Organizacijos „Savanoriai vaikams“, vykdančios iniciatyvą „Niekieno vaikai“ vadovė Ieva Šuipė teigia: „Tyrimais įrodyta, kad vaikai būdami ligoninėje net ir su tėvais patiria didžiulį stresą ar potencialią traumą, o ką jau kalbėti apie tuos, kurie yra visiškai vieni“.
Anot jos, net ir kelios dienos teigiamo ryšio prisideda prie vaiko raidos gerinimo - būtent tą ir stengiasi daryti iniciatyvos savanoriai: jie rūpinasi tiek fiziologiniais, tiek emociniais vienišų vaikų, esančių ligoninėje, poreikiais.
Kaip Kuriamas Būdėjimo Kalendorius?
I. Šuipė pasakoja, kad vaikai, kurie ligoninėje dienas leidžia vieni, anksčiau dažniausiai būdavo iš globos namų ar globėjų šeimų, iš sudėtingų situacijų šeimose. Šiuo metu daugiausia tokių, kurie turi tėvus ar globėjus, bet dėl tam tikrų priežasčių jie negali būti su savo vaiku ligoninėje.
„Žinoma, vaikai yra prižiūrimi ligoninės personalo, tačiau reikia suprasti, kad jie neturi galimybių nei techniškai, nei emociškai su vaikučiais būti visą parą: žaisti su jais, atliepti visus jų poreikius, pasirūpinti kuomet jie verkia. Gali būti, kad vaikai valandų valandas lauks, kol kažkas prie jų prieis arba kažkas iš ligoninės darbuotojų atsilaisvins.
Anot I. Šuipės, šių metų birželį iniciatyvai „Niekieno vaikai“ sueina septyneri metai. „Yra dalis savanorių, kurie su mumis dirba nuo pat iniciatyvos įkūrimo pradžios. Vis tik, dauguma pas mus savanoriauja metus, du, tris. Normalu, kad žmonės keičiasi, juk bėgant laikui keičiasi ir jų gyvenimo aplinkybės“, - pasakoja I. Šuipė.
Anot jos, prisijungti prie savanorių komandos nėra taip jau paprasta. Ji pasakoja, kad žmonės, kurie nėra susidūrę su savanoryste arba organizacijos veikla, dažnai rašo žinutes, kad šiuo metu turi laiko ir galėtų ateiti pabudėti į ligoninę, tačiau visi „Niekieno vaikai“ savanoriai turi būti specifiškai parengti, praeiti atrankas, mokymus, kurie trunka 6 savaites.
„Visą savanorių veiklą koordinuoja koordinatorės, iš esmės, dirbančios nuo ankstaus ryto iki nakties, keičiančios viena kitą, yra sudaromi savanorių budėjimo grafikai. Poreikis, vėlgi, yra nustatomas priklausomai nuo vaiko amžiaus, būklės, situacijos. Prie vienų vaikų, pavyzdžiui, pačių mažiausių arba stipriausiai sergančių, reikės budėti visą parą, prie vyresnių vaikų užteks budėti dalį dienos, prie paauglių - užteks užsukti vakare arba savaitgaliais, kuomet jiems yra labiausiai vieniša“, - pasakoja I. Šuipė.
Savanorių Veikla Būdėjimo Metu
„Niekieno vaikai“ vadovė pasakoja, kad tipinė savanorių budėjimo pamaina yra penkios valandos, tačiau ji gali būti ir ilgesnė. Pavyzdžiui, visa naktis. „Stengiamės, kad prie vieno vaiko ateitų kiek įmanoma tie patys žmonės. Aišku, to neįmanoma padaryti jeigu budėjimas yra ilgas, trunkantis daugiau nei keletą savaičių ar mėnesį. Tuomet savanorių komanda prasiplečia.
Savanoriai budėjimo metu paprastai daro viską, ką įprastai darytų rūpestingi tėvai arba globėjai. Jie padeda pasirūpinti vaiko fiziologiniais ir emociniais poreikiais: padeda jiems pavalgyti, nusiprausti, persirengti, palydi juos į procedūrą, kalbasi su jais, žaidžia, ramina“, - kalba I. Šuipė.
Finansavimas Ir Iššūkiai
Ji pasakoja, kad svarbiausias organizacijos pajamų šaltis - fizinių asmenų teikiama finansinė parama. Didžiausią jų dalį „Niekieno vaikai“ gauna gaudami 1,2 proc. GPM. „Visuomenė mus tikrai remia ir palaiko. Praėjusiais metais buvome ketvirti tarp NVO, kurios surinko didžiausią GPM paramos dalį. Kita svarbi dalis - fiziniai ir juridiniai asmenys. Sulaukiame ir vienkartinių aukų, tačiau turime ir periodinių aukotojų. Be to, dalį surenkamos paramos skiriame visuomenės edukacijai, švietimui, šios problemos išryškinimui.
Net ir patys rėmėjai sako, kad jiems ši tema artima, jautri, ne visi jie turi laiko savanoriauti, tad renkasi prisidėti finansiškai“, - sako I. Šuipė.
Kalbėdama apie didžiausius iššūkius, su kuriais šiuo metu susiduria organizacija, I. Šuipė sako, kad vienas jų - organizacijos plėtra, kuri yra susijusi su ligoninių uždarumu mažesniuose miestuose, kita - savanorių ir darbuotojų entuziazmas ir šalia lydinti nuolatinė perdegimo rizika. „Mažesniuose miestuose kartais pasitaiko atvejų, jog apie vienišus vaikus taip ir nesužinome. Kartais taip nutinka dėl personalo nesupratimo prie kokių vaikų mus kviesti, kartais, galbūt, dėl kažkokių kitokių priežasčių.
Vis tik, mūsų savanoriai yra tik tam, kad teiktų emocinį palaikymą, jie neturi medicininio išsilavinimo, mes neatliekame ir nepretenduojame į gydytojų ar slaugos personalo darbą. Esame vietoje tėvų ar kitų artimųjų, kurių šalia nėra ir tik laikina stotelė vaiko gyvenime, suprantame savo vaidmens ribas“, - sako I. Šuipė.
Paklausta apie tai ar pastebi, jog Lietuvoje keičiasi požiūris į savanorystę, filantropijos kultūrą I. Šuipė sako: „Pradžioje dar girdėdavome pasipiktinimą, kaip mes galime vaikus vadinti „niekieno“, juk jie yra valstybės, mūsų visų. Dabar tokių klausimų kyla vis mažiau. Juk mūsų toks tikslas ir yra - padaryti, kad tais vaikais būtų pasirūpinta, būtent dėl to, kad jie yra mūsų visų”.
Panašus:
- Advento kalendorius vaikams: kūrybiškos ir smagios užduotys kiekvienai dienai
- Neįtikėtinos Advento Kalendoriaus Idėjos Vaikams: Kūrybiškos Priemonės ir Patarimai
- Atskleisk savo likimą su Kinų gimimo kalendoriumi: Metų ženklai ir paslaptinga analizė!
- Padvarių socialinės globos namai – viskas, ką privalote žinoti apie šią įstaigą!
- Kietas Pilvas Nėštumo Metu: Sužinokite Pagrindines Priežastis ir Efektyvius Sprendimus!