Vaikų kalbos raida - tai ne tik svarbus kognityvinis procesas, bet ir pagrindinis elementas, padedantis formuoti jų socialinius, emocinius bei pažintinius gebėjimus. Išmokdamas vartoti kalbą vaikas įgyja galimybę suvokti ir atspindėti tikrovę, logiškai mąstyti, apibendrinti, planuoti ir reguliuoti savo ketinimus, sumanymus, veiksmus.
Taigi sutrikus kalbai, vaikas ar suaugęs žmogus ne tik netenka galimybės pilnavertiškai bendrauti - dažnai nukenčia ir kiti jo psichinės raidos procesai.
Kalbos Raidos Sutrikimai
Pastaraisiais metais kalbos sutrikimų vis daugėja, nes dėl įtempto gyvenimo tempo vaikai yra kiek pamirštami, nekreipiama dėmesio į jų sutrikusią kalbos raidą.
„Kalbos centrai formuojasi trečią-ketvirtą nėštumo mėnesį. Jų raidai sukliudyti gali vaisiaus centrinės nervų sistemos ar galvos smegenų pažeidimai, galintys kilti dėl mamos persirgtos infekcinės ligos, traumos, apsinuodijimo, vaistų, alkoholio, narkotikų vartojimo. Gimdymui užsitęsus daugiau nei 18 valandų ar pagimdžius itin greitai, iki valandos, deguonies stygius gali paveikti naujagimio kalbos raidą“, - sako logoterapeutė I.
Pirmaisiais vaiko metais persirgtos ligos, jų komplikacijos gali paveikti kalbą. Be to, I. Stankuvienė atkreipia dėmesį, kad tam tikrais atvejais pas logoterapeutus vaikus atvedantys tėvai prisipažįsta, kad su jais mažai kalbėjosi, bendravo ir vaikas valandų valandas leisdavo prie televizoriaus ar kompiuterio.
„Jokios įdomios pažintinės laidos ar lavinamieji žaidimai neatstoja gyvo bendravimo. Dvimetinukai, kasdien dvi dar daugiau valandų sėdintys prie ekranų, patiria nuolatinę įtampą. To padariniai - skurdesnė kalba, šlubuojantis elgesys, sunkumai sukaupiant dėmesį, įsitraukiant į darbą.
Logoterapeutė atkreipia dėmesį, kad sunkumų dažniau gali kilti ir emigrantų šeimose, kai dar nekalbantis arba tik pradedantis kalbėti vaikas patenka į svetimą kalbinę aplinką ir sutrinka jo natūralus gimtosios kalbos vystymasis.
Vaikams gali kilti sunkumų ir su girdimuoju suvokimu ar nesusiformavus garsų artikuliavimo vaizdiniams - tai vadinama fonologiniais kalbos sutrikimais. Dėl jų vėliau gali būti sunku išmokti skaityti ir rašyti.
Pastarųjų įgūdžių įgyti bus sunkiau ir tada, jei vaikui būdingas hipernosinumas - dėl gomurio nesuaugimo ar minkštojo gomurio sutrikimų kylantis balso tembro ir garsų tarimo pasikeitimas, dėl kurio sutrinka tarimas, nepakankamai išlavėja klausa. Tokie vaikai vartoja siaurą žodyną, nemoka rišliai kalbėti.
Kalbos sutrikimų atsirasti gali ir tada, kai kalbos aparatas ir klausa normaliai funkcionuoja. Logoterapeutė I. Stankuvienė išskiria dėl netinkamos artikuliacijos atsirandantį garsų tarimo sutrikimą: netaisyklingą garsų tarimą, vienų garsų (dažniausiai s, z, š, ž, c, č, dz, dž, r, l) keitimą kitais ar visišką netarimą.
Šie garsų tarimo trūkumai gali kilti dėl įvairių priežasčių: netinkamai išaugusių dantų, liežuvio ar gomurio pakitimų, netaisyklingo sąkandžio, žandikaulių deformacijos, negalėjimo greitai ir sklandžiai atlikti garsų tarimui reikalingus garsų aparato judesius, netaisyklingos aplinkinių kalbos mėgdžiojimo etc.
Pasak vaiko raidos centro „Asmens sveikatos klinikoje“ logoterapeutės, vienas sunkiausių sutrikimų - mikčiojimas, kai sunku ištarti žodžius, išsakyti mintis, kartojami garsai ar net žodžiai. Manoma, kad pasaulyje mikčiojančių žmonių yra 2-3 proc., jis labiau būdingas ikimokyklinukams, dažniau - berniukams nei mergaitėms.
Mikčiojimas dažniausiai pasireiškia antraisiais - penktaisiais gyvenimo metais. Tuo metu vaikas sunkiai suranda reikiamų žodžių, jaudinasi, skuba kalbėdamas - dėl to sutrinka, užsikerta vaiko kalba.
Kada Kreiptis į Logoterapeutą?
„Kūdikiai čiauškėti pradeda apie ketvirtą - penktą mėnesį. Metinukai jau taria nuo 2 iki 30 žodžių, o trimečiai jau gali ištarti apie 1500. Tad jei jūsų vaikui treji, o jis taria tik kelis žodžius, pvz., „mama“, „tete“, „baba“, nereiktų laukti stebuklo. Kreipkitės į logoterapeutą, nes kuo ilgiau mažylis nekalbės ar kalbės netaisyklingai, tuo vėliau lavės jo gebėjimas girdėti garsus, mokytis rišliai pasakoti, skaityti, rašyti. Anksčiau ar vėliau logoterapeuto pagalbos jam tikrai prireiks“, - sako I.
„Daugelis atėję pas logoterapeutą tikisi greito rezultato, tačiau taip būna ne visada. Darbo trukmė labai priklauso nuo sutrikimo pobūdžio ir paciento įsitraukimo. Dalis sutrikimų nuosekliai dirbant gali būti visiškai pašalinami, tačiau svarbu su jais pradėti dirbti kuo anksčiau, vaiką logoterapeutui parodyti vos kilus menkiausiam įtarimui dėl kalbos raidos,“ - sako I.
Tai, kad vaikas turi kalbėjimo ir kalbos sutrikimų, anot specialisčių, priklauso nuo tam tikrų lingvistinių kalbos charakteristikų.
JAV, kaip ir Lietuvoje, priimta atskirti „sulėtėjusią kalbos raidą“ ir „kalbos sutrikimą“. „Tikėtina, kad sulėtėjusios kalbos raidos atveju vaikas ugdymosi tikslus pasieks kiek vėliau nei jo bendraamžiai. Esant kalbėjimo ar kalbos sutrikimui, reikia kiek kitaip planuoti ir organizuoti vaiko ugdymąsi.
Pavyzdžiui, JAV, vaikui nustačius sulėtėjusią kalbos raidą ar kalbos sutrikimą, ugdymasis pradedamas nuo 3 metų amžiaus. Tačiau kartais logopedai dirba su vaikais daug anksčiau, t.y. nuo 16-ojo vaiko gimimo mėnesio“, - pasakojo Sh.
Paklaustos, ką svarbu žinoti šeimoms, norinčioms kuo anksčiau pastebėti kalbėjimo ir kalbos sutrikimus, mokslininkės pabrėžia, kad svarbu stebėti vaiko kalbos raidos nuoseklumą, t.y. tam tikram vaiko amžiui būdingus kalbos ypatumus.
Kai vaikai yra maži, paprastai ieškoma ikikalbinių požymių, leidžiančių įtarti kalbėjimo ar kalbos trūkumus. Štai kalbant apie kūdikius, visų pirma, reikia kreipti dėmesį į verksmą, tariamus garsus. Verksmas tokiame amžiuje dažniausiai siejamas su alkio jausmu, o suėjus pirmiesiems metams jau tikimasi, kad jis peraugs į komunikacijos būdą.
Vis dėlto verksmas kaip priemonė vaikui išreikšti tam tikrą žinutę ikikalbiniame amžiuje gali ir toliau dominuoti, nes vaikas dar nevartoja garsų, kaip kalbėjimo priemonės.
Jeigu 6-8 mėnesį vaikas ima tarti pasikartojančių skiemenų junginius, tada tikėtina, kad iki 12 mėnesio jis gebės tarti įvairius garsus, jų junginius, pamėgdžiojamas tėvų kalbėjimo intonaciją. Suėjus vieneriems metams ir iki 14-ojo mėnesio jau tikimasi pirmųjų žodžių, nors dažnai tėvai bendravime vis dar vartoja kūdikių žargoną.
„Galima sakyti, kad tėvams labai pravartu šiame vaiko raidos etape stebėti kaip ir kada vaikas taria garsus, žodžius ir jų junginius, kad galėtų laiku sureaguoti, jeigu kažkas vyksta ne taip“, - apibendrino Sh.
Lietuvių kalboje mažiems vaikams sudėtingiausia tarti garsą „R“. Mokslininkės tikina, kad tik nedaugelyje pasaulio kalbų nėra garso „R“, tad šio garso tarimo problema yra plačiai paplitusi.
JAV egzistuoja tam tikri reguliaciniai aktai, nurodantys, kada paprastai vaikai turėti mokėti ištarti tam tikrus garsus.
„JAV yra paplitusi praktika, kad tėvai tiesiog ateina pas logopedus pasitikrinti, ar būdamas tam tikro amžiaus vaikas teisingai taria garsus, todėl faktas, kad daugybė tėvų ir vaikų lankosi pas logopedus, nereiškia, jog visi vaikai turi kalbėjimo ir kalbos sutrikimų. Priešingai, tai reiškia, kad tėvams šis vaikų raidos etapas yra svarbus. Aišku, pasitaiko atvejų, kai tėvai susirūpina, jog jų pusantrų metų vaikas dar netaria garso „R“, tada mes juos tiesiog nuraminame, kad dar ne laikas susirūpinti“, - pasidalino savo patirtimi Sh.
S. Nordness praktikoje susiduria su kalbėjimo motorikos sutrikimų turinčiais vaikais. Tai atvejai, kai informacija iš smegenų netinkamai siunčiama į kalbėjime dalyvaujančius raumenis.
Kartais tenka susidurti, kai kalbėjimo ir kalbos sutrikimai yra antrinės kilmės, t. y. pasireiškia kaip kitų sutrikimų ir ligų (pvz., autizmo spektro sutrikimas, intelekto sutrikimas, sunki smegenų trauma, insultas) pasekmė.
„Labai svarbu surasti įvairių būdų kaip padėti žmonėms komunikuoti, kai kalbėjimo ir kalbos sutrikimai yra labai sudėtingi. Vaikui nustačius kalbėjimo ir kalbos sutrikimą, šeimai ir pedagogams yra svarbu dirbti komandoje, tarpusavyje derinant veiksmus.
„JAV gali būti rekomenduojama tiesioginė logopedo pagalba vaikui, tačiau didžiausių pasiekimų galima tikėtis tik pripažįstant lygiavertį šeimos vaidmenį ugdymosi procese, taip suteikiant didesnes galimybes vaikui greičiau įveikti kylančius komunikacijos sunkumus. Labai svarbus aspektas yra betarpiškas ir atviras tėvų ir logopedų bendradarbiavimas“, - Šiaulių universitete, kuriame atliekami logopedijos tyrimai ir organizuojamos logopedijos studijos, pasakojo A. S.
JAV pagalba žmonėms, turintiems kalbėjimo ir kalbos sutrikimų, prieinama tiek švietimo institucijose, tiek medicinos įstaigose.
Jei yra nustatoma, kad vaikui reikalinga logopedo pagalba, tėvai naudojasi šalies sveikatos apsaugos sistemos teikiamomis paslaugomis, kurių išlaidas dengia privatus sveikatos draudimas. Nepasiturinčioms šeimoms, kurios negali sau leisti mokėti už visą sveikatos draudimą, valstybė siūlo atitinkamas federalines sveikatos apsaugos programas (angl.
„Logopedo paslaugos mokykloje yra nemokamos. Jeigu nustatoma, kad vaiko kalbėjimo ir kalbos sutrikimai turi įtakos jo gebėjimui mokytis, mokymosi procesui, tai dokumentuojama ir tada vaikui teikiama nemokama logopedo pagalba. Tam tikra paslaugų dalis gali būti teikiama namuose (mažamečiams vaikams), taip pat ir gydymo įstaigose, atskiruose vaikų ugdymo centruose, aptarnaujančiuose konkrečius regionus“, - pasakojo Sh.
„JAV tėvai gali kreiptis į vietinių mokyklų atstovus, kad jų vaikams, nuo gimimo iki 21 metų, būtų atlikti testai, siekiant įvertinti kalbos gebėjimus, identifikuoti galimus sutrikimus. Vaikams iki 3 metų šie testai gali būti atliekami namuose, tiesiog atvykus mokyklos atstovui. Toks vertinimas gali padėti tėvams suprasti vaiko kalbos raidos eigą, įtarti galimus sutrikimus. Taip pat yra teikiamos rekomendacijos, parodančios į ką vertėtų atkreipti dėmesį vaiko elgesyje“, - pridūrė A. Sh.
DeVeney tikina, kad visai nesvarbu, ar kalbame apie garsų tarimo problemas ar kalbos sutrikimus, pagalbos tikslas suteikti žmonėms galimybę būti kuo savarankiškesniems.
Apie sėkmingą pagalbą vaikui galima kalbėti tik tada, kai vaikas išmoksta savarankiškai komunikuoti, net jeigu tai nėra įprastiniai, verbaliniai, komunikavimo būdai.
„Gebėjimų savarankiškai komunikuoti ugdymasis taip pat turi būti laikomas logopedo teikiamos pagalbos tikslu suaugusiųjų neurodegeneracinių ligų atvejais (kai laipsniškai silpnėja pažintinės ar fizinės funkcijos)“, - papildė A.
