Vienas pagrindinių tėvų vaidmenų - padėti vaikams nuo jų atsiskirti ir tapti savarankiškomis asmenybėmis, kurios vieną dieną galės priiminėti sprendimus be jų pagalbos, leidžiant jiems patiems tvarkyti savo reikalus, spręsti problemas ir mokantis iš savo klaidų.
Ar Jums pažįstama situacija, kuomet vaikas iš visų jėgų stengėsi užsirišti batų raištelius, o jūs kantriai jį stebėjote apie dešimt sekundžių, tačiau galiausiai pasilenkėte ir užrišote pati? Nuo kada mažieji tai geba padaryti patys?
Psichologės teigimu, šioje knygoje pateikiami aiškūs ir praktiški patarimai tėvams, kaip išmokti efektyviau bendrauti su savo vaikais ir skatinti jų savarankiškumo įgūdžius, o ne nuolat galvoti ir spręsti už jį.
Kodėl tėvai linkę slopinti vaiko savarankiškumą?
Kiekvienas tėtis ir mama yra žmogus, turintis savo jausmus, mintis, įpročius, kurie ir „pakiša koją“ norint susikalbėti su vaiku. Vaiko savarankiškumo slopinimas gali būti tiek sąmoningas, tiek nesąmoningas, tik pastarąjį sunkiau pastebėti. Tėvais tampama visuomenėje, kuri turi tam tikrą gyvenimo ritmą ir taisykles.
Kartais tėvai siekdami nepasirodyti „neišmanėliais“, kad nespėja laiku į darbą ar nesugeba nuraminti vaiko parduotuvėje, sąmoningai padaro tam tikrus, kasdienius dalykus už vaiką. Pavyzdžiui, knygoje pateikiama batų rišimo situacija yra viena dažniau pasitaikančių ir puikiai iliustruojanti tiek sąmoningus tėvų veiksmus - jie užriša batus, nes tiesiog skuba į darbą arba vaikas dar nėra išmokęs, tiek nesąmoningus - kuomet jie nori tai padaryti iš didelės meilės, noro padėti ar baimės, kad jis pravirks, kai jam nepasiseks.
Ir kol tėvai savyje neatras aiškių priežasčių „kodėl gi vaikas negali pats to padaryti pats?“, tol jo savarankiškumo augimui bei susikalbėjimui tarpusavyje kils kliūčių. Tobulos mamos tikrai nėra tos, kurios sprendžia ir galvoja už vaiką, o tos, kurios sudaro vaikui sąlygas augti.
3 pagrindiniai patarimai, kaip skatinti 3-7 m. vaiko savarankiškumą:
- Išmokykite vaiką susitvarkyti savo „darbo“ vietą.
- Leiskite jam pačiam rinktis drabužius ir vis dažniau rengtis pačiam.
- Mokykite dalytis daiktais. Šis įgūdis padės išvengti konfliktų ne tik namuose, jei yra sesė ir brolis, bet ir darželyje bei mokykloje. Be to, būtent vaikas, kuris moka dalytis, lengviau socializuosis ir susiras draugų.
Viena iš pagrindinių klaidų, kurias daro tėvai ugdydami vaiko savarankiškumą yra jų pačių kantrybės trūkumas ir skubėjimas. Dažnai nebeišlaukdami, kol mažieji patys išmoks ar padarys vieną ar kitą veiksmą, tėvai padaro jį už vaiką. Susidūrus su panašia situacija dar kartą tėvai netgi pradeda reikšti pyktį ir nepasitenkinimą, dėl vaiko lėtumo.
Tėvai yra tie, kurie gali parinkti tinkamą laiką mokytis naujo, savarankiško vaiko elgesio. Kiti tėvai pasirenka dar kitokį variantą - neleidžia vaikui net bandyti, kad jis nepatirtų nesėkmės. Ši tėvų klaida slopina ne tik vaiko savarankiškumą, bet ir pasitikėjimą savo jėgomis, ugdo baimę bandyti. Leidimas patirti nesėkmę bei tolimesnis jos aptarimas parodo vaikui, kad jūs juo tikite ir padėsite net jei jam nesiseks.
Vaiko požiūris į save tokiame amžiuje vis dar glaudžiai susijęs su tuo, kaip jūs jį „matote“. Trečioji, ne mažiau svarbi, klaida - vaiko savarankiškumo „nurašymas“, kuomet galvojama, jog jam dar ne laikas mokytis tam tikro įgūdžio ir kad „jis dar tikrai nepajėgus“. Tokia nevykėlio etiketė yra dar blogesnė, nei tokia, kuri gali būti „prilipdyta“ po kelių nesėkmingų bandymų, nes tuomet vaikas niekada negauna galimybės spręsti pats.
