Dantenų skausmas yra plačiai paplitusi odontologinė problema, galinti kilti dėl netinkamos burnos ertmės higienos, vartojamų vaistų, vitaminų trūkumo ir įvairių ligų. Siekiant užkirsti kelią dantenų skausmui ir jį gydyti, reikalinga reguliari tinkama dantų ir burnos priežiūra.
Kas yra dantenų skausmas?
Dantenų skausmo priežastys gali būti labai skirtingos. Jis gali liudyti apie:
- netinkamą burnos ertmės higieną;
- ligą;
- mechaninį sužalojimą arba vitaminų trūkumą;
- vartojamų vaistų šalutinį poveikį.
Be su dantimis susijusių negalavimų, dantenų skausmas yra vienas iš dažniausių pasitaikančių pagrindinių burnos ertmės negalavimų. Nuo šio nemalonaus diskomforto labiausiai kenčia nebe taip uoliai dantis valantys vaikai ir jaunuoliai, dantų protezus naudojantys vyresnio amžiaus žmonės (besiskundžiantys dantenų skausmu po protezu), sergantieji anoreksija, diabetu, taip pat moterys menstruacijų metu. Be to, dantenų skausmas dažnai pasitaiko ir nėštumo metu.
Dantenų Skausmo Priežastys
Dantenų skausmas apima skausmą šalia danties, tarp dantų arba virš danties, dantenų jautrumą, patinimą ir netgi kraujavimą. Dantenas skauda dėl įvairių priežasčių, viena iš jų, pavyzdžiui, neatidus dantų ir tarpdančių valymas, dėl kurio atsiranda dantų akmenų, sudarytų iš maisto likučių ir bakterijų.
Dantenų skausmas taip pat gali atsirasti dėl gretutinių ligų, tokių kaip:
- diabetas;
- bulimija;
- anoreksija;
- ŽIV;
- pūslelinė;
- plokščioji kerpligė;
- raudonoji vilkligė;
- grybelinė, bakterinė ar mišri infekcija.
Dantenų skausmingumą gali sukelti ir vitaminų, pirmiausia, C ir E, trūkumas. Kartais dantenų skausmas yra vaistų nuo traukulių, gydymo nuo hipertenzijos ar hormoninės kontracepcijos šalutinis poveikis. Dantenų skausmo priežastis taip pat gali būti sužalojimas, atsiradęs dėl pernelyg stipraus dantų valymo dantų šepetėliu, įkandus kietą paviršių (pavyzdžiui, riešutą) ar nudegimo (pavyzdžiui, karštu skysčiu).
Tikslingiausia yra leisti specialistui įvertinti, kas sukėlė dantenų skausmą ir kaip jį gydyti.
Dantenų ligos nėštumo metu
Kiekviena besilaukianti moteris susiduria su didesniais ar mažesniais sveikatos iššūkiais, pasikeitusia dienotvarke ir įpročiais, o tai neabejotinai atsiliepia ir burnos sveikatai. Dauguma besilaukiančių moterų pastebi, kad šiuo metu jų dantenos itin jautrios bei linkusios audringiau reaguoti į įvairius dirgiklius. Jei pastebite, kad dantenos tarsi patino, paraudo, lengvai kraujuoja - tai pirmas signalas, kad turėtumėte apsilankyti pas gydytoją odontologą.
Pirmiausia jis patikrins, ar tai tik dantenų uždegimas, kuris, pašalinus jį sukėlusią priežastį visiškai pranyksta, ar jau sudėtingesnė būklė - periodontitas, kai pradeda irti dantį supantis kaulas. Net ir šiuo atveju jūsų gydytojas pasiūlys, kaip jį suvaldyti, kad išvengtumėte rimtesnių komplikacijų. Labai dažnai dantenų ligas sukelia tam tikrose vietose užsilaikantis dantų apnašas, tokiu atveju, gydytojas parodys, kur jo lieka po jūsų įprasto dantų valymo, parinks priemones, kurios leis lengviau jį pasiekti.
