Chemoterapija - tai vienas pagrindinių medikamentinio vėžio gydymo būdų, kai specialūs vaistai veikia piktybines ląsteles ir slopina esminę vėžio ląstelių savybę - jų greitą, nekontroliuojamą dalijimąsi. Praradusios dauginimosi galimybę vėžio ląstelės žūva, navikas nebeauga. Chemoterapija atliekama į veną sušvirkščiant arba sulašinant vaistus tirpalo forma.
Chemoterapijos ciklai (kursai)
Gydant taikomi chemoterapijos ciklai (kursai), atliekami kas kelias savaitės. Tarp ciklų būna poilsio periodas, kai organizmas atsigauna nuo chemoterapijos šalutinių poveikių. Vaistai, patekę į kraują, jo srovės nunešami į organizmo audinius ir tiesiogiai veikia ląsteles.
Chemoterapiniai vaistai veikia visas organizmo ląsteles, tačiau labiausiai - tas, kurios sparčiai dauginasi, įskaitant vėžines ląsteles. Tačiau ir sveikos, normalios organizmo ląstelės neišvengiamai pažeidžiamos, tik daug silpniau, todėl jos sugeba atsigauti. Jų pažeidimai pasireiškia įvairiais, priklausomai nuo vaisto, šalutiniais poveikiais, kurie dažniausiai yra laikini ir praeina, kai užbaigus chemoterapiją ląstelių veikla normalizuojasi.
Individualus gydymo pritaikymas
Gydymas visada pritaikomas individualiai, atsižvelgiant į naviko savybes ir bendrą sveikatos būklę. Gydymo planas sudaromas pagal pooperacinius patologinius tyrimus. Jie padeda įvertinti naviko dydį, agresyvumą, hormoninių receptorių buvimą ir kitus svarbius rodiklius. Jei navikas yra mažas ir jautrus hormonų terapijai, chemoterapija gali būti nereikalinga.
Chemoterapija parenkama ne tik pagal vėžio tipą, bet ir pagal paciento amžių, gretutines ligas bei bendrą organizmo būklę. Jauniems žmonėms dažnai skiriamos didesnės dozės, o vyresniems - švelnesnis gydymas, atsižvelgiant į jų organizmo gebėjimą susidoroti su vaistais. Nors gydymo standartai yra aiškūs, jie turi kelis variantus. Chemoterapijos intensyvumas priklauso nuo gydymo tikslo. Jei liga nustatyta ankstyvoje stadijoje, siekiama visiškai ją pašalinti - todėl skiriamos maksimalios vaistų dozės, dažnai kelių preparatų deriniu. Tai padidina gydymo efektyvumą, tačiau laikinai gali pabloginti savijautą.
Pasiruošimas vizitui pas gydytoją
Gydytojas gali skirti tinkamus vaistus, bet tik pats pacientas gali pastebėti, kaip keičiasi jo sveikata, ir apie tai informuoti specialistus. Pertraukos tarp chemoterapijos kursų gali trukti nuo vienos iki keturių savaičių, todėl verta turėti specialų sąsiuvinį ar kalendorių, kuriame registruojama savijauta, atlikti tyrimai ir pastebėti simptomai. Prieš konsultaciją skirti laiko pasiruošimui.
Likus pusvalandžiui ar dienai iki vizito, verta susirašyti visus klausimus ir pastebėjimus, kurie gali turėti įtakos gydymui. Vaistų dozės priklauso nuo svorio, todėl jo pokyčiai yra svarbūs. Visi svarbūs klausimai ir pastebėjimai turėtų būti pateikti jau KONSULTACIJOS PRADŽIOJE, o ne prisimenami išėjus pro duris.
- Vesti savo sveikatos įrašus.
- Svertis ir stebėti svorį.
- Peržiūrėti vaistus.
- Fiksuoti savijautos pokyčius.
- Konsultacijos metu klausti visko, kas svarbu.
- Jei reikia, atvykti su palydovu.
- Turėti būtinus daiktus.
Kaip pasiruošti chemoterapijai?
Chemoterapijos procedūrai specialaus pasiruošimo nereikia - atvykite kaip į įprastą vizitą pas gydytoją. Gydytojo nurodymai - jei reikalingi papildomi kraujo tyrimai ar kitos procedūros, gydytojas iš anksto informuos apie pasiruošimą joms. Prieš ir po chemoterapijos rekomenduojama valgyti lengvą, subalansuotą maistą ir išgerti pakankamai vandens. Fizinis aktyvumas padeda organizmui geriau toleruoti gydymą.
- Patogūs drabužiai - geriausia rinktis laisvus, patogius drabužius, kurie nevaržytų judesių. Galite pasiimti papildomas šiltas kojines ar jaukų pledą.
- Pasiruoškite užimtumą - chemoterapija gali trukti kelias valandas, todėl galima pasiimti knygą, muziką su ausinėmis ar kompiuterį su mėgstamu filmu.
Chemoterapijos poveikis kiekvienam pacientui yra individualus. Kai kurie žmonės jaučiasi beveik kaip įprastai, o kitiems prireikia daugiau poilsio ir papildomos priežiūros.
