Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Garsiąsias brolių Grimų pasakas, su kuriomis užaugo ne viena vaikų karta, pasirodo, ne kartą buvo mėginama adaptuoti, kad jos tiktų šiuolaikiniams vaikams. Vis dėlto kai kurias iš jų rekomenduojama skaityti tik tiems vaikams, kurių nekenčiate.

Pačių Baisiausių Pasakų Penketukas

James Freetly parengė pačių baisiausių pasakų penketuką, kurį pateikia inosmi.ru:

  1. Vaikas kape: Našlaitį išsiunčia gyventi pas turtingą porą, kuri jį muša ir marina badu. Jis nusprendė nusižudyti, tačiau lemtingai suklydo - kadangi jo įtėviai nepasirūpino, kad vaikas bent šio to pramoktų, vietoje nuodų jis paėmė medų ir vyną. Prisivalgęs medaus, kurį užgėrė vynu, jis gulasi į kapą ir laukia mirties.
  2. Kadagys: Paimti obuolį iš savo piktos pamotės pasakų pasaulyje reiškia maždaug tą patį, ką įprastame pasaulyje reikštų įlįsti į furgoną, ant kurio užrašyta „nemokami saldainiai”. Tačiau kaip tik tai pabandė padaryti berniukas - dar vienos brolių Grimų pasakos herojus. Po to ji sumanė iš vaiko kūno pagaminti pietus jo tėvui. Tačiau berniuko dvasia persikėlė į paukštį. Jis ir nužudo piktąją pamotę.
  3. Jaunikis galvažudys: Mergina keliauja pelenais nubarstytu miško keliuku prie niūraus savo jaunikio būsto, stovinčio vidury girios. Kai ji pagaliau suranda jo namus šiaudiniu stogu, vietoj jaunikio merginą pasitinka senė. Šioji jai papasakoja, kada mergaitės jaunikis - žiaurus kanibalas, ėdantis tokias jaunas mergeles. Senolė slepia mergaitę, kad jos nesurastų namo grįžęs jaunikis, kuris atsiveda ir čia pat nužudo bei suėda kitą merginą. Nutaikiusi progą pirmoji mergina pabėga, o vėliau pakviečia jaunikį pietų į tėvo namus. Štai čia kanibalas ir areštuojamas.
  4. Stebuklinga dūdelė: Berniukas įsigijo stebuklingą dūdelę, kuri bet kurį, išgirdusį ją grojant, pradeda šokti. Negaišdamas laiko berniukas šokdindamas gena žydą į erškėčių krūmą ir liepia jam atiduoti visus pinigus, o paskui pabėga. Jau stovėdamas greta kartuvių, berniūkštis vėl išsitraukia savo stebuklingąją dūdelę ir užuot vykdžius mirties bausmę, prasideda ceremonija, skirta naujo bokšto laikrodžio atidengimui. Vaikiščias nesiliauja groti tol, kol žydas prisipažįsta pavogęs auksą.
  5. Mėlynbarzdis: Nepaisant to, Mėlynbarzdžiui kažkaip pavyksta įkalbėti tapti jo žmona dar vieną merginą. Nusivežęs ją į savo pilį, Mėlynbarzdis pareiškia, kad jam reikia trumpam išvykti ir leidžia jai vaikščioti po visą pilį, tačiau nekelti kojos į rūsį. Savaime suprantama, kad moteris kaip tik ten ir nuskuba. O rūsyje aptinka visas dingusias Mėlynbarzdžio žmonas, kurios negyvos kabo palubėje. Kaip tik tuo metu grįžta pilies šeimininkas (kuris tikriausiai ir lūkuriavo prie laukujų durų) ir pareiškia, kad nedelsiant nužudys ir ją.

Pasakų Interpretacijos ir Pokyčiai

Pasakos linkusios keistis. Keičiasi laikai, keičiasi adresatas, jo skonis, keičiasi ir literatūrinės mados, kultūriniai kontekstai. Vis dažniau literatūros kūriniai kalbasi tarpusavyje (intertekstualumo fenomenas).

Brolių Grimų ir Janošo Pasakų Priešprieša

Ypač įdomu skaityti paeiliui Brolius Grimus ir Janošą, būtinai kaip tik taip šiuos autorius siūlyčiau skaityti vaikams, moksleiviams ir ypač - mokytojams, tėvams. Taip perskaityti tekstai sukeltų įvairių minčių - apie etines pasakų pamokas, apie keliaujančius ir modifikuojamus siužetus, apie tradicinių veikėjų metamorfozes, apie tai, kodėl pasakos išsyk esti ir liūdnos, ir juokingos, ir filosofinės.

