojant mėnesiais) atėmus šešis. Kaip pavyzdys, pagal šią taisyklę dvejų metų vaikas turėtų turėti 18 dantų, o metukų mažylis - 6.

Kam Reikalingi Pieniniai Dantys?

Pieniniai dantys tarsi paruošiamieji dantukai, padeda formuoti taisyklingą sąkandį ir vystyti tinkamą žandikaulio formą, ruošdami vietą nuolatiniams dantims. Be to, jie yra mažesni nei nuolatiniai, kad palaipsniui galėtų dygti mažose burnytėse.

Klaidinga manyti, kad pieniniais dantimis nebūtina rūpintis, nes išaugs kiti (tikimai geresni). Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad nuolatinių dantų mazgeliai formuojasi po pieniniais, todėl neprižiūrėtų pieninių dantų ligos gali “nusileisti” ir iki nuolatinių. Todėl paprastai kalbant - kiek pastangų įdėsite į pieninius, tokių galite tikėtis ir nuolatinių dantų. Be to, dantukais rūpintis reikia nuo pat pirmų dienų, ne tik tam, kad užtikrinti sveikus dantis, bet ir formuoti įproti vaikams tai daryti ateityje.

Net ir tik motinos pienu maitinamų kūdikių burnytėse gali pradėti kauptis bakterijos. Todėl kol dantukai tik formuojasi ir nėra prasikalę, o kūdikis nėra primaitinamas užteks švelnaus skudurėlio ar marlės. Sušlapinus virintu vandeniu gabalėli medžiagos švelniai nuvalykite mažylio dantenas.

Pasirodžius pirmajam baltam kauburėliui - įsigykite specialų kūdikiams skirtą dantų šepetėlį. Jis turi būti itin minkštas, švelnus, maža galvute ir storu koteliu. Dantukus valykite tik vandeniu sudrėkintu šepetėliu. Pilnai išdygus pirmam dantukui, galima pradėti naudoti mažyliams skirtą dantų pastą (ne daugiau, kaip ryžio dydžio lašelį). Dantų šepetėlis turėtų būti keičiamas kas 3-4 mėnesius.

Jei abejojate ar valote teisingai ir ar dantukai yra sveiki, visuomet galite kreiptis į odontologą vaikų dantų apžiūrai ir konsultacijai, kurios metu gydytojas įvertins dantukų būklę, parodys kaip valyti dantis taisyklingai ir efektyviai, bei į ką atkreipti daugiau dėmesio.

Deja, bet vaikams šiek tiek paaugus, valyti dantis nepasidarys lengviau. O jei pasiekėte ribų bandymo etapą, rekomenduojame įtraukti vaikus į jų dantų priežiūrą per kvietimą įsigyti norimą šepetėlį ar dantų pastą su mylimais herojais, taip pat šiuo metu prekyboje galima rasti žaismingų laikmačių padėsiančių kontroliuoti valymo laiką (nors už kokybę, vis dar turėsite būti atsakingi jūs). Tačiau, jei nuo kūdikystės dantų priežiūrą kartu su visa šeima formuosite kaip įprotį, be išimties dienų, garantuojame bus lengviau.

Kas Rodo, Kad Dantys Valomi Ne Pakankamai Gerai?

Jei abejojate, geriausia kreiptis pas odontologą konsultacijai, tačiau ir patys galite įvertinti ar nesimato vizualiai dantukų pažeidimo žymės - tai gali būti rudos ar baltos dėmelės, taškeliai, įdubimai ant danties paviršiaus.

Ženklai, rodantys, kad dantys išvalyti nepakankamai gerai:

• raudonos ir patinusios dantenos
• baltos, grublėtos apnašos ant dantukų

Atminkite, pastovus darbas ir pastangos dovanoja ilgalaikę, sveiką šypseną su mažiau išlaidų ateityje!

Kada Pasirodo Nuolatiniai Vaikų Dantys?

Nuolatiniai dantys pasirodo, kai ima kristi pieniniai dantys ir tai prasideda apie 6 vaiko gyvenimo metus.

Nuolatinių dantų dygimo etapai:

1. Pirmieji formuotis ir dygti pradeda krūminiai dantys, esantys dantų lanko gale. Šis etapas apytiksliai tęsiasi nuo 6 iki 12 metų.
2. Sekantys dygsta kandžiai ir iltiniai dantys esantys dantų lanko priekyje. Kandžiai dygsta nuo 6 iki 8 metų, o iltiniai - nuo 9 iki 13 metų.
3. Trečiuoju etapu dygsta kapliai - dantys esantys tarp krūminių ir iltinių dantų. Šie taip pat dygsta nuo 9 iki 13 metų.
4. Paskutiniame etape dygsta protiniai dantys. Nors literatūroje minima, kad vidutiniškai dygsta nuo 17 iki 25 metų, tačiau kai kuriems šie gali pasirodyti ir labai vėlai.