Šalutiniai chemoterapijos poveikiai
Chemoterapiniai vaistai veikia visas organizmo ląsteles, tačiau labiausiai - tas, kurios sparčiai dauginasi, įskaitant vėžines ląsteles. Tačiau ir sveikos, normalios organizmo ląstelės neišvengiamai pažeidžiamos, tik daug silpniau, todėl jos sugeba atsigauti. Jų pažeidimai pasireiškia įvairiais, priklausomai nuo vaisto, šalutiniais poveikiais, kurie dažniausiai yra laikini ir praeina, kai užbaigus chemoterapiją ląstelių veikla normalizuojasi.
- Ūminiai: pykinimas, vėmimas, nuovargis, plaukų slinkimas, apetito pokyčiai.
- Ilgalaikiai: periferinė neuropatija (rankų ar kojų tirpimas), širdies ar kepenų funkcijos sutrikimai.
Reguliarus simptomų fiksavimas (pvz., užrašai telefone ar dienyne) padeda tiksliau įvertinti būklę ir geriau pritaikyti gydymą. Nepasitikėkite vien atmintimi - susirašykite svarbiausius dalykus ir vizitas pas chemoterapeutą taps naudingesnis.
Dažnas klausimas - ką daryti, jei po chemoterapijos pykina ir bloga?
Svarbu apie galimus šalutinius poveikius iš anksto pasikalbėti su onkologu. Jei pykina iš karto po lašinimo, priežastis gali būti nervinė reakcija (vadinamasis išankstinis pykinimas). Dažniausiai bloga pradeda jaustis kitą dieną, kai organizmas šalina vaisto skilimo produktus. Vaisto metabolitai greičiau pasišalins iš organizmo, jei gersite pakankamai skysčių (vandens be burbuliukų). Valgyti rekomenduojama mažiau.
Prieš naują kursą reikėtų atlikti bendrą kraujo tyrimą bei kepenų ir inkstų rodiklius (GOT, GPT, K, kreatininas). Onkologai žino, kurie vaistai ir gydymo schemos sukelia pykinimą, o kurie - ne. Paskirdami chemoterapiją, VISADA kartu skiria ir vaistus nuo pykinimo. Vaistai nuo pykinimo (antiemetikai) skiriami profilaktiškai, o ne tada, kai jau vemi. Jei vaistų dozė per maža arba vartojama per trumpai, citostatikai sudirgins žarnyną. Paprastai vaistus reikia vartoti 2-3 dienas po chemoterapijos. Jei ryte po chemoterapijos nepykina, vaistų vis tiek nereikia praleisti.
Pykinimą dažniausiai sukelia ne pati chemoterapija, o jos metabolitai. Jie perdirbami kepenyse ir pašalinami su šlapimu ar tulžimi. Todėl svarbu gerti kuo daugiau neutralaus skonio, kambario temperatūros, negazuotų skysčių. Po chemoterapijos būtina gerti daug skysčių. Jei pacientas neišgeria 1,5-2 litrų per dieną, gali būti naudinga lašinti fiziologinį tirpalą į veną (0,5-1,5 l 0,9 % NaCl). Prieš kitą chemoterapijos kursą reikia žinoti, kiek ampulių ondansetrono buvo suleista ir kiek liko. Gerti daug vandens. Antiemetinis gydymas gali būti koreguojamas eigoje.
Ką daryti, jei po chemoterapijos sutriko virškinimas?
Chemoterapija gali paveikti visą virškinimo sistemą - nuo skrandžio iki žarnyno. Jei nejaučiate alkio, nespauskite savęs valgyti.
Filgrastimai
Filgrastimai - tai vaistai, kurie padeda atkurti leukocitus (baltuosius kraujo kūnelius) po chemoterapijos ir apsaugo organizmą nuo infekcijų. Chemoterapija slopina ne tik vėžines, bet ir kraujodaros ląsteles, todėl mažėja leukocitų (ypač neutrofilų), kurie saugo organizmą nuo infekcijų. Leidžiami po 24 valandų nuo chemoterapijos. Karščiavimas >38°C po chemoterapijos - tai gali būti febrilinė neutropenija, gyvybei pavojinga būklė. Krūtinkaulio, stuburo, juosmens skausmai - tai ženklas, kad kaulų čiulpai aktyviai gamina kraują.
Rekomendacija: turėkite užrašų knygutę ir konsultacijos metu pasižymėkite gydytojo nurodymus - taip išvengsite neaiškumų.
Kada kreiptis į gydytoją?
- Po chemoterapijos paraudo, patino veidas. Ar tai alergija? Veido paburkimas ir paraudimas gali būti susijęs su chemoterapijos metu skiriamais vaistais arba su alergine reakcija. Jei simptomai trunka kelias dienas ir nėra kitų požymių (niežulio, temperatūros, dusulio ir pan.), papildomų priemonių dažniausiai nereikia.
- Peršti gerklę, atsirado sausas kosulys, šlapinimosi diskomfortas, viduriavimas, ašaroja akys. Ar tai normalu? Šie simptomai gali atsirasti tiek iškart po chemoterapijos, tiek ją tęsiant. Jei nėra temperatūros ar ryškių kraujo tyrimų pokyčių, dažniausiai tai lengvas gleivinių uždegimas.