"Raudonkepuraitės" Interpretacijos

Antai pirmame Brolių Grimų Vaikų ir namų pasakų tome publikuojamas amžinosios klasikos tekstas - „Raudonkepuraitė“. Janošas pateikia labai netikėtą, žaidiminę žinomo kūrinio versiją. Pasaka vadinasi „Elektrinė Raudonkepuraitė“. Beje, pagal autoriaus sumanymą „Raudonkepuraitę“ galima ne tik skaityti, bet ir žaisti - žaidimo logika šiam kūrėjui labai artima.

„Raudonkepuraitės“ žaidimas: kas nori toliau žaisti „Raudonkepuraitę“, prie kiekvieno žodžio, kur tik tinka, turi pridėti kokį būdvardį. Pavyzdžiui, „keturkampis“. Būtų maždaug taip: „Buvo kartą miela keturkampė mergiotė, visi ją keturkampiškai mylėjo, bet labiausiai keturkampė senelė…“ ir taip toliau. Arba „kiniškas“: „Buvo kartą miela kiniška mergiotė, visi ją kiniškai mylėjo…“ Ir taip toliau. Arba „languotas“, arba „permatomas“. Arba galima pramanyti žodžius, kurių išvis nėra, pavyzdžiui, „moralidus“.

Taigi šią Janošo pasaką būtų galima laikyti ir kalbiniu žaidimu, ir imitacinės poetikos darbu. Brolių Grimų siužetas iš esmės yra išlaikomas, tačiau teksto konotacijos, nuotaikos - visai kitos. Čia visai nebeaktualus didaktinis aspektas. Palyginkime garsųjį Raudonkepuraitės ir vilko, apsimetusio senele, dialogą.

Logiška, kad šioje pasakoje pro šalį eina ne medžioklis (Grimų atvejis), bet elektrikas, kuris, sau taręs: „Ko gi ta elektrinė senelė taip garsiai knarkia, nejaugi koks elektros laidų gedimas?“ (p. 124), išgelbsti elektrines senelę ir Raudonkepuraitę. Visi siužetui svarbūs atributai - taip pat elektriniai („elektrinė raudono aksomo kepuraitė“, „elektrinis butelaitis elektrinio vyno“, „elektrinė pasakų giria“ ir kt.).

Aukso Vaikai

Grimų istorija - pamokoma. Žvejo pati nemoka džiaugtis ją ir jos vyrą ištikusia laime (gražiais rūmais, stebuklinga spinta, kur „pilna mėsos, pyragų, vaisių, vyno - tik valgyk ir norėk“, p. 242). Dieną naktį ji tegalvoja apie paslaptį, iš kur visa tai atsirado. Net praradusi turtus (nesilaikė aukso žuvies paliepimo), į akis badui žiūrinti žvejo pati sako: „<…> verčiau jau man be turtų būti. Kai nežinau, iš kur jie atsirado, dieną naktį ramybės neturiu“ (p. 243). Moters smalsumas pražudo visas įgytas gėrybes.

Tačiau pagrindinis šios pasakos motyvas pasakoja apie aukso vaikus. Aukso žuvis išpildė žvejo pačios norą, ir ji „pagimdė du berniukus, kurie buvo vieno aukso“ (p.). Svarbu akcentuoti tai, kad Janošo pasaka būtent aukso vaikų motyvo prasmę labiausiai pakeičia, ryškina kitus aspektus.

Janošo tekste atpažįstame šių dienų realijas:

Ironija dvelkia visas tekstas, atskiros scenos primena buitinį paskvilį, šiuolaikinės šeimos gyvenimo eskizą: „<…> daug žuvies jis nesugaudavo. Per dienas sėdėjo sau patogiai kavinėje, gurkšnojo vyną ir rūkė, pati sodino gėles, o aukso vaikai augo“ (p. 101). Aiškiai matyti, kad pasaką galima skaityti dvigubu kodu, ji iškalbinga ir vaikui, paaugliui, ir suaugusiam skaitytojui (beje, tai atitinka ir Brolių Grimų laikų nuostatas: pasaka - nebūtinai vaikams).

Daktaras Visažinis

Trečiame Brolių Grimų pasakų tome aptinkame „Daktarą Visažinį“. Tai buitinės pasakos tipas. Čia pasakojama apie sodietį, pavarde Vėžys, įsigeidusį lengvo ir turtingo daktaro gyvenimo.

Janošo pasakoje aptinkama panaši scena. Būtent valstiečio žmonos paveikslas ir jo funkcijos tekste ir yra labiausiai modifikuotos (Grimų pasakoje žmonos paveikslas neišplėtotas, ji net visai nekalba, o sodiečiui pasiseka tik laimingų atsitiktinumų dėka: čia prisimintina laki frazė „Kvailiams sekasi“).

Asiliukas

Ketvirtame Brolių Grimų Vaikų ir namų pasakų tome dėmesį patraukia pasaka „Asiliukas“. Ši pasaka remiasi migruojančiu siužetu apie asilo odą, po kuria slepiasi gražus žmogus. Janošas Grimų pasaką apverčia aukštyn kojom.