Šie visi etapai apibūdina vidutinį dantų dygimo laiką, tačiau kaip ir kūdikiams, tai daug priklauso nuo sveikatos būklės, asmeninės dantų priežiūros, mitybos ir genetikos.

Kada Laikas Sunerimti?

Dantų dygimas yra natūralus vaiko augimo procesas, dažniausiai nereikalaujantis specialistų pagalbos. Tačiau yra keletas atvejų, kada jau laikas susirūpinti ir kreiptis į odontologą:

• Jei nuolatiniai pasirodo šalia pieninių, jiems neiškritus.
• Jei sudygsta labai netiesūs, netaisyklingi ir susigrūdę.
• Jei vaikas skundžiasi kad dažnai skauda dantis.
• Jei iki 13 metų nepasirodė nė vienas nuolatinis dantis.
• Jei ant nuolatinių išdygusių dantų matyti pakitimai.

Vyresnių Vaikų Dantų Priežiūra

Kai vaikai paauga ir nebereikia kartu su jais vonioje valyti dantų, reikėtų per daug neatsipalaiduoti ir bent retkarčiais pastebėti ar jų dantų valymo procesas yra efektyvus.

Reikėtų atkreipti dėmesį kiek laiko valomi dantys. Mokslininkai teigia, kad dantys turėtų būti valomi po 2 minutes, 2 kartus per dieną.

Taip pat ar valomasi kruopščiai (stabtelint iš visų pusių) ar tik paviršutiniškai, pavyzdžiui, daugiausiai dėmesio skiriant priekiniams.

Kaip ir suaugusiems, rekomenduojame bent kartą per metus pasirodyti odontologo patikrai, kad specialistas įvertintų dantų priežiūros efektyvumą, suteiktų konsultaciją. Tam, kad pasirodžius pirmiesiems gedimams, jie būtų sutaisyti dar pačioje pradinėje gedimo stadijoje ir taip kuo ilgiau išsaugojamas nuosavas dantis ateityje ir užkertamas kelias galimoms ligoms.

Kaip Pasirinkti Vaikišką Dantų Pastą?

Nors padidintas fluoro kiekis žmonėms gali būti labai kenksmingas, tačiau moksliniais tyrimais įrodyta, kad fluoridų vartojimas net 30-40 procentų sumažina ėduonies riziką, todėl pasta su fluoru gydytojai rekomenduojama tiek vaikams, tiek suaugusiems. Vienintelis svarbus momentas - atkreipti dėmesį į fluoro koncentraciją dantų pastoje ir jos neviršyti ypatingai mažiems vaikams bei dantų pastos kiekis ant šepetėlio.

Lietuvos Respublikos Odontologų rūmai rekomenduoja:

• 0 - 3 metų amžiaus vaikams tiek su maža, tiek su didesne dantų ėduonies atsiradimo rizika (neįgaliems ir turintiems bendros sveikatos problemų ) - valyti dantis su dantų pasta, kurioje yra 1000 ppm fluoridų tėvų priežiūroje. Šepetėlio šerelių galiukus tik suvilgyti su dantų pasta. Tačiau jei jūsų gyvenamojo vietoje geriamajame vandenyje yra didelis fluoridų kiekis, vaikams su maža dantų ėduonies rizika naudoti dantų pastą, kurioje yra 500 ppm flluoridų. Po dantų valymo išspjauti dantų pastos likučius, neskalauti.
• 3 - 6 metų amžiaus vaikams su maža dantų ėduonies atsiradimo rizika rekomenduojam valyti dantis su dantų pasta, kurioje yra 1000 ppm fluoridų tėvų priežiūroje. Dantų pastos kiekis ant dantų šepetėlio - žirnio dydžio. Po dantų valymo išspjauti dantų pastos likučius, išskalauti nedideliu kiekiu vandens. O vaikams su didele dantų ėduonies atsiradimo rizika, neįgaliems ir turintiems bendros sveikatos problemų vaikams - valyti dantis su dantų, kurioje yra 1450 ppm fluoridų tėvų priežiūroje.
• Vyresniems nei 6 metų vaikai ir suaugusiems su maža dantų ėduonies atsiradimo rizika - valyti dantis su dantų pasta, kurioje yra 1000 ppm fluoridų. Dantų pastos kiekis ant dantų šepetėlio - 1-2 cm. Po dantų valymo išspjauti dantų pastos likučius, išskalauti nedideliu kiekiu vandens. Vaikams ir suaugusiesiems su didele dantų ėduonies atsiradimo rizika, neįgaliems ir turintiems bendros sveikatos problemų vaikams ir suaugusiesiems - valyti dantis su dantų pasta, kurioje yra 1450 ppm fluoridų.

Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, kad vaikai ar paaugliai, neturėtų naudoti suaugusiems skirtų balinančių pastų su abrazyvais, nes taip gali subraižyti ar net pažeisti dantų emalį.

Vaikiški Dantų Šepetėliai

Šiuo metu rinkoje yra pačių įvairiausių dantų šepetėlių, susiorientuoti jums padės ant pakuočių gamintojo žymimos amžiaus, kuriam skirtas šepetėlis nuoroda, tačiau pagrindiniai principai į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį:

• Pačių mažiausių dantų šepetėliai turi mažą galvutę, patogų storą kotelį ir itin minkštus šerelius.
• Elektriniai dantų šepetėliai yra puikus sprendimas, padedantis efektyviau mažiesiems išsivalyti dantis net ir patiems, tačiau rekomenduojamas ne anksčiau nei 3 metai ir jis taip pat turėtų būti pritaikytas jo amžiui.
• Nuo 7 metų galima rinktis panašius šepetėlius kaip suaugusiems, su smulkesniais šereliais.
• Taip pat nuo 7 metų į priežiūros rutiną galima įtraukti ir papildomas priemones tokias kaip skalavimo skystis, tarpdančių siūlas, tarpdančių šepetėliai ir pan.

Metas, kai dygsta pirmieji (pieniniai) dantukai, gali būti sudėtingas tiek pačiam mažyliui, tiek tėveliams. Tam, kad dantys kuo ilgiau išliktų sveiki ir gražūs, tinkama priežiūra svarbi jau nuo pat pirmųjų dienų.

Emalis - išorinis danties sluoksnis ir kiečiausia žmogaus kūne esanti medžiaga. Dentinas - šis sluoksnis šiek tiek minkštesnis už emalį ir savo sandara yra panašus į kaulinį audinį. Šie sluoksniai glaudžiai susiję tarpusavyje ir užtikrina gerą danties būklę. Todėl bet kurio iš jų pažeidimas gali tapti odontologinių problemų priežastimi.

Kandžiai - priekiniai dantys, skirti maisto kandimui. Jie yra plokščios formos su plonu kraštu. Kapliai - jie jau gerokai didesni už priekinius, su daug keterų, padedančių smulkinti maistą. Suaugusieji turi 8 kaplius: po 4 viršuje ir apačioje. Šie dantys išsidėstę iškart už iltinių. Krūminiai - tai didžiausi dantys iš visų. Jie turi didelį plokščią paviršių su keteromis, skirtomis galutiniam maisto susmulkinimui prieš jį nuryjant. Įprastai krūminiai dantys turi nuo 2 iki 4 šaknų. Suaugusiųjų burnoje yra 12 tokių dantų: po 6 viršutiniame ir apatiniame žandikaulyje. Vaikai turi 8 pieninius krūminius dantis. Vaikučių burnoje iš viso būna 20 pieninių dantų.

Pirmieji iš jų (dažniausiai - apatinio žandikaulio centriniai kandžiai) pradeda dygti maždaug apie 6-8 gyvenimo mėnesį. Ši riba gali būti labai individuali, todėl nereikėtų nerimauti, jei dantukai pradėjo dygti anksčiau ar vėliau. Visi jie įprastai išdygsta iki 2,5-3 metų. Kūdikio dantukų dygimo laiką lemia genetiniai faktoriai. Todėl jį galima įvertinti atsižvelgiant į tai, kada pirmieji dantys išdygo tėvams. Pastebima, kad berniukams pieniniai dantys dygsta šiek tiek anksčiau nei mergaitėms. Ankstyvą arba pavėluotą pieninių dantų dygimą gali lemti įvairios ligos. Pavyzdžiui, sergant tymais, dantukai pradeda dygti ankščiau laiko.

Dažnai tėveliams iškyla klausimas - kada būtina apsilankyti pas odontologą? Tai galima padaryti vos tik išdygus pirmajam dantukui. Pirmieji mažylio dantukai itin svarbūs pieninio sąkandžio formavimui ir taisyklingam žandikaulio padėties palaikymui. Taip jie leidžia užtikrinti normalią kramtymo funkciją. Laiku iškritę pieniniai dantys padeda laiku išdygti nuolatiniams dantims ir formuotis taisyklingam sąkandžiui. Po kiekvienu pieniniu dantimi yra nuolatinio danties užuomazga. Todėl esant pažeidimui, būtinas jo gydymas.

