Kodėl britų vaikai valgo rankomis?

Lankydama savo bičiulę Prancūzijoje ir bendraudama su jos aštuonerių ir dešimties metų dukrytėmis, negalėjau sustoti aikčiojusi, kai mergaitės vardijo visų prancūziškų sūrių subtilumus, meistriškai valdė peilį ir šakutę, elegantiškai lupo šviežios figos odelę ir pasakojo kaip atrodo pati svarbiausia pertrauka jų mokykloje.

Stalo manieros įvairiose šalyse

Prancūzai ir britai: štai kurios dvi tautos lyderiauja pasaulyje, kai kalba eina apie stalo manieras.

Dažnam suaugusiam amerikiečiui vis dar didžiulis iššūkis valgant peilį laikyti dešinėje rankoje, o šakutę - kairėje. Amerikiečiai net oficialiose vakarienėse visiškai nesidrovi pradžioje susipjaustyti kepsnį gabalėliais, o tada, sukeitę peilį ir šakutę vietomis, dešine ranka patogiai visą vakarą jį kramsnoti.

Užtai taip prie stalo besielgiantį britą kažin ar sutiksite. Manierų prie stalo čia mokomi net patys mažiausieji, ir ne tik draudžiant ant stalo laikyti alkūnes!

Užvis didžiausias iššūkis britams ir, beje, ne vien jiems - sugebėti elegantiškai valgyti sriubą. Didžiulė klaida, kurios vengti nuo mažens mokomi britų vaikai ir kurią daro dažnas mūsiškis - smakrą valgant pakabinti virš sriubos lėkštės, taip užstojant erdvę ir apribojant galimybę stalo kaimynams tarpusavyje bendrauti.

Valgant sriubą dera tik šiek tiek priartinti apatinę nugaros dalį link stalo, tačiau galvą ir korpusą laikyti tiesiai. Tiesa, reikia nemažai pasipraktikuoti, norint neišlaistyti sriubos iš šaukšto, nes kelias nuo lėkštės iki burnos gerokai pailgėja.

Tačiau yra pasaulyje šalių, kur visi šie mokymai praranda prasmę, mat būnant ten reikia užvis kitokių įgūdžių. Pavyzdžiui, mokėti tinkamai maistą valgyti rankomis! Jei kada būsite pasodinti prie indiško stalo, nė nesivarginkite dairydamiesi šakutės ar šaukšto: Tradicinis indiškas maistas valgomas tik pirštais.

Tačiau užvis svarbiausia Indijoje nesuklįsti: valgymui naudojama išskirtinai dešinė ranka. Ja paprastai atsilaužiamas gabalėlis indiškos duonos ir duoną sulenkus padaromas tarsi “šaukštelis”, kuriuo kabinamas tirštas padažas ar troškinys.

Jei patiekiamas ryžių patiekalas, ryžiai imami suspaustais trimis pirštais, o nykštys naudojamas sužerti ryžius ir juos prispausti, padarant kietą |gumulėlį“, kurį vėliau reikia pamirkyti į tirštą curry padažą, dažniausiai patiekiamą kartu su ryžiais.

Ir jei laižyti pirštus valgant vakarų visuomenėje nedera, tai Indijoje didelis netaktas, jei puotaujant rankomis maisto likučių lieka ant išorinės pirštų pusės.

O štai Korėjoje liesti rankomis maistą - tabu. Čia tenka gerokai pamiklinti rankas, norint dviem metaliniais pagaliukais į plonytį jūros dumblio lapą įsukti žalios žuvies arba maltos mėsos įdarą.

Šiukštu Korėjoje valgant pagaliukais rodyti į kitą žmogų, jais pastumti dubenėlį ar įbesti lazdeles statmenai į ryžius. Tai pernelyg panašu į smilkalus, uždegtus kad pagerbti mirusiuosius.

Pakliuvę į restoraną Tailande, valgymui negausite nei pagaliukų, nei peilio. Iš abiejų lėkštės pusių bus padėti tik šaukštas ir šakutė.

Didžiausias netaktas Tailande, kokį tik galite pademonstruoti, - jei maistą į burną dėsite šakute: ji reikalinga tik maistui pastumti į šaukštą.

Japonijoje, Kinijoje ar Vietname maistas valgomas kuo garsiau: išraiškingai siurbiami makaronai ir karšta arbata, čepsima ir niūniuojama, o tai pati aukščiausia ir būtina pasimėgavimo maistu išraiška. Tai taip pat ir padėka maistą pagaminusiam šefui.