Janošo tekste ši situacija, kaip sakyta, apverčiama: šiuolaikinėje karališkai aprūpintoje šeimoje gimsta berniukas, bet ilgainiui jis pavirsta asiliuku, jam užauga kailis ir uodega. Tai atsitinka dėl dviejų seserų įgeidžių: jos nenori broliuko, jos nori asiliuko!

Kitų Brolių Grimų Pasakų Sąrašas

  • Baisus atsitikimas!
  • Baisus atsitikimas! - pasakė višta
  • Bet mums reikia pasirūpinti maisto atsargų žiemai
  • Buvo kartą kaime sena sodyba
  • Buvo kartą karalaitis
  • Buvo kartą karalius ir karalienė
  • Buvo kartą sena ožka
  • Buvo kitados karalius ir karalienė
  • Buvo kitados toks keistuolis muzikantas.
  • Buvo kartą toks neturtingas kunigaikštis.
  • Buvo kitados karalius ir karalienė, gyveno juodu santarvėje ir ramybėje ir turėjo dvylika vaikų, bet visi buvo berniukai.
  • Gyveno kitados toks senas karalius.
  • Hanso Kristijano Anderseno pasakos.
  • Iš vokiečių k.
  • Jei ne broliai Jakobas ir Viljamas Grimai
  • Kai...
  • Karalaičių buvo daug, tik kiekvienai vis šio ar to trūko.
  • Kartą prie didelio veidrodžio ant staliuko stovėjo piemenėlė ir kaminkrėtys.
  • Kartą vienas sodietis nuvedė karvę į turgų ir pardavė už septynis talerius.
  • Mažiau atliekų
  • Na, - tarė jis sau, - ką jos čia dabar niekus tauškia.
  • Ne keturis, o septynis talerius aš...
  • Nusikabino nuo pečių smuikelį ir kad...
  • PristatymasSkruzdeliukas.lt prekių siuntimo sąlygosPrekės yra siunčiamos į betkurį pasirinktą Lietuvos Omnivos paštomatą.Prekės dažniausiai išsiunčiamos per 1-2 dienas po gauto apmokėjimo.Pristatymo kaina Lietuvoje į Omnivos paštomatus - 3 eurai.Galimas siuntimas į užsienį, siuntimo kaina skaičiuojama atskirai atsižvelgiant į siunčiamą šalį ir prekę (dydį, kiekį)🌿
  • Senais senais laikais, kai dar pildydavosi visi žmonių norai, gyveno karalius.
  • Šventėms įsisiūbavus kartkartėmis jau išsiaudavo ir batus, nes jos kojos nebuvo pratusios prie kietos čionykštės žemės - juk anksčiau ji dažniausiai vaikštinėjo puriais arimais“ (p. 89-90), „<…> ponia kartkartėmis imdavo ir nejučia mesteldavo žodelytį „šūdas“.
  • Tačiau ne visos brolių Grimų istorijos - apie į pavojų patekusias karalaites ar piktas pamotes.
  • Vidury sodo žydėjo radastų krūmas; po juo lindėjo sraigė.
  • Vieno didelio miško pakrašty gyveno medkirtys su pačia ir turėjo tik vieną vienintelį vaiką - trejų metukų mergaitę.
  • Visos jo dukterys buvo labai gražios, bet jauniausioji tokia graži, kad net saulė, tiek jau visko regėjusi, ir toji kiekvieną kartą stebėjosi, žvelgdama jai į veidą.
  • Visos pasakos, atrinktos ir naujai papasakotos šių dienų vaikams su spalvotomis paties Janošo iliustracijomis.
  • Vaikučiai, aš išeinu į girią, o jūs, žiūrėkit, saugokitės vilko.
  • Vyresnysis buvo gudrus ir sumanus, - ką paima, tą padaro, o jaunėlis - kvaišelis, nieko neišmanė, nieko negalėjai jo išmokyti.
  • Žinoma, visas perkūrimo, parafrazavimo, modifikavimo žavesys, intelektinė ir estetinė intriga, rašytojo kūrybos virtuvė atsiskleidžia tik pagrečiui skaitant klasikinį, o vėliau - modernųjį (postmodernųjį) Janošo tekstą.

Brolių Grimų Pasakos: Klasika ir Šiuolaikinės Interpretacijos

Brolių Grimų pasakos - tai ne tik pamokomos istorijos, bet ir puiki medžiaga kūrybiniams eksperimentams. Janošo interpretacijos atskleidžia, kaip klasikiniai siužetai gali būti pritaikyti šiuolaikiniam kontekstui, išlaikant savo esmę ir pridedant naujų prasmių.

žymės: #Vaikams #Vaika

Panašus: