Cerebrinis paralyžius (CP) - tai neurologinių sutrikimų grupė, kuri paveikia žmogaus gebėjimą judėti ir išlaikyti pusiausvyrą bei laikyseną. Cerebrinis paralyžius atsiranda dėl nenormalaus smegenų vystymosi arba pažeidimo, kuris paveikia žmogaus gebėjimą kontroliuoti kūno raumenis. Cerebrinis paralyžius dažniausiai yra vaikystėje pasitaikanti motorinė ir funkcinė negalia. Žodis cerebrinis reiškia galvos smegenis, o paralyžius - raumenų silpnumą ir problemas su jų naudojimu.
Cerebrinio Paralyžiaus Priežastys
Cerebrinį paralyžių sukelia netipinis smegenų vystymasis arba pažeidimas besiformuojančiose smegenyse, kuris paveikia vaiko gebėjimą kontroliuoti savo raumenis. Yra keletas galimų netipinio smegenų vystymosi ar pažeidimo priežasčių. Anksčiau manyta, kad cerebrinį paralyžių daugiausia sukelia deguonies trūkumas gimdymo metu. Dabar mokslininkai mano, kad tai sukelia tik nedidelį cerebrinio paralyžiaus atvejų skaičių.
Netinkamas smegenų vystymasis ar pažeidimas, vedantis prie cerebrinio paralyžiaus susiformavimo, gali įvykti tiek dar prieš gimimą, gimdymo metu, per pirmąjį mėnesį po gimimo arba per pirmuosius vaiko gyvenimo metus, kai smegenys vis dar vystosi. Cerebrinis paralyžius, susijęs su netinkamu smegenų vystymusi ar pažeidimu, kuris įvyko prieš gimimą arba gimdymo metu, vadinamas įgimtu cerebriniu paralyžiumi. Dauguma cerebrinio paralyžiaus atvejų (85%-90%) yra įgimti. Daugelyje atvejų konkreti priežastis nėra žinoma. Nedidelė dalis cerebrinio paralyžiaus atvejų sukelia netipinis smegenų vystymasis ar pažeidimas, įvykęs daugiau kaip 28 dienoms po gimimo.
Cerebrinio Paralyžiaus Simptomai ir Formos
Cerebrinio paralyžiaus simptomai kinta ir pasireiškia skirtingai kiekvienam žmogui. Asmuo su sunkiu cerebriniu paralyžiumi patiria didelius judėjimo sunkumus ir jam gali prireikti specialios įrangos, kad galėtų vaikščioti, o jei asmuo visai negali vaikščioti gali būti reikalinga visą gyvenimą trunkanti priežiūra.
Cerebrinis paralyžius yra klasifikuojamas pagal pagrindinį judėjimo sutrikimo tipą. Mokslininkų cerebrinis paralyžius skirstomas į tris tipus:
- Spastinį (spazminį), kuriam būdingas padidėjęs raumenų tonusas, pernelyg įsitempę, spazmuojami, silpni raumenys.
- Ataksinį cerebrinio paralyžiaus tipą, kuris pasireiškia raumenų veiklos koordinacijos nebuvimu, o tai lemia sunkų judėjimą, vaikščiojimą, nerangumą.
- Diskinezinį tipą, kuriam būdinga nenormali kūno padėtis, nevalingi pasikartojantys stereotipiniai judesiai, pavyzdžiui, akies voko ar nosies trūkčiojimas, mirksėjimas, pečių traukymas ir pan.
Spastinis cerebrinis paralyžius
Tai yra dažniausias cerebrinio paralyžiaus tipas, kuris paveikia apie 80% sergančiųjų cerebriniu paralyžiumi. Žmonės, sergantys spastine cerebrinio paralyžiaus forma, turi padidėjusį raumenų tonusą. Tai reiškia, kad jų raumenys yra pernelyg standūs, raumenys pernelyg susitraukę ir kieti, ir dėl to jų judesiai gali būti neplastiški ir sunkiai valdomi. Spastinis cerebrinis paralyžius paprastai būna skirstomas pagal tai, kurios kūno dalys yra paveiktos:
- Spastinė diplegija/diparezė: raumenų standumas daugiausiai jaučiamas kojose, o rankos mažiau arba visiškai nėra paveiktos. Žmonės, sergantys spastine diplegija, gali patirti sunkumų vaikščiojant dėl įtemptų kojų raumenų.
- Spastinė hemiplegija/hemiparezė: šis cerebrinio paralyžiaus tipas veikia tik vieną asmens kūno pusę, kairę arba dešinę, tiek ranką tiek koją; paprastai labiau paveikta būna ranka nei koja.
- Spastinė kvadriplegija/kvadriparezė: spastinė kvadriplegija yra sunkiausias spastinio cerebriniaus paralyžiaus tipas ir veikia visas keturias galūnes, kūną ir veidą.
Diskinetinis cerebrinis paralyžius
Žmonės, sergantys diskinetine cerebriniaus paralyžiaus forma, susiduria su problemomis kontroliuojant rankų ir kojų judesius, todėl jiems sunku sėdėti ir vaikščioti, tiksliai manipuliuoti rankomis ir išlaikyti daiktus. Judesiai yra nekoordinuoti, gali būti lėti ir didelės amplitudės arba greiti ir staigūs. Kartais ši forma paveikia veidą ir liežuvį, dėl to asmuo sunkiai čiulpia, ryja, kramto ir kalba.
Ataksinis cerebrinis paralyžius
Žmonės, sergantys ataksine cerebrinio paralyžiaus forma, turi problemų su pusiausvyra ir koordinacija, judesiai yra nerangūs ir nekoordinuoti. Asmenys gali būti nestabilūs vaikščiojant ir patirti sunkumų su greitais arba tikslaus valdymo reikalaujančiais judesiais, pvz., rašymu.
Mišrus cerebrinis paralyžius
Kai kurie žmonės patiria kelių cerebrinio paralyžiaus formų simptomus.
Ergoterapija sergant cerebriniu paralyžiumi
Ergoterapija gali padėti lengviau atlikti kasdieninius veiksmus ir funkcijas, tokius kaip valgymas, apsirengimas ir naudojimasis tualetu. Ergoterapija padeda žmonėms vystyti ar atkurti įgūdžius, reikalingus savarankiškam ir prasmingam gyvenimui. Vaikui šios prasmingos veiklos apima žaidimus ir mokymąsi. Pediatrinė ergoterapija skirta pagerinti vaiko gebėjimą žaisti ir mokytis, kas yra svarbu vystymuisi ir savarankiškumo įgūdžiams formuotis.
Vaikams, turintiems cerebrinį paralyžių, ergoterapija gali padėti su raumenų ir sąnarių koordinacijos problemomis, kurios dažniausiai apsunkina kasdieninių užduočių atlikimą. Kai kurios iš šių užduočių apima valgymą, apsirengimą ir prausimąsi. Ergoterapija gali padėti pagerinti fizinės funkcijos, kognityvinius ir socialinius gebėjimus, taip pat smulkiosios motorikos įgūdžius, tinkamai stimuliuoti sensorinę sistemą, padėti su koordinacija ir laikysena. Ergoterapija yra naudinga vaikams su cerebriniu paralyžiumi daugeliu būdų. Optimizuojant viršutinės kūno dalies funkciją ir gerinant mažųjų raumenų koordinaciją, ergoterapija gali padėti vaikams ir suaugusiems su cerebriniu paralyžiumi atlikti pagrindinius kasdienio gyvenimo veiksmus savarankiškai.