Mišraus sąkandžio laikotarpiu vadinama dantų kaita, kai pradeda kristi pieniniai ir dygti nuolatiniai dantys. Dažniausiai jis prasideda apie 6-uosius gyvenimo metus ir baigiasi vaikui sulaukus 12-13 metų. Tai periodas, kai intensyviai auga ir vystosi žandikaulis, susiformuoja nuolatinis sąkandis, išliekantis visą likusį gyvenimą. Įprastai 13-mečiai jau turi 28 nuolatinius dantis. Norint užtikrinti gerą jų būklę, svarbi reguliari priežiūra. Šiuolaikinės technologijos leidžia užtikrinti dantų gydymą be skausmo. Protinių dantų dygimas - labai individualus.

Tinkama kūdikių dantukų priežiūra reikalinga jau nuo pirmųjų dienų. Tam rekomenduojama naudoti drėgną marlę arba specialų silikoninį antpirštį. Juo galima švelniai nubraukti apnašas ir pamasažuoti dantenas. Taip palengvinamas naujų dantų prasikalimas, sumažinamas skausmas. Kaip ir suaugusiųjų, taip ir kūdikių dantukus reikia valyti ryte ir vakare. Kai išdygsta daugiau dantukų, reikia pradėti naudoti vaikišką šepetėlį su maža minkšta galvute ir befluorę dantų pastą. Vaikučiams iki 6-7 metų gali būti sunku patiems kruopščiai išsivalyti dantukus, todėl jiems turėtų padėti tėveliai. Išdygus nuolatiniams dantims, esminiai burnos higienos principai nesikeičia. Dantys turėtų būti valomi mišriais (sukamaisiais ir šluojamaisiais) judesiais du kartus per dieną, ryte ir vakare, tam skiriant po 2-3 minutes. Paaugliams rekomenduojami vidutinio kietumo šepetėliai, kurie geriau nuvalo apnašas nuo dantų paviršiaus. Nuo 10-12 m. Dantų būklei didelę įtaką turi ne tik jų priežiūra, bet ir mityba. Dažnas daug angliavandenių turinčio maisto vartojimas skatina ėduonies vystymąsi.

Pasirūpinkite, kad pieninių ir nuolatinių dantų dygimas Jūsų vaikams būtų kuo sklandesnis.

Nuo 5 iki 14 metų, pieniniai dantukai keičiasi - išdygsta nuolatiniai dantys. Jau išdygus pirmajam dantukui, jį būtina valyti. Iki apytiksliai 3-4 metų daugumai vaikų dantukus turi valyti tėvai: nors vaikas gali bandyti valytis juos pats, jo motoriniai įgūdžiai, dantų valymo technika dar nėra pakankamai geri, kad tai padarytų kokybiškai. Dantų šepetėlį reikėtų pradėti naudoti išdygus pirmiesiems pieniniams krūminiams dantims (maždaug apie 1-1,5 metų). Vaikišką dantų pastą galima pradėti naudoti sulaukus dvejų. Pasitarkite su odontologu, kokią pastą vaikas turėtų naudoti - su fluoru ar be jo: fluoras apsaugo dantis nuo ėduonies, tačiau didelis jo kiekis yra toksiškas, todėl pastą su fluoru patariama naudoti tik tuose regionuose, kuriuose fluoro kiekis geriamame vandenyje yra nepakankamas. Dantims išvalyti pakanka labai nedidelio dantų pastos kiekio - maždaug mažojo vaiko pirštuko nago dydžio žirnelio. Nuo pirmojo iki ketvirtojo gimtadienio, pas dantų gydytoją reikėtų apsilankyti bent kartą per metus, sulaukę ketverių lankykitės pas dantų gydytoją kas pusę metų. Žinoma, tokio dažnumo pakanka, jei vaiko dantukai dygsta tvarkingai, yra sveiki. Vos išdygus pirmiesiems vaiko dantims, tėveliams tenka atsakomybė ne tik už jų priežiūrą, tačiau ir tinkamų jų priežiūros įpročių ugdymą vaikui.