Kaip paaiškinti vaikui, kad jis gali kažką daryti pats?
Juk dauguma vaikų ne kaip reaguoja į teiginį: „Tu pakankamai didelis, kad pats apsirengtum, pavalgytum, pasiklotum savo lovą ir t. t. Trejų metų vaikas, remiantis E. Eriksono teorija, yra „jau toks didelis“, kad suvokia save, kaip atskirą asmenybę. Šiuo periodu pradeda formuotis jo valia, gebėjimas išlaukti, kol norai bus patenkinti arba pats galės juos išpildyti.
Į pasakymą „tu jau pakankamai didelis pats klotis lovą, pavalgyti ar apsirengti“ vaikai gali reaguoti su baime vien todėl, kad tokioje situacijoje atrodo, jog jie paliekamas vieni. Nors tėvai ir nori perteikti savo pasitikėjimą vaiku, bet svarbu tai atspindėti savo žodžiais. Pavyzdžiui, „Aš matau, kad tau jau pačiam pavyksta pasikloti lovą. Tikiu, kad tu jau pakankamai didelis nuo šiol pats tai daryti.“ Galima pridurti, kad vaikas visada gali paprašyti jūsų padėti, bet kiekvieną kartą to kartoti nereikėtų.
Tokie paskatinimai turi būti išsakomi trumpais sakiniais ir apgalvoti, būtent tai pabrėžiama ir šioje A. Faber ir E. Mazlish knygoje.
Kaip skatinti vaiko savarankiškumą mokantis?
Vaiko savarankiškumui vystytis visada padės teigiamas tėvų dėmesys. Tai yra, kai tėvai tiki ir padrąsina vaiką pačiam pabandyti atlikti užduotis. Taip pat kai pabrėžia sėkmingus pasiekimus, o ne padarytas klaidas.
Pavyzdžiui, galima susitarti, kad kiekvienos savaitės ar mėnesio gale lauks didesni paskatinimai - išvyka su visa šeima kartu, žaidimų ar filmų vakaras, kuomet vaikas nuspręs, kokia veikla bus vykdoma. Tokiais paskatinimais vaikas jaučiasi drąsinamas ir mokosi.
Be to, tėvai padeda vystytis jo kūrybiškumui ir suteikia dalį atsakomybės už tokį įprastą dalyką, kaip šeimos laisvo laiko planavimas kartu. Siekiant vaiko savarankiškumo praverčia įvairūs žaidimai ir mokymasis per juos.
Humoro jausmo ugdymas
Ilgai buvo manoma, kad humoro jausmas yra paveldimas kaip ir kraujo grupė. Tačiau šiandien psichologai labiau linkę laikytis versijos, kad humoro jausmą reikia ugdyti. Humoro jausmas yra tarp visų svarbiausių žmogaus vertybių - drąsos, sąžiningumo, kantrumo, atjautos ir kitų.
Štai keli patarimai, kaip ugdyti vaiko humoro jausmą:
- Bendraukite, bendraukite ir dar kartą bendraukite.
- Mokykite vaiką trumpų humoristinių dainelių, vaikiškų anekdotų.
- Žaiskite žaidimus-nesąmones: „Kas atsitiktų, jei aštuonkojis vietoj kojų turėtų sparnus?“, „Kas būtų, jei sukurtume naują gyvūną iš dramblio ir žirafos?
- Surenkite „Kuoktelėjusią dieną“. Per ją laužykite įprastinę tvarką. Tarkim, pietus pradėkite ne nuo sriubos, o nuo… deserto.
- Atsisėdę su vaiku prieš veidrodį surenkite juokingiausios grimasos konkursą.
- Skaitykite vaikams humoristinius tekstukus.
- Pasikalbėkite su vaiku, kas jam juokinga.
- Pasitelkite humorą vietoj pikto žodžio ar „rėkimo“.
Kantrybės ugdymas
Kantrybė yra viena pagrindinių savybių, kurios trūksta šiuolaikiniams vaikams. Klasikinis zefyriuko testas įrodė, kad gyvenime daugiau pasiekia tie vaikai, kurie geba palaukti ir išbūti su pagunda. Tie vaikai, kurie sugeba pakentėti ir atsispirti zefyrui, vėliau gyvenime geba atkakliau siekti savo užsibrėžtų tikslų.