Galite tikėti, galite ne, bet japonų mokslininkai tvirtina, kad garsiai siurbiant ramen makaronus, jų skonis būna kur kas išraiškingesnis.

Panašiai kaip degustuojant vyną, kuomet garsiai gargaliuojama įkvepiant oro per nosiaryklę. Taip kaip deguonis geriau atskleidžia vyno skonį, taip, sako, jis sustiprina ir japoniškų makaronų gardumą.

Tačiau prieš įsismagindami čepsėdami ir siurbdami makaronus, apsidairykite aplink ir įsitikinkite, kad šalia nėra tų, kurie kenčia nuo sindromo, moksliškai vadinamo mizofonija.

Vaikų priežiūra Kembridžo šeimoje

Kembridžo hercogas ir hercogienė atsisakė ne vienos senamadiškos rūmų tradicijos. Būsimiesiems Anglijos monarchams vaikų laimė yra svarbesnė už protokolo taisykles, ir jie iš visų jėgų stengiasi, kad Džordžas (George), Šarlotė (Charlotte) ir dar visai mažutis Liuisas (Louis) galėtų džiaugtis „normalia vaikyste“.

Keista, bet auginti vaikus Ketrinai (Catherine)ir Viljamui (William) padeda ne būriai tarnų, o vos viena auklė. Hercogienė pati maudo savo vaikus, guldo juos miegoti, o ir apskritai elgiasi kaip paprasta mama, kuri neatsisako jų palepinti ir baudžia išdykaujančius.

Kas 4-erių Džordžui ir 3-ejų Šarlotei šiuo metu leidžiama, o kas ne:

• Negalima: naudotis kompiuteriais Tai viena griežčiausių taisyklių kilmingoje šeimoje. Keista, bet šiais laikais, kai mažyliai naudotis kompiuteriais ir telefonais išmoksta anksčiau negu vaikščioti, Viljamas ir Ketrina šiuo požiūriu yra labai konservatyvūs. Jie pirmenybę teikia paprastiems žaislams, žaidimams lauke ir stengiasi ugdyti atžalų vaizduotę. Kompiuteriniai žaidimai čia yra mažai naudingi, tad kol kas mažyliams yra aiškiai pasakyta, kad išmanieji telefonai - tai mamos ir tėčio asmeniniai daiktai, ir vaikams jų negalima liesti.
• Neleidžiama: aikštytis Nė vienas tėvas nesižavi, kai jo vaikas pradeda verkti, klykti, trypti kojomis ir visaip įrodinėti, kad jis čia yra svarbiausias. Bet hercogienė turi keletą patikrintų būdų nuraminti mažuosius, nesiimdama senamadiškų bausmės būdų, kaip „statymas į kampą“. Jeigu, tarkime, princas Džordžas nusprendžia pasiožiuoti, Ketrina iškart pradeda garsiai dainuoti mėgstamas dainas, kad vaikas suprastų, jog jo mėginimas atkreipti dėmesį nepavyko ir susidomėtų mamos dainavimu. Ir dar vienas rafinuotas būdas: vos tik Džordžui arba Šarlotei užeina isterija, Keitė... daro tą patį. Būsimoji Anglijos karalienė griūna ant grindų, maskatuoja rankomis ir kojomis ir garsiai rėkia - aišku, tyčia. Paprastai vaikai pamato, kaip kvailai tai atrodo iš šalies, nustoja klykti ir ima linksmai juoktis. Viešumoje, hercogienė, aišku, negali voliotis ant žemės. Laimė, vaikai labai retai kelia scenas viešai. Mat prieš kiekvieną pasirodymą mama jiems aiškiai pasako: jeigu jie blogai elgsis, iškart eis namo. Kalbama, kad hercogienė keletą kartų jau yra per jėgą išvedusi Džordžą iš žaidimo aikštelės, kai tas aikštijosi. Taigi, per viešus pasirodymus vaikai paprasčiausiai nerizikuoja supykdyti mamą.
• Galima: žaisti paprastais žaislais, važinėti dviračiu ir bėgioti po balas Kompiuterinių žaidimų trūkumą Džordžo ir Šarlotės vaikystėje hercogas ir hercogienė kompensuoja tuo, kad leidžia mažiesiems iki valiai važinėtis dviračiais, žaisti sportinius žaidimus ir net taškytis po balas. Kad vaikai neišsipurvintų ir neperšlaptų, per kiekvieną pasivaikščiojimą Ketrina juos visada rengia neperšlampamomis striukėmis. Mažųjų princų žaislai - kuo paprasčiausi, nebrangūs ir nepretenzingi: mašinėlės, lėlės, minkšti gyvūnėliai, na, dar šiuolaikiniai konstruktoriai. Visa tai tam, kad būtų ugdoma vaikų vaizduotė ir sveikas domėjimasis viskuo, kas juos supa. Regis, tėvų strategija duoda neblogų vaisių: jų vyresnysis sūnus kaip tik pasiekė „kodėlčiaus“ amžių ir daug laiko leidžia su tėvu, klausinėdamas apie viską, kas šauna į galvą. Šarlotė labai mėgsta žaisti su lėlėmis, kurti pasakiškas istorijas, o neretai ir pati vaidina kokią nors Disnėjaus princesę. Ko gera, Šarlotė dar gerai nesuvokia, kad ji pati - tikra princesė.
• Galima: daug laiko leisti su tėvais Pagal protokolą karališkojoje šeimoje vaikus turi auklėti auklės. Bet Ketrina ir Viljamas, mėgstantys laužyti tradicijas, visą laisvą laiką stengiasi leisti su vaikais. Kaip jau minėjome, Džordžas dabar daug laiko leidžia su tėvu, kalbėdamiesi apie viską. Pasak Viljamo, sūnus jau pradeda suprasti skirtumą tarp savo ir bendraamžių padėties. O Šarlotė visur sekioja paskui mamą ir visur ją mėgdžioja. Mergaitė neatsilieka nuo mamos net tada, kai ši eina į virtuvę ruošti vakarienės (taip, hercogienė Ketrina pati gamina valgyti šeimai). Mažoji princesė net turi savo kampelį virtuvėje, kur leidžia laiką, mėgdžiodama tai, ką daro mama. Valgo šeima kartu, prie vieno stalo, o kai kada tėvai net leidžia mažiesiems pasiimti mylimą žaislą.
• Galima: valgyti greitojo maisto (kai kada) Kartais Ketrina (matyt, sekdama princesės Dianos pavyzdžiu, kuri kai kada vesdavosi Viljamą ir Harį į „McDonald‘s“) Džordžui ir Šarlotei leidžia pasimėgauti ne visai naudingu maistu, pavyzdžiui, keptomis bulvytėmis. Suprantama, saikingai ir, ko gera, paslapčia nuo senelio Čarlzo (Charles), kuris, kaip žinoma, yra prisiekęs sveikos mitybos šalininkas.
• Negalima: dėvėti madingų drabužių Esmė čia ne tai, kad hercogienė nenori puošti savo vaikų (ji tai daro, bet protingai), o tai, kokią įtaką šeima turi mados pasauliui (užtenka prisiminti, kaip vienas Šarlotės megztukas „užlaužė“ interneto aukciono eBay serverį). Tiesa, kol kas mažyliams neįdomu, kiek tėvams atsiėjo jų vienas ar kitas drabužis, taigi artimiausius kelerius metus Ketrina gali būti rami. Pats linksmumas, matyt, prasidės vėliau, kai princesei Šarlotei užsinorės išnaudoti visas karališkosios šeimos galimybes, kad atrodytų, kaip dauguma šiuolaikinių aristokračių.
• Negalima: drabstyti valgio arba atsisakyti valgyti Jeigu mažajam princui ar princesei nepatinka valgis, jie ima rėkdami mėtyti maistą ant grindų, atsisako valgyti. Tačiau šiuo atveju Ketrina nenusileidžia. Jeigu vaikai išterliojo grindis maistu, jie privalo aptarnaujančiam personalui padėti viską išvalyti. O jokių kitų pietų jie jau negauna. Jiems duodama tik stiklinė pieno, kuriuo prisieina tenkintis iki kito valgymo. Taigi dažniausiai vaikai valgio neatsisako, net jeigu jis ir nelabai patinka.
• Galima: žiūrėti animacinius filmukus Nors karališkosios šeimos vaikams neleidžiama žaisti elektroninių žaidimų, šis draudimas negalioja televizoriui, suprantama, ribotą laiką ir prižiūrint suaugusiesiems.

"Baby-Led Weaning" (BLW) metodas

BLW (angl. Baby-Led Weaning) - tai naujoviškas kūdikių vadovaujamas primaitinimas, kuris populiarėja visame pasaulyje. „ BLW” verčiant pažodžiui reiškia „kūdikio vadovaujamą atjunkymą” - leidžia mažyliams patiems tyrinėti ir valgyti kietą maistą, užuot juos maitinus šaukšteliu.

Toks maitinimo būdas leidžia vaikui pačiam kontroliuoti, ką ir kiek jis valgo, ir skatina jį pažinti įvairius maisto skonius, tekstūras ir formas.

Tradiciškai įvedant kietąjį maistą kūdikiams dažnai šaukšteliu duodama trinto ar pusiau skysto maisto. Pagal šį metodą tėvai kontroliuoja, ką ir kiek vaikas valgo, o tai gali apriboti vaiko valgymo patirtį.

„ BLW” - tai pasitraukimas nuo šių tradicinių metodų! Vaikas aktyviai dalyvauja valgymo metu ir pats sprendžia, kokiu tempu ir kaip valgyti bei kokį maistą pasirinkti.

„ BLW” metodas pagrįstas keliais pagrindiniais principais:

• Savarankiškas valgymas - pagrindinė „ BLW” idėja yra leisti vaikui savarankiškai valgyti kietąjį maistą. Kūdikiai skatinami paimti maistą rankomis ir valgyti savo tempu. Tai padeda ne tik lavinti motorinius įgūdžius, bet ir treniruoti sensorinę integraciją - vaikai gali tyrinėti įvairias tekstūras ir skonius.
• Vaikas pats kontroliuoja - taikant „ BLW” metodą vaikas kontroliuoja, kiek ir ko valgo. Tėvai siūlo įvairių saugių ir tinkamai paruoštų maisto produktų, tačiau mažylis pats sprendžia, ką ir kiek jų suvalgyti. Šis savarankiškumas padeda ugdyti gebėjimą pačiam reguliuoti apetitą.
• Galimybė valgyti kartu - „ BLW” skatina įtraukti vaikus, kad valgytų kartu su visa šeima. Užuot ruošę atskirus patiekalus kūdikiams, mažyliai valgo tą patį maistą, kaip ir kiti šeimos nariai, be abejo, tinkamai paruošus maistą, kad būtų užtikrintas saugumas. Mažyliams reikėtų parūpinti patogią maitinimo kėdutę su būtinomis saugos priemonėmis ir tinkamo aukščio sėdimąja dalimi, taip pat jų pačių lėkštes ir dubenėlius.

Dėl šių prielaidų „BLW” koncepcija puikiai tinka sveikos mitybos įpročiams ugdyti ir teigiamam santykiui su maistu kurti nuo pirmųjų mažylio gyvenimo metų.

"BLW" metodo privalumai

„ BLW” metodas pasižymi daugeliu privalumų, kurie padeda vaikui vystytis įvairiais aspektais - nuo motorinio iki emocinio ir socialinio.

Vienas svarbiausių „ BLW” metodo pranašumų yra motorikos raidos skatinimas. Leisdami vaikams valgyti savarankiškai, ugdote rankų ir akių koordinaciją ir griebimo įgūdžius.

Vaikas mokosi suimti maistą, o tai skatina judesių tikslumą ir pirštų bei rankų jėgą. Ši praktika daro tiesioginę įtaką smulkiosios motorikos įgūdžiams, kurie yra svarbūs daugeliui kitų vaiko gyvenimo aspektų, įskaitant rašymą.

„ BLW” leidžia vaikams patiems tyrinėti įvairius skonius ir tekstūras. Tai suteikia vaikams galimybę eksperimentuoti su įvairiais maisto produktais, ir gali paskatinti įvairesnių skonio pasirinkimų ugdymą.

Skirtingų maisto tekstūrų tyrinėjimas taip pat skatina vaiko sensorinį vystymąsi.

„ BLW” metodas taip pat skatina emocinį ir socialinį ugdymą. Savarankiškas valgymas skatina vaikų savarankiškumą ir pasitikėjimą savimi. Valgymas kartu, kuriame vaikas aktyviai dalyvauja, padeda integruotis į šeimą ir ugdyti socialinius įgūdžius.

Vaikai taip pat mokosi kantrybės ir įgūdžių susidoroti su nusivylimais, kurie gali atsirasti mokantis valgyti.

"BLW" metodo saugumas

BLW metodo įvedimas turi būti saugus! Įsitikinkite, kad maistas yra minkštas ir tinkamai paruoštas kūdikiui valgyti.

Svarbu vengti mažų, kietų, apvalių ar lipnių maisto produktų, kurie gali kelti pavojų užspringti. Valgantį mažylį visada turi prižiūrėti suaugusieji.

Verta įsigyti vaikų aksesuarai, kad pirmieji jūsų mažylio valgiai būtų įdomesni. Siūlydami maistą atkreipkite dėmesį į jo dydį ir formą. Puikiai tinka ilgi, lengvai griebiami gabalėliai, kuriuos vaikas gali lengvai laikyti ir kramtyti. Jie taip pat turėtų būti pakankamai dideli, kad mažylis galėtų juos patogiai ir stabiliai paimti ir nukreipti į burnytę, tačiau pakankamai minkšti, kad būtų galima lengvai kramtyti ir nuryti.

Valgymo metu taip pat svarbu laikytis higienos ir švaros. Reguliariai valykite vaiko rankas ir veidą, taip pat paviršius ir žaislus, kurie gali liestis su maistu. Švaros palaikymas valgymo zonoje padeda išvengti bakterijų plitimo ir palaiko sveiką aplinką mažajam skonio tyrinėtojui.

Pradžia gali būti sudėtinga ir kupina iššūkių. Be abejo, tėvams reikės nemažai kantrybės ir atvirumo mažylio poreikiams.

Kaip įvesti BLW?

• Pasirinkite tinkamus maisto produktus - pradėkite nuo minkštų vaisių ir daržovių, pavyzdžiui, virtų morkų, bananų ar avokadų. Rinkitės maistą, kurį lengva sugriebti ranka ir kuris yra saugus kūdikiui.
• Skatinkite vaiką paragauti naujus maisto produktus - leiskite vaikui tyrinėti maistą, bet neverskite jo valgyti. Būkite kantrūs ir leiskite vaikui savo tempu tyrinėti pateiktą maistą.
• Atpažinkite alkio ir sotumo signalus - stebėkite savo vaiką, kad suprastumėte, kada jis yra alkanas ir kada sotus. Nepažabotas džiaugsmas pamačius maistą (vaikas yra alkanas, nori valgyti) arba galvos nusukimas nuo dubenėlio ar lėkštės (vaikas yra sotus, nenori valgyti) - tai signalai, kuriuos būtina atpažinti ir gerbti.

Kokiems iššūkiams ir galimiems nepatogumams turite pasiruošti?

Visų pirma būkite pasiruošę… netvarkai - priimkite netvarką kaip svarbią jūsų mažylio mokymosi proceso dalį. Naudokite lengvai valomus indus, padėkliukus ir kėdžių kilimėlius.

Ką daryti, kai vaikas nenori valgyti? Jokiu būdu neverskite kūdikio valgyti. Pasiūlykite įvairių maisto produktų ir leiskite vaikui pačiam nuspręsti, ką ir kiek valgyti. Svarbu tai, kad BLW galima laisvai derinti su maitinimu krūtimi arba iš buteliuko.

Ekranų laiko ribojimas vaikams

Ekranų laiko formulė, kurią naudoja Vilniaus universiteto mokslininkai, tyrinėjantys ekranų poveikį vaikų sveikatai yra paprasta - 0-1-2-3/4:

• 0 valandų - iki dvejų metų
• iki vienos valandos - 2-5 m. vaikai
• iki 2 val. - 6-10 metų vaikai
• iki 3 valandų, maksimaliai - iki 4 valandų (įskaitant mokymąsi ir laisvalaikį) - nuo 11 m.

Paauglių atveju svarbu, ar dėl ekranų laiko nenukenčia vaikų bei paauglių miegas, mityba, fizinis aktyvumas ir mokymasis.

2020-22 m. rekomendacijas tėvams, vaikams ir specialistams Laiko trukmė internete, tam tikros veiklos jame, emociniai sunkumai, tokie kaip nerimas ir depresija, yra susiję su aukštesne probleminio interneto naudojimo rizika, rodo vaikų ir paauglių imties tyrimo duomenys.

14-17 m. Lietuvos paaugliai internete mokyklos dienomis praleidžia vidutiniškai 4,5 val., o laisvadieniais - beveik 6 val. Lietuvoje 2018 m.

ITC (Saugesnis internetas) užsakymu atliktos reprezentatyvios visuomenės nuomonės apklausos duomenimis, daugiau nei pusė paauglių internete praleidžia 2-5 valandas, kas penktas paauglys - daugiau nei 5 valandas kasdien.