Nepamirškite pasakyti gydytojui, jei susiduriate su sunkumais valant dantis dėl pykinimo, taip pat, jei pykinimas pereina į vėmimą bet kuriuo dienos metu - tuomet reikalinga aptarti, kokios priemonės gali palengvinti valymą ir kada jį apskritai galima atlikti. Dar viena dažna dantenų ligų priežastis - kabantys esančių plombų kraštai ar esantys ėduonies pažeidimai. Šiose vietose pradeda kauptis daugiau apnašo, kuris su laiku provokuoja ir dantenų uždegiminius procesus. Šias problemas taip pat būtina spręsti nėštumo metu, nes negydytas ėduonis gali komplikuotis sunkesnėmis būklėmis, kaip ir netinkamų plombų kraštų sukeltas dantenų uždegimas.
Dažniausiai pasitaikanti burnos liga nėštumo metu yra dantenų uždegimas, dar kitaip vadinamas gingivitu. Jis pasitaiko net apie 60 proc. nėščiųjų. Būsimoms mamoms padidėja hormonų estrogeno ir progesterono kiekis, todėl dantenos tampa jautresnės apnašose esančioms bakterijoms. Tai ir sukelia uždegimą.
Kita neretai pasitaikanti nėščiųjų burnos ertmės liga - periodontitas. Jis gali išsivystyti, jeigu negydomas gingivitas.
Dantų ėduonis nėštumo metu
Jei nėštumo metu atsiradęs dantenų uždegimas kartais pranyksta ir savaime, dantų ėduonies sukelti pažeidimai yra negrįžtami, todėl labai svarbu, kad įdėtumėte pakankamai pastangų, kad jų išvengtumėte. Gera žinia tai, kad beveik visos moteris gali išvengti dantų ėduonies, bloga - daugeliui nėščiųjų visgi nutinka kitaip. Dantų ėduonis nėštumo metu aktyviau vystosi dėl kelių priežasčių. Pirmoji - pasikeitę nėščiųjų įpročiai. Dažna besilaukianti moteris susiduria su nuovargio problema, moterys dienos pabaigoje būna tokios pavargusios, kad taip ir užmiega neišsivaliusios dantų. Tai - tiesus kelias į burnos ligas.
Naktį sumažėja organizmo pagaminamų seilių kiekis, todėl dantys mažiau natūraliai apiplaunami ir juos pasiekia mažiau medžiagų, kurios dantį stiprina, atstato pirminius jo pažeidimus, todėl būtina rasti būdus, kad vakare dantis visgi išvalytumėte. Jei žinote, kad vėliau jausitės pavargusi, galima tai padaryti tiesiog po paskutinio valgymo, pavyzdžiui, vakarienės. Kita dažnai pasikeičiančių įpročių grupė - mityba. Besilaukiančios moterys yra linkusios užkandžiauti, neretai sau leidžia daugiau maisto produktų, kurie yra krakmolingi, papildyti cukrumi.
Taigi, jei sudedame suprastėjusius valymo įpročius ir į prastesnę pusę pasikeitusią mitybą, neabejotinai gausime išaugusią dantų ėduonies riziką ir močiučių pranašystė apie vaiko suvalgytus mamos dantis išsipildys. Jei jaučiate, kad ir jums nutinka panašiai, pasitarkite su gydytoju, kaip galėtumėte rasti kompromisus: galbūt pavyks palikti jūsų mėgstamus patiekalus ar desertus, bet juos valgant tinkamu metu ir kiekiais, dantys nenukentės.
Dantų erozijos nėštumo metu
Kartu su kitais mokslininkais, tiriančiais dantų erozijų paplitimą, pastebime, kad jų paplitimas auga visame pasaulyje. Pirmiausia tai lemia pasikeitusi mityba, bet nėštumas taip pat riziką šiai būklei smarkiai padidina. Jei kalbame apie šią būklę nuo pradžių, verta pasakyti, kad dantų erozijos kaip ir dantų ėduonis yra susijęs su dantų audinio netekimu, tačiau jų priežastis ir procesai visai skirtingi.