Štai keli patarimai, kaip ugdyti vaiko kantrybę:
- Mokykite, kad desertas yra valgomas po pagrindinio maisto.
- Pirma darbai, o tada pramogos.
- Auklėjimas pavyzdžiu. Vaikai stebi mus ir mokosi.
- Skatinti pabaigti pradėta darbą iki galo, neleisti pasiduoti pusiaukelėje.
- Kruopščių darbų darymas kartu, bet tik tų darbų, kurie vaikui įdomus ir malonūs.
- Ugdydami vaiko kantrybę nepamirškite džiaugtis net mažais vaiko pasiekimais.
Savivertės ugdymas
Savigarba atlieka labai svarbų vaidmenį kiekvieno žmogaus gyvenime. Pasitikintys savimi vaikai yra linkę išbandyti naujas veiklas ir didžiuotis savo pasiekimais. Nors niekada nėra malonu pralaimėti, šie vaikai turi emocinį gebėjimą nebijoti suklysti ir atlaikyti nesėkmes. Deja, turintys mažą savigarbos jausmą, yra savikritiškesni, jiems kyla sunkumų klystant. To pasekmė gali būti vaiko nenoras bandyti dar kartą arba net visiškas nenoras įsitraukti į veiklą.
Štai keli patarimai, kaip ugdyti vaiko savivertę:
- Jis turi žinoti, jog bet kokiu atveju, kai pasiseks ar nepasiseks, jūs visuomet būsite jo parama ir užnugaris.
- Dirbkite su savo vaiku ir nusistatykite tikslus, kurių rezultatas nebūtinai turi būti sėkmė ar laimėjimas (pvz.: kambario tvarkymas).
- Sėkmė ir atkaklumas visuomet „gyvena“ kartu. Raskite būdų kaip padrąsinti vaiką ir parodykite jam, kaip tapti sėkmingais.
- Pagirkite, kai susiduria su bet kokiu iššūkiu, tačiau nepasiduoda ir toliau keliauja tikslo link.
- Tam, kad suteiktumėte savikontrolės jausmą, duokite savo vaikui rinktis pačiam.
- Jeigu jūs savo vaiką girsite nuolatos, dėl menkiausio dalyko, jis gali pradėti per daug savim pasitikėti ir nebeturėti motyvacijos stengtis. Tarkite gerą žodį tik tuomet, kai vaikas to tikrai nusipelnė.
- Vaiko savigarba labai sustiprėja, išgirdus kai jis yra giriamas kitam suaugusiajam. Lygiai taip pat ji sumažėja, kai apie jį kalbate blogai.
Drausmės ugdymas
Vaikų psichiatrų nuomone, disciplina nuo mažens padeda ugdyti žmogų gyvenimui civilizuotame pasaulyje. Tačiau vaikai kartais išbando tėvų ribas. Vaikų auklėjimas ir ugdymas yra sudėtingas ir ilgas procesas, trunkantis iki tol, kol baigiasi vaikystė.
Štai keletas patarimų, kaip ugdyti vaiko drausmę:
- Apdovanoti už gerą elgesį. Apdovanojimas už gerus darbus skatina vaiką dažniau gerai elgtis.
- Aiškiai nustatyti taisykles. Tėvai vaikams turėtų aiškiai pasakyti, ko jie iš jų tikisi ir ko nepageidauja.
- Neutralizuoti argumentus. Todėl apie vaikams svarbius klausimus reikėtų stengtis kalbėti neutraliai, kad dar labiau nesužeistų vaiko jausmų.
- Neskubėti iš karto daryti išvadų. Tėvai turėtų skirti sau laiko nusiraminti prieš reaguodami į tam tikrą situaciją.
- Nuosekliai laikytis taisyklių. Vis dėlto jie turėtų nuosekliai visada laikytis nustatytų taisyklių, nes priešingu atveju vaikas gali pradėjo jomis abejoti ir jų nepaisyti.
- Rodyti gerą pavyzdį. Asmeninis pavyzdys yra veiksmingesnis nei tūkstančiai žodžių.
Panašus:
- Atostogos gimus vaikui: kaip gauti ir kiek trunka?
- Uodo įkandimas vaikui: Kaip sumažinti niežulį ir patinimą?
- Vaikui temperatūra be priežasties: ką daryti ir kada kreiptis į gydytoją?
- Neįtikėtini būdai sumažinti kūno tinimą po gimdymo – sužinokite, kas tikrai veikia!
- Kaip Išsirinkti Geriausias Vaikiškas Lygumų Slides – Patarimai ir Top Rinktinės