Solidus Jean M. Twenge tyrimas (40 tūkst. tiriamųjų, 2-17 m.) atskleidžia ryšį tarp ekrano laiko ir psichologinės savijautos - laikui ilgėjant, savijauta blogėja. Pokyčiai atsiranda ir savijauta nuosekliai blogėja ekranais naudojantis ilgiau nei 1 valandą. To paties Twenge kito tyrimo duomenimis (2019), paaugliai, naudojantys skaitmeninius prietaisus iki 1 val. per dieną yra geresnės psichologinės būklės nei paaugliai, naudojantys juos 4 valandas ir ilgiau.

Ką vadiname ekranų laiku? Ar visi ekranai įsiskaičiuoja?

• Pasyvus ekrano laikas: Video ar TV žiūrėjimas, e. knygų skaitymas, video ir mobilieji žaidimai, soc. tinklų naršymas, muzikos klausymas.
• Komunikacija: Bendravimas su šeimos nariais ar draugais socialiniuose tinkluose, amžių atitinkantys žaidimai, kuriuose dalyvauja daugiau žaidėjų, vienijantys šeimą ir kuriantys šeimos laiką filmų ar žaidimų vakarai.
• Mokymasis ir kūryba: Namų darbai, turinio kūrimas, lavinamieji žaidimai, mokyklos projektų koordinavimas.

Kaip įvertinti, ar ekranų laikas pernelyg neužvaldo, o gal viskas kontroliuojama?

• Ar mano šeimoje ekrano laikas kontroliuojamas?
• Ar naudojimasis ekranais trukdo veikloms, kuriomis norėtų užsiimti šeimos nariai drauge?
• Ar ekranai trukdo miegui?

Kiekviena šeima praeis etapus, kai ekrano laiko šeimoje bus daugiau ar mažiau. Be to, kiekvienos šeimos ar vaiko ekrano laikas gali skirtis.

Reprezentatyvus visuomenės nuomonės tyrimas, susijęs su vaikų internete praleidžiamu laiku, Lenkijoje buvo atliktas 2018 m. Paaiškėjo, kad, tėvų nuomone, jų vaikai internete praleidžia vidutiniškai 2,5 val. kasdien.

Didžioji dauguma tėvų (91 proc.) yra įsitikinę, kad vaikai internetu naudojasi po pietų ir vakare iki 22 valandos. Tik 2 proc. tėvų sako, jog vaikai internetu naudojasi po 22 val.

Beveik 8 proc. paauglių teigia besinaudojantys internetu ir po 22 val., kartais iki ankstyvo ryto.

Kaip riboti ekrano laiką?

• Turėkite planą ir laikykitės jo. Patariama ramioje aplinkoje su šeimos nariais padiskutuoti apie šeimai tinkančias ekrano laiko ribas. Ypač svarbu, kad kiekvienas tas ribas vienodai suprastų. Gerbiančius ekrano laiko ribas šeimos narius pagirkite ar apdovanokite.
• Pagalvokite apie asmeninį naudojimąsi telefonu. Prioritetą teikite bendravimui akis į akį. Apginkite miegą.
• Skaičiuoti visą vaikų laiką, praleidžiamą prie ekranų gali būti sudėtinga, o kartais tai gali sukelti bereikalingo streso.
• Būkite pavyzdžiu. Ribas nustatykite DRAUGE su vaikais. Įtraukite juos planuojant, kiek laiko galima praleisti internete, kokiu dienos metu ir kokiose platformose.
• Nustatykite laiką „be ekranų“ ir vietas namuose, kur ekranais nesinaudojama. Venkite ekrano laiką naudoti kaip apdovanojimą.
• Fizinis aktyvumas ir miegas - absoliutūs prioritetai.

Rekomenduojama miego trukmė vaikams ir paaugliams:

Amžiaus grupė	Rekomenduojama miego trukmė
4-12 mėnesių kūdikiai	12-16 val.
1-2 m. vaikai	11-14 val.
3-5 m. vaikai	10-13 val.
6-12 m. vaikai	9-12 val.
13-18 m. paaugliai	8-10 val.
Suaugę	7-9 val.

žymės: #Vaikai #Vaika

Panašus:

• Hipiai: gėlių vaikai - laisvės ir meilės filosofija
• Bembis ir jo vaikai: jautri istorija apie gamtą ir šeimą
• Inga Jankauskaitė: viskas apie vaikus, šeimą ir karjerą
• Atskleista! Motinystės Pašalpos Išmokėjimo Tvarka Lietuvoje – Viskas, Ką Privalote Žinoti
• Vaikas Nemiega Pietų Miego? Atraskite Pagrindines Priežastis Ir Efektyvius Sprendimus!