- Jaučiu stiprų mieguistumą, miegu ilgiau nei įprastai. Ar tai susiję su chemoterapija? Taip, kaip ir nemiga, mieguistumas gali atsirasti dėl kraujo rodiklių ar elektrolitų pokyčių.
- Svoris ne nukrito, o padidėjo. Kodėl? Nors daugeliui atrodo, kad chemoterapija lemia svorio kritimą, kai kuriais atvejais jis gali padidėti. Tai dažniau nutinka, jei prieš gydymą svoris svyravo, nebuvo vėmimo ar viduriavimo, o organizme pradėjo kauptis skysčiai.
Ar galiu dažyti plaukus, antakius?
Vaistų poveikis odai: Svarbu žinoti, kokius chemoterapijos vaistus gaunate ir ar jie sukelia odos problemų, pavyzdžiui, bėrimus, veido paraudimą ar niežėjimą. Jei pastebite, kad plaukuotosios galvos odos ar veido odos būklė keičiasi (pvz., pleiskanojimas, niežulys, bėrimai), geriau vengti bet kokių cheminių medžiagų ar dirgiklių naudojimo ant jautrios ar pažeistos odos. Alerginės reakcijos rizika: Net jei jūsų vaistai neturi ryškaus poveikio odai, jie gali padidinti odos jautrumą ir sukelti alergines reakcijas įvairiose kūno vietose (pvz., ant veido, krūtinės ir kt.).
Konsultacijos svarba: Jei nepavyksta susigaudyti informacijoje arba pastebite odos pokyčius, kurie jums kelia nerimą (jautrumą, paraudimą, bėrimus), būtinai pasitarkite ne tik su savo gydančiu onkologu, bet ir su dermatologu.
Jei sergate vėžiu ir cukriniu diabetu - ką svarbu žinoti?
Prieš pradedant gydymą informuokite gyd. chemoterapeutą apie cukrinio diabeto diagnozę. Chemoterapija gali paveikti gliukozės kiekį kraujyje. Gliukozės kiekį didina kai kurie hormonai (gliukokortikoidai), skiriami beveik visų chemoterapijos schemų premedikacijai pykinimui mažinti, bei kai kurie nauji biologiniai vaistai.
Jus gydantis onkologas informuos, ar jūsų vėžio gydymo vaistai gali didinti gliukozės kiekį kraujyje, gali rekomenduoti papildomai endokrinologo konsultaciją. Svarbu reguliariai stebėti gliukozės lygį ir koreguoti gydymą. Dažniausiai galima gydyti vėžį nesukeliant sunkesnių diabeto komplikacijų. Būkite budrūs ir stebėkite savo savijautą. Vėžio gydymas gali būti suderinamas su cukrinio diabeto kontrole.
Kiaušidžių audinio užšaldymo procedūra
Lapkričio pabaigoje Nacionalinio vėžio institute (NVI) Onkochirurgijos klinikoje kartu su Mokslinių tyrimų centru pirmą kartą Lietuvoje buvo sėkmingai atlikta kiaušidžių audinio užšaldymo procedūra. Analogišką procedūrą galima atlikti ir kitų rūšių vėžiu sergančioms pacientėms. Jeigu moteris, kuriai diagnozuotas pirmosios stadijos onkologinė ligą, nuspręstų, kad ateityje, sėkmingai išgydžius ligą, ji norėtų susilaukti vaikų, Lietuvos medikai jau gali jai padėti.
Po chemoterapijos, kurios 6 ciklai užtrunka maždaug pusmetį, 3 metus pacientės bus kruopščiai stebimos. Ir tik tada, kai taps visiškai aišku, jog liga nugalėta, moterys galės vėl kreiptis į medikus - tai būtų savotiška atbulinė procedūra. Ar reikės dirbtinio apvaisinimo, ar viskas įvyks natūraliai - čia jau kiekviena istorija yra unikali.
Taikant sveiko kiaušidžių audinio užšaldymo metodą, operacijos metu kiaušidės žievinis sluoksnis, kuriame yra pirminių folikulų, atskiriamas ir užšaldomas, o baigus gydymą, remisijos metu, atšildomas ir transplantuojamas atgal į moters organizmą. Tokiu būdu ne tik išsprendžiama moters vaisingumo problema, bet ir atkuriama natūrali hormonų gamyba, moterims nereikia skirti papildomos pakaitinės hormonų terapijos.
Panašus:
- Stalo žaidimai vaikams nuo 4 metų: geriausi pasirinkimai ir patarimai
- Linksmiausi pažintiniai žaidimai vaikams: idėjos ir patarimai
- Žaidimai mažiems vaikams: lavinantys ir smagūs užsiėmimai
- Nepamirštami sveikinimai darželio auklėtojoms – šilčiausios mintys kiekvienai progai!
- Perkaitimas Nėštumo Metu: Kaip Atpažinti Simptomus, Išvengti Rizikų Ir Užtikrinti Saugumą