Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Straipsnyje aptariamas istorikų Alfredo Bumblausko ir Edvardo Gudavičiaus indėlis į istorinės sąmonės ir pilietinės visuomenės formavimą. Taip pat minimas lituanisto Zigmo Zinkevičiaus darbas lituanistikos srityje.

Nacionalinės Pažangos Premijos Nominantai

Nacionalinės pažangos premijos yra skiriamos už didelį indėlį į Lietuvos pažangą įvairiose srityse. Kultūros pažangos premijai, kuri skiriama už pasaulinės patirties ir savo talento sklaidą, ugdant Lietuvos ateities kartas visose kultūros apraiškos formose, nominuoti istorikai Alfredas Bumblauskas ir Edvardas Gudavičius už istorinės sąmonės ir pilietinės visuomenės formavimą.

Komiteto Sprendimas

"Iš tiesų visi nominantai yra labai stiprūs ir verti Nacionalinės pažangos premijos, tad komiteto laukia išties nelengvas sprendimas - paskelbti Laureatus," - teigia komiteto pirmininkas, Vilniaus universiteto rektorius prof. habil. dr., akademikas Benediktas Juodka.

Istoriniai Naratyvai

Nuomonės išsiskiria dėl to, kad yra atstovaujama vienam kuriam nacionalistiniam didžiajam pasakojimui. Yra atkreipiamas dėmesys, kad istoriniai ,,didieji naratyvai“ kartais vadinami dramatiškai lengvais pasakojimais, bet jie sujungia mokslinius tyrimus su istorinės sąmonės vaizdiniais, apeliuoja į emocijas ir tuo padeda kurti kolektyvinį identitetą. Didžiausiais pasakojimais gali būti laikytini meniniai tekstai ir kiti meno projektai, kurie kuria tam tikrus vaizdinius. Šie vaizdiniai rekonstruojami ir paverčiami tekstu. Didžiuoju pasakojimu gali būti ir aprioriškai priimami ir neargumentuojami teiginiai.

Naratyvų Skirtumai

Nurodoma, kad šiuo metu skiriami keli naratyvai: liberalusis, nacionalistinis, marksistinis naratyvai. Pastebima, kad J. Basanavičiaus suformuotą pirmąjį Lietuvos istorijos ,,didįjį pasakojimą“ galima pavadinti paramoksliniu. Jo ypatumas tas, kad turėdamas galimybę funkcionuoti sovietmečiu, jis labiausiai kiekybiškai išplito ir tapo atpažįstamu.

Z. Zinkevičiaus Darbai

Nemažai dėmesio straipsnyje skiriama S. Daukanto, A. Šapokos atliktai Lietuvos istorijos analizei ir tyrimui. Šių darbų tęsėjai - J. Lebedys, Z. Zinkevičius. Šių mokslininkų dėmesyje - lietuvių ir lietuvių kalbos senajame Vilniuje paieška.

E. Gudavičiaus Indėlis

Nemažas dėmesys straipsnyje skiriamas žymaus istoriko E. Gudavičiaus darbams, kuris pirmasis istoriografijoje Lietuvos istoriją pamatė iš pasaulio istorijos perspektyvos.

Zigmo Zinkevičiaus Kalbiniai Tyrimai

Kalbininkas akademikas prof. Zigmas Zinkevičius tyrinėjo lietuviškus asmenvardžius ir lietuvišką paveldą Suvalkų ir Augustavo krašte Lenkijoje. Knygos Lietuvių asmenvardžiai ir Lietuviškas paveldas Suvalkų ir Augustavo krašto Lenkijoje pavardėse man jau yra praeitis. Bet tam išryškinti reikia daug papildomo darbo.

Pasirodo, baltiškų elementų dabartinėse baltarusių pavardėse yra išlikę labai daug. Ypač Suvalkų ir Augustavo kraštas, kur dar mūsų akyse lenkėjimas vyko ir dabar tebevyksta. Kolega dr. Kazimieras Garšva man pakišo labai gerą, tiesiog išganingą mintį - panaudoti telefono abonentų knygas. Joje esamų pavardžių analizės rezultatas - mano knygutė Lietuviškas paveldas Suvalkų ir Augustavo krašto Lenkijoje pavardėse. Bet jų tyrimą apsunkina tai, kad Baltstogės vaivadijoje didelė dalis gyventojų namuose kalba baltarusiškai, o ne lenkiškai, nors ten oficiali kalba ir yra lenkų. Taigi, ten vyko lietuviškų pavardžių ne tik lenkinimas, bet ir baltarusinimas.

