Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Viešojoje erdvėje pasirodžius informacijai, jog lydytas sviestas (sviestas „ghi“) yra labai nepalankus sveikatai, dietistė ir maisto technologė, „Sveikatai palankus“ įkūrėja Raminta Bogušienė primena, kad saikingas šio produkto vartojimas nėra kenksmingas, tačiau labai svarbu nepiktnaudžiauti sočiaisiais riebalais, vartoti mažiau gyvūninės kilmės maisto ir suprasti, kad lydytas sviestas yra perdirbtas produktas. Nuo senų laikų lietuviai gamino lydytą sviestą tam, kad galėtų ilgiau jį išlaikyti be šaldytuvo ir naudotų maisto ruošimui, todėl tai nėra kažkoks stebuklingas produktas atkeliavęs iš Indijos ir išaukštinti šį produktą, pradėti ligas gydyti - tikrai nederėtų.

Sviestas ir riebalai: ką svarbu žinoti?

Riebalai organizmui naudingi nes padeda įsisavinti juose tirpius vitaminus - A, E, D, K, suteikia sotumo.

  • Apskritai žmogaus racione iš visų riebalų sotieji (kietieji) riebalai turi sudaryti tik 10 proc., o vyrauti turėtų nesotieji (skystieji) riebalai.
  • „Sočiųjų riebalų perteklius siejamas su lėtinėmis ligomis, dažniausiai - širdies ir kraujagyslių“, - tvirtina specialistė.
  • Nors kartais įprasta manyti, kad sotieji riebalai tik gyvūninės kilmės (taukai, sviestas ar lydytas sviestas), tačiau tai ne visai tiesa.

„Jeigu palygintume sočiųjų riebalų kiekį svieste, kokosų aliejuje, galvijų ir kiaulių taukuose, tai pamatytume, kad daugiausiai jų yra kokosų aliejuje, o mažiausiai kiaulių taukuose. Tuo tarpu lydytame svieste „ghi“ būtų beveik 20 proc. daugiau sočiųjų riebalų nei svieste“, - sako R. Bogušienė. Tuo tarpu daugiausiai sočiųjų riebalų turintis kokosų aliejus, nors ir augalinis produktas, turėtų būti ribojamas kaip ir lydytas sviestas „ghi“.

Dietistė R. Bogušienė pataria šaltam ir terminiam apdorojimui dažniau rinktis augalinės kilmės nerafinuotus nesočiųjų riebalų aliejus: ypač tyrą alyvuogių, nerafinuotą ekologišką rapsų. Anot jos, iš riebalų pirmiausia verta rinktis ypač tyrą alyvuogių aliejų. Jei aliejus išspaustas iš nesunokusių alyvuogių, yra žemo rūgštingumo, gali būti naudojamas ir troškinimui, kepimui.

R. Bogušienė įspėja, kad nereikėtų piktnaudžiauti bet kuriais sočiaisiais riebalais (dar kitaip - kietaisiais riebalais) - jie gali sudaryti iki trečdalio visų riebalų jūsų mityboje.

„Žinoma, ant nerafinuoto kokosų aliejaus ar lydyto sviesto „ghi“ kepti blynai įgaus malonų skonį, tačiau kepdami stenkitės keptuvę padengti minimaliu šių riebalų kiekiu“, - įspėja R. Bogušienė.

Lydytas sviestas (Ghi): kas tai ir ar jis sveikas vaikams?

„Lydytas sviestas „ghi“ gaminamas ilgai kaitinant, kol išgaruoja vanduo, pasišalina angliavandeniai ir baltymai denatūruoja, lieka tik pieno riebalai (99,9 proc.)“, - pasakoja dietistė ir maisto technologė. Anot jos, toks sviestas rekomenduojamas žmonėms, kurie netoleruoja laktozės, yra alergiški pieno baltymams.

Ghi, kitaip vadinamas lydytas sviestas Indijoje naudojamas per amžius. Lietuvoje taip pat, kad sviestas ilgiau nesugestų, pagal tą pačią technologiją apdorodavo kaimišką sviestą. Atsiradus pramoninei sviesto gamybai lydytas sviestas buvo užmirštas, o dabar vėl atrandami lydyto sviesto privalumai. Gydytojai ir dietologai visame pasaulyje vis garsiau kalba apie ghi sviesto naudą kūdikių ir vaikų organizmui.

Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja kūdikius iki 6 mėnesių maitinti išskirtinai tik mamos pienu. Vėliau, padidėjus maisto medžiagų ir kalorijų poreikiui vaikas turi būti primaitinamas tirštu maistu. Vaikai iki dvejų metų apie pusę kalorijų turi gauti iš riebalų. Mamos pieno riebalus pamažu keičiant riebalais iš tiršto maisto, kyla klausimas, kokie riebalai tinkamiausi kūdikiui ir mažam vaikui.

Ghi sviesto sudėtyje gausu vitaminų A, D, E, taip pat smegenų vystymuisi būtinų riebalų rūgščių. Ghi sviestas yra malonaus skonio ir lengvai virškinamas.

Sviestas ar margarinas: ką rinktis vaikų mitybai?

Sviestas ar margarinas - kova tarp šių dviejų produktų tęsiasi jau ilgai, o viskas prasidėjo pastebėjus, kad lietuviai suvalgo per daug gyvūninės kilmės riebalų. Siūlyta sviestą keisti į augalinės kilmės riebalus, tačiau margarinas taip pat ėmė kelti abejonių dėl žalos sveikatai.

Santaros klinikų gydytoja dietologė Edita Gavelienė teigia - nė vienas margarinas neatitinka sveiko produkto apibrėžimo. Anot jos, didžiausia blogybė - transriebalų rūgštys, galinčios lemti įvairias uždegimines, širdies kraujagyslių ligas, net paskatinti vėžio vystymąsi. Sviestą vartojame du tūkstančius metų, pažymi E. Gavelienė, o margariną galima pateisinti tik tuo atveju, jeigu žmogaus organizme - didelis cholesterolio kiekis.

Dietologė ragina atkreipti dėmesį į dar vieną dalyką - svarbiau už sviesto ir margarino kovą yra nepamiršti saiko, juk sveikos mitybos pagrindą sudaro maisto lėkštės visuma, o iš per dieną žmogaus gaunamų medžiagų riebalai turėtų sudaryti 30 proc. „Riebalai mums reikalingi, klausimas, kiek jų mums reikia? Priklausomai nuo žmogaus, reikėtų suvartoti 10 g sviesto per dieną, t. y. du arbatinius šaukštelius“, - tikina pašnekovė.

Anot J. Jankausko, margarinas paprasčiausiai pigesnis, bet tikrai ne sveikesnis. Jis primena ir margarino atsiradimo istoriją - šis produktas buvo sukurtas XVIII a. Prancūzijoje žemesnėms klasėms.

Sveikos mitybos žinovė Vaida Kurpienė teigia esanti ne prieš sviestą ar margariną, o prieš pernelyg apdorotus maisto produktus. „Aš produktus labiau vertinu per tokią prizmę - jie perdirbti ar natūralūs. Rekomenduoju rinktis natūralius“, - tikina pašnekovė.

Ji teigia - jei pasižiūrėtume, natūralūs produktai visada galų gale reabilituojami: „Dabar vėl sakoma, kad sviestas visai sveikas dalykas, aišku, priklauso nuo kiekio. Jei suvartosime pusę pakuotės per dieną, tai kenks ne tiek riebalai, kiek jų kiekis. Lygiai taip pat bus kenksminga, jei valgysime daug riešutų, sėklų, aliejaus.“ Anot sveikos mitybos žinovės, riebalai žmogaus organizmui naudingiausi tada, kai yra neperdirbti.

Kaip sviestą naudoti vaikų mityboje?

  • „Prieš klausiant ant ko kepti, reikia prisiminti, kad kepimas apskritai nėra sveikas maisto ruošimo būdas: jei daržoves tik trumpai apkepame keptuvėje, o vėliau troškiname, tada gerai, bet jei daržoves gruzdiname keptuvėje ant sviesto „ghi“, toks patiekalas jau nebus laikomas sveikatai palankiu.
  • Pavyzdžiui, kepti kiaušinius, blynus ant lydyto sviesto yra geriau nei ant paprasto sviesto, nes nesusidarys kancerogeninės medžiagos.
  • O sviestą derėtų tepti ant sumuštinio, dėti į pyragus, kur temperatūra gaminio viduje nebūna aukštesnė nei 100 laipsnių.

„Vienas maisto produktas mūsų sveikatos nei sugadina, nei ją išsaugo, svarbu reguliari, subalansuota ir įvairi mityba“, - teigia R. Bogušienė.

Būtina atkreipti dėmesį, kad maisto ruošimas vienas svarbiausių dalykų, ar mes išsaugome maistinę vertę, ar ją prarandame, o gal net užteršiame kancerogeninėmis medžiagomis.

žymės: #Vaiku #Vaikus

Panašus: