Kasmet Bažnyčia mums duoda galimybę stabtelti ties visų šventųjų asmenybėmis, prisiminti jų gyvenimus. Drauge šiandien tenka užduoti ir vieną esminį klausimą: kodėl jie yra šventieji? Kodėl juos taip vadiname ir gerbiame, kaip šventuosius? Galų gale: ką reiškia - būti šventu?
Taigi, kas nereiškia - būti šventais? Visų pirma tai nereiškia buvimo tobulais: nei charakterio, nei elgesio atžvilgiu. Šventieji nebuvo tobuli ir niekada savęs tokiais nelaikė. Nors atrodytų ir keista, tačiau šventųjų tobulumas nėra netgi absoliuti ištikimybė Kristui. Jų šventumas ir yra didis todėl, kad nėra paneigiamas jų praeities gyvenimas, jų charakteris, temperamentas, elgesio trūkumai ir silpnybės. Jie yra šventi ir verti pripažinimo todėl, kad juose ypatingu būdu pasireiškė Gailestingumas.
Linkiu visiems visiems būti gerais tėvais ir ugdyti savo pavyzdžiu nuostabius vaikus! Šia proga kviečiu jus prisiminti savo vaikystę. Ką atrandame ir ką prarandame suaugę? Kodėl dar Kristus sakė: “Būkite kaip vaikai“? Ką tai reiškia? Juk tai ne tik religinė mįslė.
Yra labai gražus tekstas, keliaujantis internetu, kuris išaiškina šio kvietimo esmę. Galbūt, jis padės geriau suprasti ne tik savo vaikus, bet ir save? Kai tu buvai vaikas, tu turėjai visą pasaulį, tu buvai jo šeimininkas ir galėjai daryti jame viską, ką norėjai. Kai tu tapai paaugliu, tau sakė, kad tu turėsi viską, jei mokysies ir klausysi. Paskui tu suaugai. Tau leido kažką turėti, leido būti kažko šeimininku, leido kažką daryti. Ir tu supratai - kad kažką turėtum, reikia kažko klausyti, kažko prašyti, kažko laukti, nuo kažko priklausyti, iš kažko tikėtis.
Kai tu pasensi, tau niekas nieko neaiškins. Tau tiesiog duos kažką, kad tu nemirtum iš bado. Tau užleis vietą transporte - ne iš pagarbos, o iš gailesčio. Tu sakai, kad myli savo žmoną, o pats ją darai savo poreikių verge. Tu sakai, kad myli savo vaikus, bet prisimink, kada tu paskutinį kartą bendravai su jais, ar gaminai ir dovanojai jiems dovanas, kaip jie tau vaikystėje?
Vaikystėje tu draugavai su visu pasauliu, todėl kad tu ir pasaulis buvote viena. Paskui tu pradėjai dalinti šitą vientisą pasaulį, o taip pat ir save į bloga ir gera. Bet tu pamiršai, kad tu ir pasaulis - viena Visuma, kad Viskas esi Tu. Palengva tu taip ir sunaikinai save. Tu pradėjai pats sau įrodinėti, kad tu geras, kad tu sugebi mylėti ir turėti draugų. Jūs netikite tuo todėl, kad jus tiek daug kartų apgaudinėjo ir sakė, kad šito nėra. Bet jūs norite, kad šalia jūsų būtų sąžiningas draugas, kuriuo galima pasikliauti sunkią akimirką.
Ir kai tau siūlo tapti “vaiku“ - tu bijai. Tu jau įpratai apgaudinėti, būti neištikimu, savintis. Bet būna momentai, kai tau norisi ištrūkti iš šio rato ir vėl tapti laisvu “kaip vaikas“ Bet jeigu tu sieki laisvės - reiškia, tu jos neturi. Vargšas tas žmogus, kuris yra priklausomas, dvigubai vargšas tas, kuris bijo būti nepriklausomas.
Dievas jums davė laisvą valią, tad iš tiesų galite daryti ką panorėję. Kai tai suprantate, suvokiate, kad tikroji laisvė, kuria galite mėgautis, būdami įsikūnijime Žemėje esančiu žmogumi - o galbūt turėčiau sakyti, būdami dvasine būtybe, įsikūnijusia žmogaus kūne - tikroji laisvė, kuria galite mėgautis, iš esmės yra vaiko laisvė, laisvė vaiko, kurį į saugią aplinką patalpino mylintys tėvai arba mokytojas. Todėl esate laisvi žaisti kaip nekaltas vaikas, neturintis nė menkiausio rūpesčio pasaulyje.
Ir tai, žinoma, yra ta laisvės būsena, kurią matote daugelyje vaikų, kurių dar nėra prislėgusi suaugusiųjų sąmonė. Toks pasaulis, kuriame jie kuriasi savo pačių kančias per dualistinę kovą, tęsiamą gyvenimas po gyvenimo. Iš tiesų, mano mylimieji, nėra tokių pastangų, nėra tokių sunkumų, kurie neišsisklaidytų, jums pasiekus šią nekaltumo, šią laisvės būseną.
Ir todėl, vėlgi, nors galbūt šiuo metu jus slegia ši našta, jei galėtumėte bent įsileisti mintį, kad ši našta gali būti ne jūsų pačių susikurta, nes nešate šią naštą dėl kitų, tuomet manau, jums taps lengviau nešti šią naštą. Būtent to jums ir noriu. Tai nereiškia, kad kažkas yra ne taip su tuo mokymu ar organizacija, bent jau ne visada.
Inicijuokite su vaikais nuoširdžias, atviras diskusijas apie tai, kuo jie tiki (būkite pasiruošę siurprizams). Stenkitės nekritikuoti ir netaisyti, nes kitą kartą jie jau ne taip lengvai atvers širdį. Pabrėžkite Tiesos prigimtį. Kiek įmanoma venkite mokyti tiesos, kurios negalite pritaikyti.
Kai pasakojate ar mokote biblinių istorijų, paaiškinki. 4 Ir jūs, tėvai, neerzinkite savo vaikų, bet auklėkite juos drausmindami ir mokydami Viešpatyje. 5 Palaimintas žmogus, turįs jų pilną strėlinę! 13 Visi tavo vaikai bus Viešpaties mokomi ir gyvens didelėje ramybėje.
Panašus:
- Sužinokite, Ką Iš Tikrųjų Reiškia Būti Dievo Vaiku – Paslaptys ir Įkvėpimas Vaikams
- Kaip pastatyti vaikišką namelį: žingsnis po žingsnio instrukcija ir idėjos
- Kaip užmigdyti kūdikį be ašarų: patarimai tėvams
- Neįtikėtina Kalės Gimdymo Eiga ir Požymiai: Viskas, Ką Turite Žinoti!
- Terese Morkūnienė: Įkvepianti Biografija, Kurią Privalote Sužinoti!