Budizmas yra nepaprastai sena filosofija, kilusi Indijoje. VI a. pr. m. e. pasaulyje vyko galingas religinis sąjūdis, kurio metu atsirado įtakingos religijos, įskaitant budizmą. Tačiau ar Budizmas - filosofija? Iš vienos pusės tai tiesa.
Tačiau Dalai Lama teigia, kad budizmas - tai ir religija, ir praktika, ir filosofija sykiu. Jame praktikuojamos įvairios meditacijos formos. O analitinė meditacija - kaip ir visos kitos - visuomet susijusi su tam tikra išmintimi. Tai taip pat ir religija, kadangi ši praktika ir ši filosofija susieja žmones, nušviečia jų protą, suteikia prieglobstį, padeda jiems tapti budomis, nubudusiomis būtybėmis.
Bet filosofija veikia sąvokų ir vaizdinių lygmenyje, o Budos mokslas dirba su mumis kaip su visuma. Dėl to nuolat keičiamės, kadangi duodamas raktas nuo to, kas kasdien vyksta mūsų viduje ir visur aplink. Atkreipę dėmesį į vidinio poveikio, vystymosi idėją, kai kurie teigia, kad budizmas yra psichologija. Kada išgyvenantis tai, kas išgyvenama, ir pats išgyvenimo procesas nebejaučiami kaip besiskiriantys tarpusavyje, pirmiausiai ateina išlaisvinimas, o po to prašvitimas. Nors psichologija mus keičia, iš tikrųjų ji veda į tašką, kuriame budizmas prasideda.
Budizmo Pagrindai
Budistai netiki dieviškąja būtybe, vadinama Dievu, tačiau jie tiki dieviškąja realybe. Kadangi jie netiki įasmenintu Dievu, todėl jie nekalba maldų. Bet kai kurie meldžiasi Budai. Budistai tiki, kad Buda gyvena kiekviename iš mūsų.
Budizmo pradininkas buvo Indijos princas Sidharta Gautava (vėliau žinomas kaip Buda). Sidharta užaugo prabangiuose rūmuose, tačiau išvydęs kokia daugybė žmonių kenčia nuo senatvės ir ligų, jis išsižadėjo visų savo turtų ir išėjo klajoti po šalį. Pavargęs jis atsisėdo po medžiu, stengdamasis suvokti kas iš tiesų yra svarbu, kas yra “tikroji tiesa”. Ir tuomet praregėjęs ėmė mokyti kitus.
Buda mokė savo pasekėjus, kad žmonės turėtų suvokti keturias tauriąsias tiesas:
- Šiame pasaulyje nėra nieko amžino. Laimė ilgai negali trukti. Nepasitenkinimu gyvenimu būsena budistai vadina Duka (kančia, nerimas).
- Dukos būsena užvaldo žmones, kurie trokšta daiktų. Juos pražudo godulys, savanaudiškumas.
- Iš dukos galima išsivaduoti, jeigu žmogus įveikia savo savanaudiškumą, godumą ir neapykantą.
- Tai galima padaryti einant Aštuongubu tauriuoju keliu.
Aštuongubas taurusis kelias tai - Teisingas supratimas, Teisingas nusiteikimas, Teisingas kalbėjimas, Teisingi poelgiai, Teisinga veikla, Teisingos pastangos, Teisingas susikaupimas, Teisinga dėmesio koncentracija.
Budistai sako, kad negalima tapti budistu, kol nesi tiek suaugęs, kad suprastum ką tai reiškia juo būti. Paūgėję budistų berniukai nuo vieno iki keturių mėnesių praleidžia vienuolyne. Budistų vienuoliai daug laiko medituoja. Kartais jie dirba mokytojais, padeda statyti mokyklas, ligonines.
Budistų Įžadai
Budistai duoda penkis įžadus:
- Nežudyti ir nekenkti nei vienai gyvai būtybei.
- Neimti nieko kas tau nėra duota.
- Nepataikauti savo kūnui.
- Nemeluoti, nekalbėti užgauliai ar įžeidžiamai.
- Negerti alkoholio, nevartoti narkotikų.
Vienuoliai duoda dar penkis įžadus:
- Nepersivalgyti ir nevalgyti po vidurdienio.
- Nesilinksminti.
- Nesikvėpinti, nesipuošti.
- Nemiegoti minkštoje lovoje.
Religijotyros Požiūris į Budizmą
Religijotyrai aktuali vadinamoji „budizmo problema“. Mat pats budizmas laužo įprastą religijos sampratą ir paplitusius apibrėžimus. Budos mokymas kartais aiškinamas kaip „ateistinis“, ir išties, ankstyvasis budizmas dievų neturėjo, o Budai hinajanos išpažinėjai taipogi nesimeldžia. Tuo tarpu, religijos apibrėžimuose dažnai vartojama dievo ar dievų sąvoka.
Tačiau budizme nėra nieko, su kuo galima būtų vėl susijungti, nėra rojaus, iš kurio kadaise buvome išmesti. Viskas, ką kalba Buda yra logiška, ir tai galima patirti. Jei jau budizmo problemą taip sunku išspręsti mokslininkams, tai ką apie šią religiją galvoja eiliniai žmonės? Ole Nydahl`as teigia, kad bet kokia sistema pasirodo per maža budizmui.
Jonduinghuo Žibintų Festivalis
Jonduinghuo žibintų festivalis (kor. 연등회, Yeondeunghoe) - didžiausia budizmo šventė Pietų Korėjoje, kuri yra skirta švęsti Budos gimtadienį. Šis festivalis įvyksta pagal mėnulio kalendorių, aštuntąją ketvirtojo mėnesio dieną, todėl kiekvienais metais renginio data keičiasi, bet dažniausiai įvyksta vieną balandžio arba gegužės savaitgalį prieš Budos gimimo dieną.
Lotoso žibintų festivalis Pietų Korėjoje yra švenčiamas jau beveik 1300 metų. Budizmo įstaigoms pasiruošimas festivaliui prasideda dar kelios savaitės prieš pagrindinį šventės savaitgalį. Visos Pietų Korėjoje esančios budizmo šventyklos pasipuošia įvairiais spalvingais žibintais, kurie būna kabinami taip, kad kabėtų virš lankytojų galvų.
Jonduinghuo švenčiamas visoje Pietų Korėjoje, bet pagrindiniai festivalio užsiėmimai vyksta Seule. Šeštadienis yra pirmoji ir pagrindinė festivalio diena. Ji prasideda paskirtoje vietoje, kurioje vyksta nuotaikos pakėlimo ceremonija. Po šios veiklos prasideda pats svarbiausias renginys - žibintų paradas, kuriame dalyviai ir organizatoriai keliauja Seulo gatvėmis su savo žibintais. Antrąją festivalio dieną - sekmadienį, aplinkui šventyklas ir budizmo muziejus yra vykdomos tradicinės veiklos.
žymės: #Gimimo
Panašus:
- 7 nėštumo savaitės požymiai: ką galite jausti ir ko tikėtis?
- Nėštumo savaitės skaičiavimas: sužinokite savo nėštumo datą ir stadiją
- Paskutinės nėštumo savaitės: pasiruošimas gimdymui ir kūdikio priežiūrai
- Neįtikėtini Gimtadienio Žodžiai Sesei, Kuriuos Ji Pamils Iš Pirmo Žvilgsnio!
- Šokiruojančios Kiaušinių Mėtymo į Langus Priežastys ir Netikėtos Pasekmės