Dantų ėduonis atsiranda dėl burnos mikroorganizmų ir jų veiklos, kurios metu išskiriamos rūgštys, ardančios danties audinį, tuo tarpu, dantų erozijų atveju audinį tirpdo tiesiogiai į burną patenkančios rūgštys. Dažniausiai pastarasis procesas yra lėtesnis ir ne taip greit ar visai nepastebimas paciento, bet anksčiau ar vėliau gali pridaryti visai nemažai bėdos. Esant dantų erozijoms pacientą gali nuolat kamuoti dantų jautrumas, dantys gali smarkiai nudilti, pagyvenusių žmonių tarpe matome, kaip šie nudilimai kartais net pasiekia danties pulpą, kitaip - nervą.
Gaila, bet vis daugiau matome ir jaunų žmonių, kurie susiduria su šia problema, todėl nuolat stengiamės apie tai kalbėti tiek medikų ar mokslininkų bendruomenėse, tiek su pacientais. Pagrindinis dalykas, kurį turime atlikti pastebėję dantų erozijas - pašalinti jas sukėlusią priežastį.
Kiti veiksniai, įtakojantys burnos sveikatą nėštumo metu
Nors odontologijos moksle nuolat kalbame apie tas pačias pagrindines taisykles - mitybą ir tinkamą valymą, į šiuolaikinę paciento priežiūrą turime įtraukti daug aspektų, kurie ženkliai paveikia burnos sveikatą. Šalia bazinių rodiklių, kuriuos turime įvertinti, parinkdami reikiamą priežiūros taktiką, turime įvertinti ir daugybę kitų veiksnių, tokių kaip paciento, sisteminės ligos ar emociniai sunkumai. Pastarųjų šiuolaikinėje visuomenėje itin daug, o ir nėščiųjų tarpe vis daugiau sutinkame pacienčių su išreikštu nerimu, depresija ir kitais sutrikimais.
Nebijokite apie juos kalbėti su savo gydytoju, jo savo diagnozėmis niekaip neišgąsdinsite, tačiau šie faktai padės gydytojui įvertinti papildomas jums tenkančias rizikas bei rasite geresnius sprendimus, kaip suvaldyti nerimą apžiūros ar gydymo metu.
Burnos higiena nėštumo metu
Nėštumo metu moteris privalo rūpintis savo ir būsimo vaikelio sveikata, todėl stengiasi maitintis maistingosiomis medžiagomis praturtintu maistu bei vartoti maisto papildus. Deja, nėštumas suteikia ne tik daug džiaugsmo, bet ir rūpesčių, ypač toms būsimoms mamoms, kurios pamiršta tinkamai rūpintis savo dantų higiena. Daugelis moterų pirmajame nėštumo trimestre susiduria su rytiniu pykinimu. Dažnas vėmimas rytais kenkia dantims, kadangi skrandyje esančios rūgštys graužia danties viršutinio emalio sluoksnį, todėl dantys tampa gerokai jautresni ir pradeda gesti.
Visgi, rytinis pykinimas nėra vienintelė priežastis, kodėl nėščiosios turi itin daug dėmesio skirti burnos higienai. Ne paslaptis, kad nėštumo metu moterims svyruoja hormonai, todėl būsimas mamas vargina nuotaikų kaita ar jautrumas aplinkai, tačiau ne visi žino, kad hormonai ir dantenų audiniai tarpusavyje yra glaudžiai susiję. Būtent dėl didėjančio hormonų kiekio, dantenos tampa jautresnės, greičiau pažeidžiamos ir imlesnės bakterinėms infekcijoms. Tad, būsimos mamos dažnai susiduria su tokiais nemaloniais simptomais kaip dantenų uždegimas, kraujavimas, skausmas ar nemalonus burnos kvapas.
Be to, svarbu nepamiršti, kad bakterijos, atakuojančios dantenas bei dantis, per kraujo sistemą gali nukeliauti iki vaisiaus ir sukelti komplikacijas ar netgi persileidimą bei priešlaikinį gimdymą. Svarbiausia nepamiršti elementarios kasdieninės dantų priežiūros. Dantis būtina valyti du kartus per dieną, kad pašalintumėte ant dantų susikaupusius nešvarumus bei bakterijas. Kadangi nėštumo metu dantys yra jautresni nei paprastai, būtina rinktis minkštų šerelių dantų šepetėlį bei dantų pastą, kurios sudėtis yra praturtinta fluoridu. Tiesa, būna tokiu atveju, kad dantų pastos skonis ar kvapas kelia šleikštulį būsimai mamai, tada derėtų rinktis beskonę dantų pastą.
Be to, svarbu nepamiršti dantų siūlo, kurio dėka išvalysite tarpdančius ir dantų šepetėliu sunkiai pasiekiamas vietas. Daugelis nėščiųjų su rytinio pykinimo padariniais kovoja valydamos dantis. Visgi, odontologai to nepataria daryti, kadangi skrandžio rūgštis ėda danties emalį, o sąžiningas dantų šveitimas dantų šepetėliu gali negrįžtamai pažeisti danties paviršių. Todėl po rytinio pykinimo geriausia burną praskalauti šiltu vandeniu arba sodos tirpalu, kadangi jis neutralizuoja į burną patekusias skrandžio rūgštis. Tik praėjus mažiausiai 10 min.
Kaip jau buvo minėta, dantenos nėštumo metu tampa jautresnės, todėl patartina jas nuolatos apžiūrėti, kad būtų galima įsitikinti ar jos nekraujuoja. Pajutus, kad dantenos tapo itin jautrios, pradėjo kraujuoti ar tinti, būtina nedelsiant kreiptis pas odontologą, nes tikėtina, kad prasidėjo dantenų uždegimas. Tiesa, nevertėtų išsigąsti, jei ant dantenų atsirado raudoni bei neskausmingi patinimai. Jie vadinami „nėščiųjų navikais“, tačiau jie nepavojingi ir tikrai nesukelia onkologinių susirgimų.
Mityba nėštumo metu
Tinkama mityba - sveiki dantys. Dantų priežiūros priemonės padeda užtikrinti, kad dantys būtų sveiki ir gražūs, tačiau svarbu nepamiršti, kad gražią šypseną lemia ne tik mūsų naudojamos priemonės, bet ir tai, ką dedame į burną. Būsimos mamos privalo laikytis sveikos ir subalansuotos mitybos principų. Rekomenduojama į dienos valgiaraštį įtraukti daugiau vaisių ir daržovių, iš kurių organizmas gauna A, C ir D vitaminų, reikalingų sveikai burnos ertmei palaikyti. Be to, tokios mineralinės medžiagos kaip kalis ar kalcis yra naudingos ne tik nėščiosioms dantims, bet ir dar negimusio kūdikio dantenoms bei dantukams, kurie ima kaltis septintąją nėštumo savaitę. Tad, dienos mitybos racionas turėtų būti praturtintas pieno produktais: varške, natūraliu pienu, varškės sūriu ir pan.
Žalingi ir saldūs įpročiai kenkia ne tik dantims, bet ir kūdikiui, todėl saldumynų, kurių kartais labai norisi, saldžiųjų gėrimų, kavos ar raudono vyno derėtų atsisakyti, kadangi jie sukelia dantų ėduonį bei dantų gedimą.
Vizitai pas odontologą nėštumo metu
Nederėtų laukti, kada prasidės pirmieji skausmai burnos ertmėje, todėl pas odontologą rekomenduojama lankytis reguliariai bei nepamiršti atlikti profesionalią burnos ertmės higieną. Kita vertus, jei nėštumas planuojamas, moteriai dar prieš pastojant derėtų susitvarkyti ėduonies pažeistus dantis bei pasikeisti „įtartinas“ dantų plombas. Visgi, jei dantų gydymas reikalingas nėštumo metu, rekomenduojama jį pradėti tik antrajame nėštumo trimestre, kadangi tai saugiausias laikotarpis dantų taisymui. Tuo tarpu, jei odontologinė pagalba reikalinga pirmajame ar trečiajame nėštumo trimestre, būtina prieš tai pasikonsultuoti su ginekologu.
Visgi, odontologijos klinika turėtų būti aplankyta per antrąjį nėštumo trimestrą (13-21 nėštumo savaitė). Tai - geriausias metas. Pirmuoju ir trečiuoju trimestru suteikiama tik būtiniausia odontologinė pagalba (prieš tai pasitarus su ginekologu).
Geriausia apsilankyti dar tik planuojant nėštumą ir pasirūpinti, kad būtų atlikta profesionali burnos higiena, išgydyti ėduonies pažeisti dantys ar kitos burnos ligos. Gydytojas odontologas tokio vizito metu taip pat pataria, kaip prižiūrėti dantis visą nėštumo laikotarpį, kad jie išliktų sveiki ir nepaveiktų būsimos mamos ar vaiko sveikatos. Jeigu pas odontologą nespėta apsilankyti prieš nėštumą, konsultacijos metu būtina informuoti odontologą apie nėštumą.
Ką daryti, jei besilaukiant pradėjo skaudėti dantį?
Gydymą visada geriau užbaigti dar iki pastojimo, tačiau esant tokioms ūmioms situacijoms odontologinės procedūros galimos ir nėštumo metu.
Kūdikio besilaukianti moteris nenori eiti pas odontologą. Nėštumo metu pasikeitęs imuninis atsakas ir atidėtas dantų gydymas ypač padidina riziką vystytis stiprioms odontologinėms infekcijoms. Visa tai kenkia tiek motinai, tiek vaikui. Svarbu laikytis pastovaus dantų priežiūros režimo. Dantis valyti bent du kartus per dieną, minkštu šepetėliu. Kruopščiai nuvalykite dantų paviršių toje vietoje, kur jie siekiasi su dantenomis. Nepamirškite siūlo tarpdančiams valyti.
Pykinimas ir vėmimas nėštumo metu
Pykinimas ir vėmimas yra dažna nėščiųjų problema. Jeigu vemiate, išskalaukite burną vandeniu arba burnos skalavimo skysčiu tuoj pat, kai tik galėsite.
Priežiūra po gimdymo
Pagimdžius ir maitinant vertėtų rūpintis burnos higiena dar labiau. Maitinančios moters organizmas pieno gamybai sunaudoja daug svarbių medžiagų, todėl labai svarbu atkreipti dėmesį į savo mitybą.
Dantenų uždegimas (gingivitas)
Dantenų uždegimas, dar vadinamas gingivitu, yra dažna burnos sveikatos problema, pasireiškianti dantenų paraudimu, patinimu ir kraujavimu. Jei negydomas, dantenų uždegimas gali progresuoti į rimtesnę būklę - periodontitą, kuris gali sukelti dantų netekimą. Dantenų uždegimas dažniausiai atsiranda dėl nepakankamos burnos higienos, tačiau yra ir kitų veiksnių, kurie gali prisidėti prie šios būklės išsivystymo.
- Apnašos: Apnašos yra minkštos, lipnios bakterijų sankaupos, kurios formuojasi ant dantų paviršiaus.
- Rūkymas: Rūkymas yra vienas iš pagrindinių rizikos veiksnių, prisidedančių prie dantenų uždegimo.
- Hormoniniai pokyčiai: Hormoniniai pokyčiai, tokie kaip brendimo, nėštumo ar menopauzės metu, gali padidinti dantenų jautrumą ir padidinti jų uždegimo riziką.
- Vitaminų ir mineralų trūkumas: Vitaminų ir mineralų trūkumas, ypač vitamino C trūkumas, gali susilpninti dantenų sveikatą ir padidinti gingivito riziką.
- Stresas: Stresas gali neigiamai paveikti bendrą sveikatą, įskaitant burnos sveikatą.
Dantenų uždegimo simptomai
Dantenų uždegimas gali pasireikšti įvairiais simptomais, kurie gali skirtis priklausomai nuo uždegimo sunkumo.
- Vienas iš pagrindinių dantenų uždegimo požymių yra paraudusios ir patinusios dantenos.
- Jei pastebite kraujavimą valydami dantis ar naudojant dantų siūlą, tai gali būti dantenų uždegimo ženklas.
- Nemalonus burnos kvapas (halitozė) gali būti ženklas, kad burnoje kaupiasi bakterijos, kurios sukelia dantenų uždegimą.
- Sunkesniais atvejais dantenų uždegimas gali sukelti dantenų atitraukimą nuo dantų, atidengdamos dantų šaknis.
Naminiai dantenų uždegimo gydymo būdai
Gydant dantenų uždegimą namuose, svarbu laikytis geros burnos higienos ir naudoti natūralias priemones, kurios padeda mažinti uždegimą ir palaikyti sveikas dantenas. Pagrindinė priemonė kovojant su dantenų uždegimu yra kruopšti burnos higiena.
- Druskos vandens skalavimas: Druskos vandens skalavimas yra paprasta, bet veiksminga priemonė, padedanti sumažinti dantenų uždegimą. Druska veikia kaip natūralus dezinfektantas, padedantis sumažinti bakterijų kiekį burnoje ir sumažinti patinimą.
- Aloe vera: Aloe vera yra žinoma dėl savo priešuždegiminių savybių. Aloe vera gelis gali būti tepamas tiesiai ant pažeistų dantenų, kad sumažintų uždegimą ir palengvintų skausmą.
- Kokosų aliejus: Kokosų aliejus turi antimikrobinių savybių, kurios gali padėti sumažinti bakterijų kiekį burnoje ir sumažinti dantenų uždegimą. Aliejaus skalavimas (angl. oil pulling) yra praktika, kurioje nedidelis kiekis kokosų aliejaus laikomas burnoje 15-20 minučių, o po to išspjaunamas.
- Žalioji arbata: Žalioji arbata yra turtinga antioksidantais, kurie gali padėti sumažinti dantenų uždegimą. Reguliarus žaliosios arbatos gėrimas gali padėti pagerinti burnos sveikatą ir apsaugoti nuo gingivito.
- Medetkos: Medetkos turi stiprias priešuždegimines ir antiseptines savybes. Skalavimas medetkų nuoviru gali padėti sumažinti dantenų uždegimą ir skatinti gijimą.
Kada kreiptis į odontologą?
Nors daugeliu atvejų dantenų uždegimą galima sėkmingai gydyti namuose, kartais būtina kreiptis į odontologą. Jei pastebite, kad simptomai negerėja arba pablogėja, dantenos stipriai kraujuoja, arba atsiranda dantų paslankumas, svarbu nedelsiant kreiptis į specialistą.
Naminiai dantenų skausmo gydymo būdai
Yra ir naminių dantenų skausmo gydymo būdų. Vienas iš jų - pridėti ledą prie skaudančios vietos. Ledas pridedamas prie odos ne tiesiogiai, o įvyniojamas į šluostę ar rankšluostį. Kitas natūralus skausmo malšinimo metodas, kuriuo galima pasinaudoti iki vizito pas odontologą, yra skalavimas žolelių, tokių kaip šalavijai ar ramunėlės, nuovirais arba šaukštelio vandenilio peroksido tirpalo (3 %) ir maždaug pusę stiklinės atvėsinto virinto vandens mišiniu. Numalšinti dantenų skausmą gali padėti tinkama mityba, pavyzdžiui, karštus ir kietus patiekalus pakeičiant apyšiltėmis sriubomis, minkštais vaisiais ir daržovėmis.
Dantenų skausmo gydymas
Patiriant stiprų dantenų skausmą, reikia apsilankyti pas odontologą, kuris ne tik duos tinkamos burnos priežiūros patarimų, jei reikės, pašalins dantų akmenis, bet ir rekomenduos dėl skubaus gydymo.
Skausmo palengvėjimą gali suteikti tepaliukų arba gelio nuo dantenų skausmo naudojimas. Jeigu šis negalavimas byloja apie kariesą ar burnos uždegimą, reikia pradėti jų gydymą.
Literatūra
- Offenbacher, S., et al. (2002). Periodontal Disease: Pathogenesis and Microbial Factors.
- Preshaw, P. M., et al. (2011). Periodontitis and Diabetes: A Two-Way Relationship.
- Slots, J. (2010). Human Periodontal Diseases: A Microbial Perspective.
žymės: #Nestumo
Panašus:
- Pulinukas ant dantenų vaikui: priežastys, gydymas ir prevencija
- Sužinokite, kodėl kraujuoja dantenos ir kaip tai gydyti – efektyvūs patarimai sveikatai!
- Sužinokite, kodėl kūdikių dantenys tamsėja ir kaip užtikrinti nepriekaištingą burnos higieną
- Nepraleiskite! Svarbiausios Burnos Higienos Taisyklės Nėštumo Metu Būsimoms Mamoms
- Cerebrinio Paralyžiaus Simptomai Kūdikiams: Sužinokite Priežastis, Tipus ir Efektyviausius Gydymo Būdų