Brailio raštas nėmaž neprimena to, kurio kiekvieną rugsėjį pradeda mokytis Lietuvos mokyklų pirmokėliai. Specialų raštą neregiams dar devynioliktajame amžiuje sukūrė prancūzas Louis Braille’is. Iš pradžių raštas naudotas Paryžiaus aklųjų institute, vėliau pripažintas ir paplito visame pasaulyje. Šiuo metu Brailio raštu skaito ir rašo milijonai nematančių žmonių visame pasaulyje.
Tai - iškilių taškų abėcėlė, kur kiekviena raidė sudaroma iš šešių taškų, išdėstytų po tris dviejuose stačiakampiuose stulpeliuose. Iš viso tokiu būdu gaunamos 63 įvairios rašmenų kombinacijos. Tiek pakanka, kad Brailio raštu būtų galima užrašyti visas lietuvių kalboje naudojamas raides, skaičius, skyrybos ženklus ir natas.
Pavyzdžiui, pirmoji abėcėlės raidė „A“ - iškilus taškelis šešiataškio langelio kairėje; raidė „G“ - keturi iškilūs taškeliai langelio viršuje; raidė „I“ - antras bei trečias iškilūs taškeliai ir panašiai. Neregintys vaikai skaito tekstą viena ranka apčiuopdami raides pirštais, kita - sekdami skaitomą eilutę, kad „nepamestų“ teksto.
Brailio rašto vadovėliai
„Vadovėliai neregiams - didesni bei storesni nei tie, iš kurių mokosi matantys vaikai. Be to, dėl Brailio rašto specifikos visos reginčiųjų vadovėlio informacijos į vieną knygą nesutalpinsi, todėl skirtąjį neregiams sudaro keturios, penkios, kai kuriais atvejais - net aštuonios gerokai didesnio formato knygos“, ‒ pasakoja Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro bibliotekininkė Zoja Muchlia.
Erdvioje Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro bibliotekoje knygų lentynos - nuo grindų iki lubų. Didžiąją dalį vietos užima vadovėliai Brailio raštu. Visi jie yra „gimę“ centre įsteigtoje leidykloje. Čia išleisti vadovėliai skirti ne tik vietos gimnazijos moksleiviams - jie iškeliauja ir į kitus miestus, kur mokosi į bendrojo lavinimo mokyklas integruoti neregintys vaikai.
Visos knygos privalo pasiekti vaikus dar iki rugsėjo, tad vasara vadovėlių rengėjams - pats darbymetis. „Stengiamės, kad visi vadovėliai Brailio raštu būtų atspausdinti iki mokslo metų pradžios. Iki rugsėjo pirmosios jie turi pasiekti Utenoje, Marijampolėje, Alytuje, Kaune, kituose miestuose besimokančius nematančius vaikus“, ‒ kalba Z.Muchlia.
Vadovėlių rengimo specifika
Gavus iš spaustuvės kompiuterinį knygos variantą ar nuskenavus analogišką reginčiųjų vadovėlį, prasideda vadovėlio Brailio raštu rengimo darbai. „Vadovėlio neregiams kūrimas prasideda nuo redagavimo - tai yra, pritaikymo spausdinti Brailio raštu. Ant specialaus formato storesnio nei įprasta lapo Brailio rašto spausdintuvu atspausdinamas pradinis vadovėlio variantas. Mūsų, redaktorių, tikslas - kad tekste neliktų klaidų. Vos vienas neteisingai „pramuštas“ taškelis gali iškreipti žodžio reikšmę ir klaidinti mokinius“, ‒ pasakoja redaktorė Janina Puriuškytė.
Moteris turi regėjimo negalią. Be to, Janina daug metų dirbo lietuvių kalbos mokytoja, tad jos įgudę pirštai nepraleidžia nė menkiausios klaidelės. Surastos klaidos pažymimos pieštuku, vėliau kompiuteriu ištaisomos. Redaguotą vadovėlį jau galima tiražuoti; Brailio rašto spausdintuvai atspausdina tiek egzempliorių, kiek jų prireiks neregiams vaikams.
