Dainininkė, tekstų ir muzikos kūrėja bei atlikėja Ingrida Ručinskienė savo kūrybos kelią pradėjo seniai - dar vaikystėje. Tas kelias nebuvo lengvas, tačiau dėl didelio užsispyrimo išmokusi groti pianinu jauna mergina atkakliai veržėsi į muzikos pasaulį: įstojo į Šiaulių konservatoriją, vėliau sėkmingai baigė Šiaulių universitetą. Bestudijuodama atrado Dievą ir jos širdyje ėmė gimti ne tik dainos, bet ir giesmės Kūrėjui, kurios atliekamos evangelinėse bažnyčiose.
Vėliau draugų bei artimųjų padedama Ingrida išleido tris savo kūrybos CD albumus: „Danguje“ (2002), „Meilės kalba“ (2007), „Iš naujo“ (2012). Kadangi dirba solinio dainavimo ir solfedžio mokytoja muzikos mokykloje, Ingrida nepamiršta ir mažųjų dainorėlių - jiems skirtas dainų rinkinys „Svajonių žiedai“ (2017). Be to, Ingrida išleido autorinių giesmių rinkinį „Mano meilė Tau“ (2018), elektroninius solinių ir ansambliui skirtų dainų rinkinius „Saulėta diena“, „Aš dainuoju“, „Noriu padėkoti“, „Žvaigždelė“, „Ten, kur daina“ bei pačios aranžuotas liaudies dainas.
Na, ir visai neseniai, š. m. rugpjūčio mėnesį, Ingrida džiaugėsi dideliu jos kūrybos įvertinimu - Lietuvos Nacionalinis kultūros centras paskelbė, kad jos kūrinys „Tu - Lietuva“ laimėjo II-ą vietą B kategorijoje ir rugpjūčio 22 d. buvo atliktas finaliniame koncerte su choru, diriguojant Vaclovui Augustinui Molėtų šv. Apašalų Petro ir Povilo bažnyčioje.
Interviu su Ingrida Ručinskiene
Ingrida, daug evangelinių bažnyčių tikinčiųjų tave pažįsta nuo seniai - dar iš tų laikų, kai garbindavai Dievą drauge su Šiaulių „Tiesos žodžio“ bažnyčios šlovintojais, o vėliau Kuršėnų evangelinėje bažnyčioje. Per bene 30 metų tavo kūryba skleidėsi vis naujais žiedais - išleistas ne vienas albumas, sudainuota ne viena daina... Kaip pati vertini savo nueitą kūrybinį kelią?
Esu dėkinga Dievui, kad mano kūryba vis labiau skleidžiasi. Nuostabu tai, kad šiais metais dalyvavau konkurse, kurį paskelbė Lietuvos nacionalinis kultūros centras (LNKC), ir neseniai sužinojau, kad mano kūrinys „Tu - Lietuva“ laimėjo antrąją vietą B kategorijoje (B kategorija - tai vidutinio sudėtingumo kūriniai įvairios sudėties kolektyvams, skirti Dainų švenčių ir panašaus pobūdžio kultūros renginių programoms). Iš viso šiam konkursui siunčiau tris savo dainas, parašytas chorams bei ansambliams, bet prizinę vietą ir piniginę premiją laimėjo būtent daina „Tu - Lietuva“. Tokio įvertinimo sulaukiau pirmą kartą. Kūrinį šiam konkursui rinkausi iš jau anksčiau savo sukurtų dainų, ilgai jį tobulinau, įdėjau daug darbo. Daina „Tu - Lietuva“ parašyta 4-iems balsams ir solistui, pati sukūriau ir akompanimentą... Taip (šypsosi).
Kai sulauki tokio pripažinimo, tarsi prasideda naujas etapas kūrybiniame gyvenime. Pradžioje kurdavau dainas ir jas užrašydavau sąsiuviniuose. Kiek pati pateikdavau savo dainas koncertuodama, tiek jų ir buvo. Vėliau kelias nusiunčiau radijo stotims LRT, „Lietus“, „Pūkas“, kurios priėmė mano dainas ir ėmė transliuoti. Dainą „Žydėjimas“ pagal J. Marcinkevičiaus žodžius LRT radijas transliuoja jau daugelį metų. Taip pat radijuje populiari mano daina „Paklausyk“ - apie dangų, viltį, meilę, šviesą, naujos gyvybės užsimezgimą. O giesmes, kuriomis drąsiai išpažįstu savo tikėjimą, siunčiu į krikščionišką XFM radiją, kur jos ir skamba.
Kitas kūrybos etapas prasidėjo, kai ėmiau dirbti muzikos mokykloje, kur ruošiau solistes. Jos mielai dainavo mano sukurtas dainas, drauge dalyvavome įvairiuose konkursuose, pavyzdžiui, „Dainų dainelėje“ ir kitur. Šiais metais „Dainų dainelėje“ mane pristatė kaip dainų autorę ir atlikėją, leido man groti su profesionalia LRT muzikantų grupe. Tai - didelis įvertinimas, naujos patirtys... Džiaugiuosi, kad savo kūryba galiu kitiems perteikti Dievo gerumą... Tikiu, kad be Jo nieko nevyksta, kaip ir rašiau vienoje iš pirmųjų savo dainų: Visa, ką turiu, - tai juk ne mano. / O visa, kas bus, - tai tik pradžia. Tuo tikiu ir tuo gyvenu. Tikrai žinau, kad kūrybą į mano širdį įdėjo Dievas, nes Jis pats yra Kūrėjas. Jis padalija talentus ir dovanas, todėl esu Jam dėkinga už tai, ką gavau, ir noriu tuo dalintis. Nenoriu, kad mano kūryba liktų tik sąsiuviniuose (šypsosi).
XFM radijuje dažnai skamba tavo daina „Pakylu“. Man ji labai patinka. O kas tau pačiai labiausiai patinka? Kokios giesmės ar dainos mylimiausios?
Man pačiai labai patinka viena iš pirmųjų mano giesmių - „Danguje“ bei daina „Taip noriu“, o taip pat visai neseniai sukurta ir įrašyta daina „Renkuosi Tave mylėt“. Dainą „Pakylu“ kūriau Eurovizijos konkursui, bet greičiausiai dėl to, kad parašyta lietuvių, o ne anglų kalba, ji toliau nenukeliavo. Vis dėlto džiaugiuosi, kad LATGA paragino kurti ir taip gimė graži daina, šiandien skambanti radijo stotyse, mielai ją atlieku ir koncertuose.
Įdomu tai, kad pradžioje parašiau tik priedainį: Pakylu su vėju, / pabundu su saule, / atrandu aš kitą pasaulį. / Nebenoriu vien tik būti, / noriu išsiliet kaip upė... O visi kiti šios dainos žodžiai - mano sesers kūryba. Kai pritrūkstu minčių, tuomet mano mūza yra sesė (šypsosi). Ne, jai artimesnė dailė, bet ji labai mėgsta skaityti, tad jai puikiai sekasi „dėlioti“ žodžius. Aš vėliau to išmokau.
Sukurti tekstą giesmei man paprasčiau, bet kurti žodžius dainoms būdavo nedrąsu. Visuomet sesers klausdavau, ar taip galima pasakyti... Dažnai ji patvirtindavo, kad viskas gerai, bet kartais kai kur perfrazuodavo, ir aš tuo labai džiaugdavausi.. Pradžioje kurdavau muziką kitų autorių eilėmis, o dabar pati kuriu ir žodžius. Kai pasiūlo kur nors dalyvauti ir, jei jaučiu, kad turiu ką duoti, tai duodu. Net jei kas ir nepavyktų, bent jau būsiu pabandžiusi.
Nemąstau apie save kaip apie tobulai dainuojančią, daug sau priekaištauju ir suprantu, kad turiu nuolat mokytis, nes ruošiu solistes, kurios žiūri į mane ir iš manęs mokosi. Todėl ir aš lankau privačias pamokas pas vokalo mokytoją J. V. Lygutą, daugelį metų dirbantį su solistais. Kūryba lydi visą tavo gyvenimą.
Nuo vaikystės esu labai jautri, tad širdį jaudino visa aplinka, bet ypač muzika, tik pradžioje aš to nesupratau. Kai mane dar mažą nusivežė pas pusseserę į Mažeikius ir ten išgirdau, kaip ji groja pianinu, mane tie garsai užbūrė. Man taip patiko gyvai atliekama muzika. Nors vaikystėje daug klausėmės dainų įrašų (tėtis pirkdavo A. Pugačiovos, S. Rotaru plokšteles), bet kai išgirdau gyvą muziką, atrodė, kad dangus atsivėrė... Tuomet man buvo vos 5-eri... dar nesupratau, kad ir aš galiu taip groti.
Kai mokiausi trečioje klasėje, klasės draugė pakvietė į tuomet veikusį Šiaulių muzikantų klubą, jos tėtis grojo muzikos grupėje. Ir vėl išgirsti čia pat atliekamos muzikos garsai taip mane sujaudino, kad nusprendžiau lankyti muzikos mokyklą. Mano sesuo tvirtino, kad ne kiekvienas gali mokytis muzikos ir kad aš nesuprantu, ko prašau ir ko noriu.
Į muzikos mokyklą mane nuvedė tėtis, tačiau mokytis groti pianinu manęs jau nepriėmė, mat man buvo 11 metų. Siūlė groti kanklėmis, akordeonu... bet aš purčiau galvą - ne, niekuo kitu, tik pianinu (šypsosi). Tuomet tėtis pasakė: „Na nieko tokio, gyvenam toliau...“ O aš pagalvojau: „Ne, reikia kažką daryti!“ Ir netikėtai viename laikraštyje radau skelbimą, kad tame pačiame klube rengiami pianistų kursai, kurių kaina - 10 rublių per mėnesį. Niekam nieko nesakiusi, nuėjau ir užsirašiau (šypsosi). Tik po to tėvams pranešiau, kad užsirašiau, o tai reiškia, kad kelio atgal nebėra (juokiasi). Net nepaklausiau, ar galima. Tais laikais 10 rublių buvo daug, nes mėnesinis atlyginimas buvo vos 90 rublių.
Taip ir pradėjau mokytis groti pianinu. Namuose pianino neturėjome, tad eidavau groti pas kaimynę. Ateidavau pas ją su stora knyga „Jaunasis pianistas“ ir sakydavau: „Laba diena, ar galiu pagroti?“ Kaimynė visada leisdavo... Aš grodavau ir tai, ką reikia, ir tai, ko nereikia... (šypsosi). Atrodė, kad laikas ištirpsta, net nepajusdavau, kaip prabėgdavo trys ar net keturios valandos. Ji man nieko nesakydavo... Tik suaugusi supratau, kodėl ji namie vaikščiodavo užsidengusi galvą pledu, nors nebuvo šalta... Matyt, jai buvo per daug garsų... Taip, ji buvo romi, nuostabi moteris, muzikanto žmona... Vėliau mama prašė ir kitų draugių, kurios turėjo instrumentą, kad galėčiau pas jas pagroti ir nekankinčiau tos vienos kaimynės. Tuo metu nebuvo įmanoma nusipirkti pianino. Kiekvieną vakarą verkdavau į pagalvę, kad neturiu pianino. Man atrodė, kad jei nupirks pianiną, išsipildys visos mano svajonės.
Taip. Man būdavo be galo įdomu ne tik groti iš natų, bet ir kurti savo melodijas. Greitai tobulėjau, o po pirmųjų mokymosi groti pianinu metų jau grojau F. Šuberto „Serenadą“ ir kitus žinomų kompozitorių kūrinius. Kai po metų mamai ir sesei sugrojau „suaugusiųjų autoriaus“ - F. Šuberto kūrinį, jos iš nuostabos išsižiojo, kad groju ne keliais pirščiukais „pim-pi-rim-pi“ melodiją, bet rimtą kūrinį. Užsispyrimas ir svajonė groti vedė mane pirmyn. Niekada negalvojau, kad turiu kažkam kažką įrodyti.
Tolesniame muzikos kelyje ir vėl buvo stebuklų ir nenumatytų situacijų. Kadangi po metų norėjau stoti į Šiaulių konservatoriją, mano mamos draugė įtraukė mane į besimokančiųjų muzikos mokykloje mokinių sąrašą, ir aš vienus metus lankiau grojimo ir solfedžio pamokas Šiaulių konservatorijoje. Per tuos metus išmokau solfedžio pagrindų, kuriuos moksleiviai įgyja per 7 metus... Nežinojau, kad esu tokia gabi solfedžiui... 15-os metų įstojau mokytis į Šiaulių konservatoriją. Ketverius metus ne tik mokiausi groti klasikinius kūrinius, bet ir harmonijos pas žymų muzikantą ir mokytoją R. Chalikovą. Baigusi konservatoriją, 19 metų ištekėjau, susilaukiau trijų sūnų. Kiek vėliau 2013 m. nusprendžiau studijuoti Šiaulių universitete, mat neturėjau aukštojo mokslo diplomo. 2017 m. gavau Šiaulių universiteto muzikos pedagogo bakalauro, o 2019 m. - magistrantūros diplomus. Abejos studijos buvo įvertintos aukščiausiais įvertinimais. Mano bakalauro studijų baigiamasis darbas buvo 1 valandos muzikinis projektas, kuriame pristačiau 10 savo kūrybos dainų, kurioms pati parašiau partitūras orkestrui.
Nuostabu, kad esi tokia apdovanota ir kartu atkakli... 1990 m. mano sesuo pradėjo lankyti „Tiesos žodžio“ bažnyčią Šiauliuose. Ten ji nusivedė ir mane, 15-etę paauglę. Nors pradžioje nieko nesupratau, šiek tiek vėliau Viešpats pasiekė mano širdį ir keičia ją iki šiol. Pirma įtikėjo mano sesuo - jos širdis buvo sudužusi, ieškanti Dievo. Augome probleminėje šeimoje - tėtis vartojo alkoholį, o mama dėl to labai kentėjo, kol po 15-os bendro gyvenimo metų galiausiai išsiskyrė. Mums su sese abiem buvo sunku, bet ypač sesei, mat aš daugiau būdavau pas močiutę, tad kiek mažiau mačiau tos nesantaikos šeimoje. Buvau labai jauna, daug dalykų nesupratau, kaltinau tėtį.
Bažnyčioje skambėdavo tavo giesmės. Kaip jos gimdavo? Pradžioje giesmėms žodžius kūrė mano sesuo, ji buvo už mane keliais metais vyresnė, brandesnė, o aš sukurdavau melodiją. Vėliau, kai ėmiau suprasti krikščionybės esmę, kai Viešpats prisiliesdavo maldos ar šlovinimo metu, ėmiau ir aš kurti giesmėms žodžius. Ypač daug giesmių sukūriau prasidėjus gyvenimo išbandymams, kurie visada mus subrandina. Labai myliu Viešpatį, tad noriu viską daryti nuoširdžiai. Kaip ir visi žmonės, ne kartą esu suklydusi, bet žinau, kad Dievas mane priima, myli, atleidžia. Eidami per sunkumus ir patirdami Dievo meilę, mes bręstame. Tada gimsta tekstai, o juos paverčiu dainomis.
Tačiau pradžioje taip nebuvo - tuomet kurdavau pagal žinomų poetų eiles. Tik subrendusi ir patyrusi įvairių išbandymų - per pirmąjį nėštumą vos nemiriau, o sūnelis gimė su neaktyvia skydliauke ir 6-ą parą taip pat vos nenumirė... - įgijau neįkainojamos patirties ir išminties. Jaunystėje galvelėje sukosi tik vėjai, ir vienintelis noras buvo turėti pianiną, bet gyvenime mums reikia kur kas daugiau nei pianino. Muzika išties yra įrankis, padedantis atsiskleisti kaip asmenybei, būti dovana pasauliui... Kūryba man labai reikalinga, bet didesni lobiai subręsta, kai pereiname per gyvenimo išbandymus.
Ar giesmės padėjo pakelti sunkumus? Visas albumas „Danguje“ gimė iš skausmo glaudžiantis prie Dievo. Eidama per sunkumus glaudžiausi tik prie Jo... Nors giesmė prasideda liūdnai, bet vėliau nušvinta šviesa: Daug metų prabėgo nežinioj, / ką vakar dariau, sugriuvo rytoj. / Norėjau suprasti, kas yra / tikroji meilė ir tiesa. Priedainis: Danguje - Dievo meilė amžina, / Danguje - Jėzus bus šviesa, Danguje - nebus vargo niekada, / Danguje Jėzus laukia manęs...
Ar giesmės gimsta spontaniškai, ar reikia specialios vietos, tylos, o gal, priešingai, žmonių bendrystės? Kartais aš „ieškau“ giesmės ar dainos, bet dažnai giesmė ar daina pati mane „susiranda“ - kartais net atliekant buitinius darbus gimsta mintys, žodžiai. Tuomet skubu juos užsirašyti ir prisėdusi prie pianino bandau išreikšti viduje skambančią muziką. Tokiu būdu gimsta ir dainos, ir giesmės. Jei važiuoju automobiliu, įsijungiu diktofoną ir įdainuoju, kad atsiminčiau tą naują melodiją. Kartais taip gimsta giesmė ar daina, bet ne visada...
Kokios muzikos klausaisi? Ar kitų autorių muzika tau daro įtaką? Žinoma, klausau ir kitų atlikėjų muzikos. Tai pažadina many norą kurti - ne juos plagijuoti, o kurti. Muziką atsirenku, nes visur girdžiu harmoniją. Man patinka Celine Dion, Lara Fabian, Lewis Capaldi, Sia. Iš krikščionių patinka Lauren Daigle ir kt. Koncertuoju tiek, kiek pakviečia. Pati koncertų neorganizuoju, nes nespėčiau. Dirbu Kultūros centre ir muzikos mokykloje Šiaulių rajone, tad užtrunka ir kiek vargina kelionės, bet rajone, kaimuose gyvenantys vaikai noriai lanko pamokas - jiems reikia kultūros, muzikavimo, o miesto vaikai dažnai ateina daugiau verčiami tėvų.
Dainelės vaikams
Ingrida, kuri ir daineles vaikams. Išties mano kūryboje trys kryptys: dainos, giesmės ir dainelės vaikams. Vaikams rašau apie vaikystę: apie saulėtą ar nuostabią rudens dieną, žvaigždelę danguje, - mano tekstai šviesūs. Norisi pasidalinti ta viduje esančia šviesa. Esu išleidusi knygelę „Svajonių žiedai“, kurioje sudėjau daineles ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikams su natomis. Taip pat savo kūryba dalinuosi ir Youtube kanale, ir muzikos mokytojų sukurtose grupėse socialiniuose tinkluose - taip mano dainelės vaikams pasiekia ir „Dainų dainelę“. Sulaukiu grįžtamojo ryšio - rašo mokytojai, komentuoja draugai, - kad mano kūryba žmonėms patinka.
Tikiu, kad einu teisingu keliu. Svajoju sudainuoti savo kūrinį dideliame renginyje - pvz., krikščioniškoje konferencijoje ar Dainų šventėje. Noriu ir toliau kurti... Su kiekviena nauja daina išsipildo ir dar viena mano svajonė. Įrašyti vieną dainą kainuoja 1 000 eurų - tai tikrai labai brangu. Pirmąjį mano albumą parėmė Kuršėnų bažnyčios pastorius Romas Tuominis su žmona Jūrate ir mano vyras Evaldas. Už tai esu jiems labai dėkinga. Esu dėkinga vyrui Evaldui ir už tai, kad šeimoje galiu būti silpna.
Nebandau apsimesti, kad esu supermama, kuri viską padarys: išskalbs, pamylės, nučiūčiuos, apkabins, apipirks... Taip nėra. Dažnai aš šeimoje būnu silpniausia. Esu dėkinga vyrui, kad galiu būti visokia, ir jis mane supranta.
Panašus:
- Lietuviškos vaikiškos dainelės YouTube: geriausias pasirinkimas jūsų vaikui!
- Du gaideliai dainelė vaikams: žodžiai ir melodija
- Kalėdų dainelės vaikams: žodžiai, melodijos, karaokė
- Vaikiškos dainelės apie žiemą: linksmos melodijos mažiesiems
- Birutės Petrikytės Gimimo Metai ir Įdomi Gyvenimo Biografija, Kurią Turite Žinoti!
- Gimdos kaklelio ilgis 12 nėštumo savaitę: norma, svarba ir ką reikia žinoti kiekvienai mamai