Žaidimų Svarba Kalbos Raidai
Kalbos įgūdžiai vystosi nuo ankstyvos vaikystės, o žaidimai - puikus ir natūralus būdas skatinti šią raidą.
Pagal vaikų raidos psichologus, vienas pirmųjų žingsnių kalbos vystymesi yra paprastų žaidimų, tokių kaip „Pasiimk ir parodyk“, įtraukimas. Tokie žaidimai, kuriuose vaikai turi atsakyti į klausimus arba parodyti objektus, padeda lavinti žodyną, suvokimą ir kalbos struktūrą.
Vaidmenų žaidimai, kur vaikai imituoja suaugusiųjų veiklą, taip pat puikiai skatina kalbos vystymąsi. Pavyzdžiui, žaidžiant „parduotuvę“, „ligoninę“ ar „mokyklą“, vaikai priversti kurti dialogus, naudoti įvairius žodžius ir frazes, mokosi bendravimo taisyklių.
„Pasakojimai ir vaidmenų žaidimai suteikia vaikams galimybę išbandyti kalbą realiose situacijose, kas labai svarbu kalbos raidos etapuose“, - sako vaikų psichologė, dr.
Pasakojimų kūrimas, kur vaikas turi paaiškinti istoriją, taip pat padeda lavinti sakinių struktūrą ir kalbos kūrybiškumą.
Vaikų kalbos raida labai priklauso nuo girdimo ir vizualinio suvokimo. Žaidimai su knygomis ir muzikos instrumentais yra ypač veiksmingi. Knygos su šmaikščiais tekstais, rimuotais žodžiais ar pasikartojančiomis frazėmis padeda vaikui geriau įsiminti žodžius ir juos atpažinti.
Muzika, ritmas ir dainos taip pat turi didelę įtaką kalbos raidai. Kalbos specialistai taip pat rekomenduoja žaidimus, kuriuose vaikai turi atsakyti į klausimus arba paprašyti atsakymų.
Pavyzdžiui, tėvai gali žaisti su vaiku žaidimą „Kas tai?“, kur vaikas turi atspėti, ką apibūdina tam tikras žodis. Daugiau kūrybos žaidimuose taip pat prisideda prie kalbos lavinimo.
„Kūrybiniai žaidimai leidžia vaikui naudoti kalbą kaip įrankį, kur jis gali paaiškinti savo idėjas ir jausmus. Tai labai svarbu, nes kalba tampa priemone, kurią vaikas naudoja ne tik komunikacijai, bet ir saviraiškai“, - sako pedagogė, dr.
Paprasti pokalbiai su vaikais, kai tėvai ir auklėtojai klausia, kaip vaikas praleido dieną, ką jis veikė ar kaip jaučiasi, yra labai svarbūs. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad kalbos vystymosi procesas yra individualus ir kad kiekvienas vaikas mokosi skirtingu tempu.
Vaiko kalbos raida nėra greitas procesas, tačiau žaidimai, kurie pritaikyti pagal amžių ir individualius vaiko gebėjimus, gali labai padėti. Tėvai turėtų būti kantrūs, palaikyti vaiką ir leisti jam lavinti kalbą savo tempu.
Asmenims, turintiems kalbėjimo ir kalbos sutrikimų, ugdyti ar komunikuoti neretai į pagalbą pasitelkiamos ir technologijos. Tiesa, daug svarbiau ne pati technologija, bet jos turinys - kaip ta technologija yra naudojamasi, kokia egzistuoja kalbos sistema.
„Kalbant paprasčiau, tai, kad planšetiniame kompiuteryje yra programėlė, tai dar nereiškia, jog ji gera ir tinkama, todėl iš tiesų reikėtų logopedo patarimo bent jau išsiaiškinant, ko vaikui tikrai reikia ir kaip galima efektyviai šią priemonę panaudoti.
Be abejo, tiek planšetiniai kompiuteriai, tiek įvairios programėlės šiais laikais yra lengvai prieinami ir jų yra kiekvienoje šeimoje, tačiau tik specialistai gali patarti, kokią technologiją ar programėlę geriausia naudoti konkrečiam vaiko atvejui, pvz., ugdant vaiką, turintį autizmo sindromą“, - tvirtino A. S.
žymės: #Vaiko
Panašus:
- Vaiko kortelė Swedbank: kaip užsakyti ir naudotis?
- Išsipūtęs vaiko pilvas: priežastys, simptomai ir ką daryti
- Vaiko kedute automobilyje taisykles: ką svarbu žinoti?
- Nepraleiskite: Efektyvūs būdai kovoti su kūdikio vidurių užkietėjimu!
- Neįtikėtinos Advento Kalendoriaus Idėjos Kūdikiui: Kūrybiškumas ir Įkvėpimas