Kiekvienai knygai paruošiamas viršelis su užrašais ir reginčiųjų, ir Brailio raštu. Vadovėlis susegamas, užklijuojamas užrašas ant nugarėlės. Taip parengta knyga iškeliauja į mokyklų bibliotekas, kur ja gali naudotis nematantys vaikai bei jų mokytojai.
Iliustracijos Brailio rašto vadovėliuose
Brailio rašto vadovėliuose - ne vien tik tekstai; juose, kaip ir įprastuose, esama piešinių, schemų, diagramų. Šią medžiagą paruošia vyresnioji redaktorė Aldona Kondrotienė. „Kai kuriuos piešinius tenka perpiešti iš vadovėlių naudojantis specialia piešimo („Corel Draw“) programa. Vėliau piešinys su iškiliais kontūrais atspausdinamas ant specialaus popieriaus ir įsegamas į vadovėlį“, ‒ pasakoja A.Kondrotienė.
Schemos, brėžiniai, diagramos gali būti braižomi ir vadinamuoju „taškiniu“ būdu. Tokios iliustracijos sudarytos iš iškilių taškelių kombinacijų, kurias neregiai apčiuopia pirštais. Pasak A.Kondrotienės, vienintelis trūkumas - tokiu būdu sudėtinga išgauti lenktas linijas, be to, taškeliai per ilgesnį laiką nusitrina ir neregiui tampa sunkiau apčiuopiami.
„Kai reikia pavaizduoti skirtingas spalvas, pritaikome įvairius linijų ar brūkšnelių išdėstymo būdus. Vienos detalės „spalvinamos“ taškeliais, kitos - brūkšneliais ir panašiai. Toks „marginimo“ būdas neregiams atstoja spalvas“, ‒ sako A.Kondrotienė. Parengti iliustracijas Brailio vadovėliams - kruopštus bei daug kantrybės reikalaujantis darbas. Ne mažiau svarbu neregius išmokyti schemas, brėžinius ar piešinius „matyti“.
Brailio rašto pritaikymas lietuvių kalbai
Kiekvienos kalbos raidynas truputį skiriasi. Jį reikia pritaikyti. Lietuvių kalbai raidyną pritaikė Pranas Daunys, kuris mokėsi Rygos, šiuolaikiškai tariant, aklųjų mokykloje. Latviai jau buvo prisitaikę šią abėcėlę. P. Daunys tada ją pritaikė mūsų reikšmėms.
Grįžęs iš Rygos aklųjų instituto, Pranas Daunys naudodamas lotynišką, latvišką ir vokišką Brailio rašto abėcėlėmis sudarė lietuviškąjį reljefinį raidyną neregiams. Lietuvos visuomenei originaliąją Brailio rašto abėcėlę pirmasis visuomenei pristatė profesorius Petras Avižonis 1923 metais išleistoje knygelėje „Aklųjų globojimas kitur ir Lietuvoje“.
Prano Daunio sudaryta lietuviška Brailio abėcėle buvo mokomi neregiai 1928 m. pradėjusio veikti Kauno aklųjų instituto mokiniai. 1930 metais ten Brailio raštu pradėta spausdinti knygas. Ši abėcėlė buvo naudojama iki 2000 metų, kai joje buvo įvesta keletas pakeitimų. Atnaujinta abėcėlė vadinama reformuota lietuviška Brailio rašto abėcėle.
Reformuota lietuviška Brailio abėcėlė, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2000 m. birželio 29 d. įsakymu Nr.
Brailio raštas ir technologijos
Pasak U. Žilytės, Brailio raštas yra neregių ir labai silpnai matančių žmonių raštas. Anot pašnekovės, Brailio raštas labai tobulėja ir yra integruotas į išmaniuosius įrenginius.
„Prie kompiuterio galime prijungti prietaisą, vadinamą Brailio eilute, ir skaityti Brailio raštu viską, kas rodoma kompiuterio ekrane bei rašyti Brailio raštu, tokiu atveju tekstas vienu metu pasirodo reginčiųjų raštu ekrane ir Brailio raštu Brailio eilutės prietaise“, - dėsto tiflotyrininkė. Ji pastebi, kad tai yra labai patogu ugdant sutrikusios regos vaikus, nes pedagogams nebereikia mokytis Brailio rašto, viską, ką mokinys su sutrikusia rega parašo Brailio raštu, pedagogai gali perskaityti reginčiųjų raštu kompiuterio ekrane.
„Taip pat Brailio raštas integruotas į išmaniuosius telefonus, yra suprogramuotos specialios Brailio rašto klaviatūros, jomis parašytas tekstas automatiškai paverčiamas į reginčiųjų raštą, todėl neregiai labai aktyviai dalyvauja virtualiame gyvenime, reiškiasi socialiniuose tinkluose, apsipirkinėja internetinėse parduotuvėse, nemažai jų dirba nuotoliu“, - teigia U. Žilytė.
Ji teigia, kad šiuo metu neregiams ar silpnai regintiems padeda technologijos, tarp jų ir dirbtinis intelektas - galima gauti labai informatyvius nuotraukų aprašus ir klausinėti dirbtinio intelekto įvairių klausimų apie pateiktą nuotrauką.
„Didelis dėmesys skiriamas ir tiksliųjų mokslų perteikimui nematantiems vaikams. Atliekami įvairūs moksliniai tyrimai, kuriamos naujos sistemos, integruojant mobiliąsias programėles, liečiamuosius taktilinius grafikus, garsinius objektų aprašus bei habtines priemones, tokias kaip vibraciniai dažniai“, - sako pašnekovė. Įdomu tai, kad, pasak jos, taip pat kuriamos mašinos, padedančios nematantiems vaikams suprasti ir programavimo kalbas.
"Lego" kaladėlės su Brailio raštu
Ant kaladėlių šalia Brailio rašmenų bus atspausdintos ir reginčiųjų rašto raidės ir skaičiai, kad kartu su aklaisiais galėtų žaisti regintys mokytojai, mokiniai ir šeimos nariai. Tai kuria įtraukiojo mokymo galimybę - aklieji, silpnaregiai ir regintys vaikai žaisti, bendrauti ir mokytis galės kartu.
„Lego“ fondo generalinis direktorius Johnas Goodwinas sako, kad aklieji ir silpnaregiai vaikai turi tokių pat svajonių ir ateities siekių, kaip ir regintys: „Jie jaučia tokį patį poreikį tyrinėti pasaulį ir žaisdami socializuotis, bet dėl savo negalios dažnai susiduria su priverstine izoliacija ir atskirtimi.
Kaladėlių rinkinį sudarys apie 250 kaladėlių, ant kurių bus pavaizduoti Brailio abėcėlės simboliai, skaičiai nuo 0 iki 9 ir matematikos simboliai. Šiuo metu testuojamos kaladėlės su Brailio raštu anglų, danų, norvegų ir portugalų kalbomis. Vėliau planuojami prototipų prancūzų, ispanų ir vokiečių kalbomis bandymai. Gamintojai tikina, kad „Lego“ kaladėlės bus gaminamos ir su kitų šalių Brailio rašto simboliais.
Pasaulinė Brailio rašto diena
Luji Brailio garbei statomi paminklai, kaldinamos monetos ir medaliai, leidžiami pašto ženklai, apie jį parašyta daug knygų. 2019 metų sausio 4 dieną pirmą kartą buvo paminėta šventė, skirta prancūzų aklųjų mokytojo Luji Brailio išradimui - Pasaulinė Brailio rašto diena. Šią šventę įteisino Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 2018 metų gruodžio 17 dienos rezoliucija.
2018 metų pabaigoje Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja priėmė Pasaulio aklųjų sąjungos pasiūlytą rezoliuciją, skelbiančią, kad sausio 4-oji - Luji Brailio gimimo diena - yra Pasaulinė brailio rašto diena.
Panašus:
- Lietuviška abėcėlė vaikams: mokomės žaidžiant!
- Lietuvių kalbos abėcėlė vaikams: mokykimės žaisdami!
- Abėcėlė Vaikams: Spalvingi Paveikslėliai ir Linksmi Žaidimai Mokymuisi
- Neįtikėtina Mergelė Marija: Jėzaus Motinos Paslaptys ir Jos Reikšmė Krikščioniškoje Tradicijoje
- Sužinokite Viskas Apie Naujagimių Inkstų Ligas: Priežastys, Simptomai ir Efektyvus Gydymas