Ergoterapija gali:
- Padidinti asmens savarankišmumo galimybes
- Pagerinti vaikų gebėjimą žaisti ir mokytis, suaugusiems atlikti prasmingas veiklas
- Padidinti savivertę ir pasitikėjimą savimi
- Padėti kurti veiksmingą rutiną
- Sustiprinti fizinius gebėjimus ir įgalinti kūną
- Pagerinti bendrą gyvenimo kokybę
Kiekvienas cerebrinio paralyžiaus tipas sukelia skirtingus simptomus, kurie gali trukdyti vaikui gyventi nepriklausomai ir atlikti kasdienius veiksmus. Ergoterapija gali padėti šiais su kiekvienu cerebrinio paralyžiaus tipu susijusiais klausimais:
- Spastinė - šio tipo paralyžius gali sukelti sunkumų su apsirengimu, maudymusi, tualeto naudojimu, valgymu, gėrimu, rašymu ir objektų laikymu.
- Diskinezinė - asmenims, sergantiems šia forma, sunku tinkamai reguliuoti raumenų tonusą, todėl jiems sunku kontroliuoti judesius. Dažni simptomai yra sunkumai susiję su objektų laikymu, kūno laikysena, padidėjusiu seilėtėkiu, sunkumais ryjant ir kalbant.
- Ataksinė - problemos su pusiausvyra ir koordinacija asmenims, sergantiems ataksine cerebrinio paralyžiaus forma. Dažniausiai asmenys susiduria su sunkumais atliekant precizinius judesius, lydimus drebulio arba nerangumo.
Kaip ir su fizinės terapijos bei logopedijos procedūromis, ergoterapijos užsiėmimai yra individualizuoti ir skirtingi kiekvienam asmeniui, sergančiam cerebriniu paralyžiumi. Kiekvieno ergoterapinis terapijos planas yra labai individualizuotas ir pritaikytas jo fiziniams, intelektiniams ir socialiniams gebėjimams.
Pirmoje terapijos sesijoje ergoterapeutas atlieka visapusišką vertinimą. Tai apima smulkiosios motorikos, suvokimo, stambiosios motorikos ir sensorikos, stebėjimą, kaip vaikas reaguoja į prisilietimą ir atlieka judesį. Ergoterapija apima funkcinių veiklų naudojimą siekiant funkcionalumo progreso.
Ergoterapeutai naudoja specifines technikas, padedančias asmenims pasiekti aukščiau išvardintus tikslus, įskaitant:
- Tikslingo judesio terapija ir kūno įgalinimas - gerina galimybę judėti silpnesnėmis kūno dalimis apribojant stipresnes. Jei asmeniui sunku judinti vieną ranką, stipresnė ranka visiškai bus apribota tam tikram laikui, tuo metu stiprinant ir treniruojant silpnesnę ranką.
- Sensorinės integracijos terapija - gerina gebėjimą priimti, registruoti, interpretuoti iš aplinkos gaunamą informaciją, kuri pasiekia smegenis per jutimo receptorius. Šios veiklos suteikia asmeniui skirtingų pojūčių patirtis ir gali apimti pratimus su kamuoliais, ergoterapine mase, tampria guma, smėliu ir vandeniu, vaikščiojimą skirtingais audiniais ir tapybą su pirštais.
Ergoterapijoje naudojami įvairūs įrankiai ir pagalbiniai įrenginiai. Įranga gali apimti nuo paprastų namų apyvokos daiktų iki aukštos technologijos pagalbinių priemonių.
Ergoterapeutas taip pat gali konsultuoti namų pritaikymo, specialios namuose taikomos programos ar įsitraukimo į bendruomenę klausimais.
žymės: #Kudikiui #Kudiki #Kudikiu
Panašus:
- Nėštumo pradžios simptomai: kada kreiptis į gydytoją?
- Adenoidai vaikams: simptomai, gydymas ir prevencija
- Pirmieji nėštumo simptomai pirmą mėnesį: ką reikia žinoti?
- Skubios pagalbos gairės: ką daryti, jei 6 mėnesių kūdikis nukrito nuo lovos?
- Revoliucija sporte: atraskite naujus tikslus ir neįtikėtinas perspektyvas!