Sigitos Burvytės metodinė priemonė padės suprasti žaidimą kaip vaikų pažinimo ir harmoningo jų vystymosi instrumentą.
Žaidimo Svarba Vaikų Ugdyme
Žaisdami vaikai mokosi bendrauti, derinti savo veiksmus su kitais, suprasti ir padėti vienas kitam, kūrybingai spręsti iškilusius sunkumus, kritiškai mąstyti. Tad galima sakyti kad žaisdami vaikai nuo pat ankstyvos vaikystės lavina visas laimingam žmogaus gyvenimui reikalingas savybes.
Tačiau tam, kad vaikai išmoktų susikurti harmoningus tarpusavio santykius, reikalinga sumani suaugusiojo pagalba.
Individualios Konsultacijos Tėvams
Individualių konsultacijų tikslas yra padėti tėvams surasti tinkamiausią vaikų ugdymo kryptį, atsižvelgiant į konkrečią šeiminę situaciją, ugdymo įstaigos bendrą kontekstą bei vaikų turimą patirtį. Konsultacijos siekia geriau suprasti vaikų elgesį, pažinti save kaip ugdytoją, rasti efektyviausius ugdymo būdus ir atkurti harmoningus tarpusavio santykius šeimoje.
Kiekvienas atvejis yra unikalus, todėl konsultacijų metu taikomi individualūs ir lankstūs metodai, pritaikyti pagal pagrindinį tikslą - sudaryti harmoningas vaikų ugdymosi sąlygas, atitinkančias jų individualų tempą ir galimybes.
Konsultacijos gali vykti tiek asmeniškai, tiek virtualioje erdvėje (Zoom, Skype ir kt.), atsižvelgiant į klientų pageidavimus ir galimybes. Individualios konsultacijos kaina - 80 eurų / val.
Pasirengimas Tėvystei ir Motinystei
Pasirengimas tėvystei ir motinystei prasideda dar vaikystėje, stebint savo tėvų bei visų šeimos narių tarpusavio santykius… Vaikystėje išgyventos patirtys tėvų šeimoje turi lemiamos įtakos rengiantis šeiminiams santykiams ir vaikų ugdymui. Jeigu dominuoja geri prisiminimai ir gerosios patirtys, tai stengiamės analogiškai elgtis ir su savo vaikais savo šeimoje.
Jeigu vyrauja skausmingi vaikystės prisiminimai, gali būti, kad patys to net nesuvokdami, t. y. Dažnai, turėdami skausmingus vaikystės prisiminimus, auklėdami savo vaikus stengiamės elgtis kardinaliai priešingai nei su mumis elgėsi mūsų tėvai, ir griebiamės kitokių kraštutinių vaikų auklėjimo priemonių, kurių poveikis gali būti žalingas atžalai.
Tačiau viskas, kas per daug - nėra gerai. Jeigu turime ir nešiojamės emociškai slogius vaikystės išgyvenimus, skausmingas patirtis, turime stengtis padėti sau nuo to „išgyti“, save pažinti. Jeigu patiems nepavyksta, vertėtų kreiptis pagalbos į specialistus. Nuo turimos vaikystės patirties priklauso, ar jums reikalinga pagalba, ir kokia ji turėtų būti.
Norėdami būti gerais tėvais, turime sugebėti kurti darnius tarpusavio santykius, , o tai nėra lengvas uždavinys. Harmoningi tarpusavio santykiai nereiškia, kad mes turime išvengti konfliktų. Konfliktai yra natūrali šeiminių santykių dalis, nes susitinka du žmonės, kurie augo skirtingose šeimose, kuriose daug dalykų buvo sprendžiama ir vertinama skirtingai. Privalu išmokti greitai spręsti konfliktines situacijas ar mažinti konfliktų atsiradimo priežastis.
Tam reikia vienam kitą pažinti ir santykiuose įžvelgti tuos dalykus, kurie džiugina, ir apie tai vienas kitam kalbėti. Manoma, kad moterų, nėštumo metu patirto streso dažna priežastis yra nusivylimas, nesutarimai su sutuoktiniu ir dėl to kylantis nerimas. Galima daryti išvadą, kad geri nėščiosios santykiai su vaiko tėvu yra svarbūs ne tik pačios nėščiosios teigiamai emocinei savijautai, bet ir gimusio vaiko raidai.
Taigi, svarbu suprasti savo ir sutuoktinio lūkesčius, siekiant kiekvienam tinkamai atlikti savo vaidmenis šeimoje. Dar prieš tampant tėvais, reikia įgyti žinių apie kūdikio laukimo metu vykstančius fizinius pokyčius nėščiosios organizme, socialinius ir psichologinius būsimų mamos ir tėčio pokyčius vaiko laukimo ir jam gimus laikotarpiais.
Augindami vaikus, tėvai neretai susiduria su krizinėmis situacijomis, kurios kyla dėl pasikeitusių vaidmenų šeimoje, socialinių pokyčių, vaiko ligos ar jų pačių sveikatos sutrikimo. Tokių šeiminių krizių įveikimas tiesiogiai susijęs su asmens branda. Tėvystei reikia ruoštis sąmoningai ir nuosekliai, ugdant save ir siekiant kuo geriau save pažinti, mokantis sau padėti krizinėse situacijose ar priimant pokyčius ir t.
Labai svarbu iš anksto rinkti informaciją, domėtis dar negimusio vaiko raida, susimąstyti apie būtiniausius savo atžalos poreikius. Tėvai dažniausiai kreipiasi pagalbos vaikų ugdymo klausimais, kai pamato akivaizdžias vaikų elgesio problemas, kurių koregavimui prireikia kur kas daugiau pastangų, dažnai - net ne vieno žmogaus.
Reikšmingas yra ir atsakingas požiūris į vaiko auginimą ir auklėjimą. Juk paprastai visas vaiko charakterio ir elgesio savybes „nurašome“ genams, norėdami nusimesti nuo savęs atsakomybę ir teigti, kad viskas nulemta genų ir nuo manęs niekas nepriklauso. O iš tikrųjų priklauso, ir labai daug. Mes galime labai daug prisidėti ir padėti savo vaikams, kad jie išsiugdytų harmoningus charakterio bruožus, pozityvų požiūrį, mąstymą, valią, vertybes, norą pažinti ir tyrinėti aplinką.
Žinoti ir domėtis, kaip su vaiku reikia elgtis ir bendrauti nuo pat gimimo, kad gyvenime jam netektų bijoti kitų žmonių, ir saugumo jausmą jis gebėtų patirti ne tik būdamas vienumoje. Taip gali nutikti, jeigu kūdikystėje vaikui neteko patirti švelnių potyrių iš vieno nuolat jį prižiūrinčio žmogaus.
Arba gali atsitikti priešingai - kad gyvenime jis gerai jausis tik būdamas tarp žmonių ir visiškai nesugebės būti vienas? Kad vaikas neįgytų šių kraštutinių vyraujančių charakterio bruožų, turime žinoti, kaip tinkamai elgtis su savo vaiku.
Pagrindinis vaikų ugdymo metodas - tai tinkamas tėvų gyvensenos pavyzdys: elgesys, padedantis patenkinti savo poreikius neskaudinant kitų, gebėjimas atpažinti ir socialiais būdais reikšti emocijas, laikytis savidrausmės, gebėti bendrauti ir bendradarbiauti su kitais žmonėmis ir t. t. Dalyvaudami realiame gyvenime, stebėdami mus ir pamėgdžiodami, jie kuria savo asmenybes. Jausdami mūsų pagalbą ir palaikymą vaikai turi galimybę pajausti savigarbą ir susirasti savo vietą gyvenime.
Mes, tėvai turime žinoti, kad privalome sužadinti vaiko norą tapti tokiais kaip mes, jį palaikydami ir paskatindami, o ne nurodinėdami ir aiškindami, kaip jis turi elgtis. Žinokime, kad vaikų savarankiškumą, o kartu ir pasitikėjimą savimi, galima pradėti ugdyti nuo pat gimimo.
Pozityvios Tėvystės Įgūdžių Ugdymas
Tėvams, kurie ieško pagalbos koreguodami savo vaikų netinkamo elgesio įpročius, tenka padėti tiek individualių konsultacijų metu, tiek vedant mokymus tėvų grupėms ugdant pozityviosios tėvystės įgūdžius. Dalis tėvų į užsiėmimus ateina todėl, kad visiškai nebesusitvarko su savo vaikais. Vaikų elgesio problemos yra įsisenėjusios, o imlieji vaikų raidos periodai jau pasibaigę.
Vis daugiau tėvų ateina į pozityviosios tėvystės įgūdžių ugdymo kursus dar tik planuodami vaikelį ar laukdami kūdikio gimimo. Jie nori sužinoti, kaip reikia teisingai vaiką auklėti nuo pat gimimo. Patirtis rodo, kad visi tėvai dar planuodami vaikelį ar laukdami vaikelio turi įgyti vaikų ugdymo žinių, kurias galėtų taikyti nuo pat vaiko gimimo. Todėl tėvystei reikia ruoštis daug anksčiau, nei atsiranda vaikų elgesio problemų.
Bendradarbiavimas Tarp Šeimos ir Ugdymo Įstaigų
Gilinantis į šeimos ir ikimokyklinių ugdymo institucijų bendradarbiavimą, skatinant tiek pedagogų, tiek tėvelių pozityviosios tėvystės idėjas, išryškėja nemažai probleminių aspektų. Pastebima, kad tėvams ir pedagogams trūksta žinių apie pozityviuosius vaikų ugdymo metodus, kurie padėtų pastebėti vaikų ugdymo problemas, rasti probleminių situacijų sprendimus ir atsakyti į nemažai iškylančių klausimų dėl vaiko ir šeimos gerovės.
Jeigu reikiamos žinios pasiektų tėvus ir pedagogus anksčiau, kai vaikų imlieji raidos periodai yra nepasibaigę, tai leistų reikiamas žinias pritaikyti laiku ir vaikams netektų patirti sunkių išgyvenimų dėl tėvų ar ugdytojų padarytų vaikų ugdymo klaidų.
Tyrimo Rezultatai
Atliktas 34 auklėtojų ir 53 tėvų (48 mamų ir 5 tėvelių), kurių vaikai lanko ikimokyklines ugdymo įstaigas, tyrimas. Gilintasi į auklėtojų ir tėvų, auginančių ikimokyklinio amžiaus vaikus, pastebimo vaikų elgesio ir skiriamo dėmesio vaikams bei auklėtojų ir tėvų, auginančių ikimokyklinio amžiaus vaikus, „gero vaiko“ sampratų suvokimą.
Nustatyta, kad dauguma pedagogų ir tėvų prieš paskaitų-diskusijų ciklą „Pozityvieji vaikų ugdymo metodai“ manė, kad pastebi vaikų teigiamą elgesį. Išklausius paskaitų-diskusijų ciklo kursą respondentai kritiškai pradėjo vertinti savo elgesį su vaikais, lygiai taip pat pasikeitė ir „gero vaiko“ samprata. Paskaitų-diskusijų ciklas „Pozityvieji vaikų ugdymo metodai“ yra veiksminga priemonė tėvams ir pedagogams, siekiant sudaryti vaikams harmoningą ugdymosi aplinką.
žymės: #Vaiku
Panašus:
- Vaiku Svorio Lentelės: Kaip Stebėti Vaiko Augimą
- Kačerginės vaikų sanatorija "Žibutė": apgyvendinimas, procedūros, atsiliepimai
- Meilė, džiazas ir velnias: tėvų ir vaikų santykių labirintai
- Kaip Pagerinti Kūdikio Miegą Naktimis: Efektyvūs Patarimai Tėvams
- Sportas po gimdymo: kada pradėti ir kaip pasirinkti efektyviausius pratimus greitam atsigavimui?