Nuolatiniai dantys - tai antrasis žmogaus dantų rinkinys kuris pradeda dygti pradėjus kristi pirminiams (pieniniams dantims). Nuolatinių dantų dygimas. Šių dantų dygimo procesas yra laipsniškas. Visas dygimo procesas vyksta etapais. Pirmieji iš nuolatinių dantų dygti pradeda krūminiai dantys esantys dantų lankų galinėsė dalyje. Jie pradeda formuotis dar net nepradėjus kristi pieniniams dantims. Sekantis etapas apima kandžių ir iltinių dantų dygimą. Trečiasis nuolatinių dantų dygimo etapas apima mūsų kaplius. Paskutinis nuolatinių dantų dygimo etapas apima mūsų protinius dantis - pačius paskutinius lankuose. Vienas pagrindinių faktorių nuo kurių priklauso kada ir kokia tvarka vaikui išdygs nuolatiniai dantys yra genetika. Nemažai įtakos turės ir vaiko mityba. Galiausiai įtakos turės ir vaiko burnos higienos įpročiai.

Vaikų dantų gydymas - tai daugialypis procesas, į kurio gydymą įeina tėvelių ir gydytojo, vaikų odontologo, bendradarbiavimas. Kiekvieną kartą vykstant pas odontologą tėveliai turėtų paruošti vaiką namuose. Apžiūra - dažniausiai pirmą kartą atvykus pas odontologą vyksta psichologinis vaiko paruošimas. Vaikas supažindinamas su aplinka, instrumentais, gydytoja, aptarnaujančiu personalu. Tėveliai apmokomi vaikų dantų priežiūros ypatumų primenant, kad neretai tenka padėti vaikams valytis dantis iki 7-8 metų amžiaus. Gyd. Dantų gydymas - kai pieninis dantis yra nesmarkiai pažeistas ėduonies, per vieną vizitą išvalomi audiniai ir vainikas atkuriamas plombine medžiaga. Vaikams labai patinka įvairių spalvų užpildai (pvz., žalios, mėlynos, rožinės). Esant komplikuotam pieninio danties ėduonies gydymui, vieno vizito nepakanka. Priežiūra - gydymo procedūrų metu yra aptariami pagrindiniai aspektai, į kuriuos reikia atsižvelgti norint išsaugoti sveikus vaikučių dantis: geros burnos higienos įtaka, fluoridų nauda, dantų vystymosi etapai, tinkama subalansuota mityba.

Pasiruošimas vaiko dantų gydymui yra svarbus, nes tai gali padėti sumažinti nerimą ir užtikrinti teigiamą patirtį odontologo kabinete.

1. Skaitykite vaikams skirtas knygas apie vizitą pas odontologą.
2. Vaikai gali turėti daug klausimų apie tai, kas vyksta pas odontologą.
3. Jei vaikas dar nebuvo pas odontologą, pirmąjį apsilankymą suplanuokite prevenciniais tikslais, kai dantukai dar sveiki.
4. Po vizito padėkokite vaikui už drąsą ir pasiūlykite nedidelį atlygį, pvz., lipduką ar mėgstamą užsiėmimą.
5. Venkite detalių apie sudėtingas procedūras ar galimus nemalonumus.

1. Pieniniai dantys užtikrina vietą nuolatiniams dantims, padeda tinkamai formuotis žandikauliui ir užtikrina taisyklingą kramtymą bei kalbos raidą.
2. Taip, pieniniai dantys gali būti plombuojami.
3. Taip, negydomas pieninis dantis gali sukelti stiprų skausmą, mitybos sutrikimus ir net uždegimus, kurie gali plisti į kitus audinius.
4. Pagrindiniai ženklai yra skausmas, danties spalvos pokyčiai (pvz., patamsėjimas), skylutės, dantenų patinimas ar paraudimas.
5. Rekomenduojama apsilankyti kas 6 mėnesius, net jei nėra akivaizdžių problemų.
6. Taip, pieniniai dantys reikalauja tokios pačios priežiūros.
7. Taip, pieniniai dantys yra jautresni kariesui dėl plonesnės emalio struktūros.
8. Taip, negydytos infekcijos pieniniuose dantyse gali pažeisti po jais besiformuojančius nuolatinius dantis arba apsunkinti jų dygimą.

Pieninio danties kanalai gydomi retais atvejais, kai yra rimtas uždegimas ar infekcija, bet dantį vis dar būtina išsaugoti.

žymės: #Vaikams #Vaika

Panašus:

• Dantų kariesas vaikams: priežastys, simptomai, gydymas, prevencija
• Kiek dantų turi vaikas? Viskas, ką reikia žinoti
• Vaikiškos dantų pastos: kaip išsirinkti tinkamiausią?
• Vaistai nuo dantų skausmo kūdikiams: kaip saugiai numalšinti skausmą?
• Atraskite Tobulas Lauko Kelnes Vaikams – Patarimai, Kaip Išsirinkti Geriausias!
• Neįtikėtina Rimos Maselytės Gyvenimo Kelionė ir Įspūdingi Pasiekimai