Greit paaiškėjo, kad Balstogės vaivadijos gyventojų pavardes sudaro net keturi skirtingi chronologiniai sluoksniai. Pats seniausias - jotvingiškas, nes tai yra senoji jotvingių žemė. Taigi, jau savaime galima tikėtis, kad ten turi būti išlikusių jotvingių asmenvardžių liekanų. Antrasis chronologinis sluoksnis - lietuviškas. Balstogės krašte jotvingiai buvo sunaikinti, dalis išbėgiojo, nes kryžiuočiai ten viską naikino. Jie šalį pavertė beveik negyvenama dykyne. Iš pietų pusės krašte buvo apgyvendinti lenkai, vadinamieji mozūrai. Iš šiaurės pusės ten kėlėsi lietuviai, juolab, kad didelė dabartinės vaivadijos dalis priklausė lietuvių magnatams Radviloms ir kitiems. Maždaug iki Bugo upės ir dar anapus Bugo ir dabar aptinkame daug lietuviškų gyvenviečių pavadinimų, tarp jų ir kilusių iš asmenvardžių. Paaiškėjo, kad to krašto žmonių pavardėse lietuviškų elementų išlikę labai daug. Juose gali būti ir kai kurie jotvingiški asmenvardžiai, nes pastarieji buvo artimi lietuviškiems ir dabar nelengva juos atskirti. Trečiasis ir ketvirtasis sluoksniai - slaviški. Aišku, kiek senesnis baltarusiškasis. Vėliau, kai tas kraštas atiteko Lenkijai, prasidėjo jo polonizacija.

Šventasis Brunonas ir Lietuva

Su šiais klausimais susijusi dar viena mano knygutė - Šventasis Brunonas ir Lietuva. Viską, kas yra susiję su šv. Brunono misija ir Lietuvos vardo paminėjimu Kvedlinburgo analuose, aš aiškinu kiek kitaip negu profesoriai Edvardas Gudavičius ir Alfredas Bumblauskas. Man atlikus kunigaikščių Netimero, Zabedeno, upės Alstra ir kitų šaltiniuose minimų tikrinių vardų analizę, paaiškėjo, kad jie nėra lietuviški. Juose esamų dvikamienių asmenvardžių dėmenų lietuvių vardyne neradau. Jie aiškiai jotvingiški. Prierašas. Per tą laiką išėjo dar šios dvi mums rūpima tema mano knygelės: Krikščioniško vardyno kelionė į Lietuvą (išleido Lietuvių kalbos institutas) ir Lietuvos vardas: kilmė ir formų daryba (išleido Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras). Neseniai pasirodė dar viena didesnė knyga - Lietuvos senosios valstybės 40 svarbiausių mįslių: Didžioji Lietuvos Kunigaikštija kalbotyros požiūriu (išleido Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras). Dabar labai intensyviai tiriu senųjų Vilnijos gyventojų (ne atvykėlių) pavardžių kilmę.

Mokslo Pažangos Premija

Mokslo pažangos premija įteikta profesoriams Algimantui Marcinkevičiui, Vytautui Jonui Sirvydžiui ir Giedriui Uždaviniui už kardiochirurgijos įdiegimą į medicinos praktiką. Šią premiją už karštų elektronų ir plazmos puslaidininkiuose tyrimus taip pat pretendavo gauti profesorius Juras Požėla bei Zigmas Zinkevičius už lituanistikos darbus.

A. Bumblausko Darbai

Padėkos žodžių nusipelno prof. Edvardas Gudavičius už Lietuvos istorijos I tomą ir prof. Alfredas Bumblauskas už Senosios Lietuvos istoriją. Tai mūsų istorikų indėlis į Lietuvos istoriografiją, tik gaila, kad dauguma jų parašytų istorijų baigiasi LDK laikais, o E. Gudavičiaus veikalas - XVI amžiumi. A. Bumblausko Senosios Lietuvos istorija, nepaisant įsivėlusių riktų, korektūros klaidų ir kitų trūkumų įdomiai parašyta ir puikiai apipavidalinta. Anot gimnazistų, tai pirma Istorija, kurią norisi skaityti. Vadinasi, patraukli, vaizdinga, tokia, kad paėmęs į rankas neskubi dėti į šalį?Taip, knyga kupina vaizdų, teksto ne itin daug, užtat daug ką pasako iliustracijos.

Enciklopedinis Darbas

Lietuvos valstybę ir lietuvių tautą Europos istorijos ir kultūros kontekste. MELC direktorius R. Lotyniško pagrindo rašmenis vartojančių kalbų tikriniai vardai rašomi autentiškai (tekste pridedant lietuviškas galūnes), išimtis - karalių, imperatorių, kitų valdovų, popiežių, šventųjų vardai ir kai kurie kiti asmenvardžiai (jie rašomi sulietuvinti), t.p. MELC direktorius Rimantas Kareckas. Straipsnius spaudai rengė MELC šakinės redakcijos ir literatūrinės bei mokslinės patikros redaktoriai. Direktorius doc. dr.Albinas PILIPAITIS, Teminės kartografijos sektoriaus vadovas dr. Petras GAUČAS, kartografai-redaktoriai: prof. dr.

žymės: #Gimimo

Panašus: