Artėjant didžiausioms metų šventėms - Kūčioms ir Kalėdoms - daug kalbama apie pasirengimą joms - ir dvasinį, ir materialųjį (dovanų pirkimą, vaišių ruošimą). Ir patys mažiausieji, ir šiek tiek vyresni darželinukai vis dar tiki Kalėdų Seneliu.
Kalėdų Senelis: Kas Jis Toks?
Kalėdų Senelis (taip pat vadinamas Kalėdų seniu, Seniu Šalčiu) - tai Kalėdų personažas, naudojamas paaiškinti vaikams, iš kur jie gauna kalėdines dovanėles. Dažniausiai jis vaizduojamas kaip mielas, simpatiškas, storas vyras ilga, balta barzda, raudonais drabužiais ir kepure bei nešinas dovanų maišu.
Vaikams pasakojama, kad jis Kūčių vakarą atskrenda šiaurės elniais pakinkytomis rogėmis ir išdalina dovanas. Sakoma, kad dovanų gauna tik geri vaikai, todėl prieš Kalėdas dažnai Kalėdų Seneliui rašomi laiškai, kuriuose vaikai tikina buvę geri ir nurodo, kokių dovanų norėtų. Likusį metų laiką jis gyvena šiaurėje, kur kartu su savo pagalbininkais elfais gamina dovanėles kitiems metams.
Vaikų Tikėjimas Kalėdų Seneliu
Daugelis vaikų iki tam tikro amžiaus tiki, kad Kalėdų Senelis yra tikras, o ne vaidybinis personažas. Ketverių metų vaikai visi be išimties kartojo, kad Kalėdų Senelis tikrai yra ir kad jis ateis į kiekvienus namus. Jiems nebuvo svarbu, kokia transporto priemone jis atvyks ar kas jam padės nešti dovanėles - vaikai džiaugėsi pačiomis dovanėlėmis.
Kaip Vaikai Ruošiasi Kalėdoms?
Ketverių metų darželinukai, kalbėdami apie didžiąsias metų šventes, labai daug dėmesio skiria šventėms pasirengti - jiems patinka puošti eglutę, gaminti kalėdines vaišes. Vaikams eglutės puošimas - labai svarbus ritualas.
Darželinukas Tadas sako, kad mama jam pažadėjo, jog kitąmet galės vienas, niekieno nepadedamas, puošti Kalėdų medį: „Būsiu jau didesnis. Kai papuošime eglę, tada visi kartu valgysime kalėdinius sausainius ir saldainius. Ir dar mama sakė, kad tą dieną išsipildys visos mano svajonės“.
Barbora paklausta, kas jai labiausiai patinka rengiantis Kalėdų šventėms namuose, pabrėžia, kad žaviausios akimirkos yra tada, kai visa šeima kartu pavalgo šventinių vaišių: „Man gražiausia, kai visi kartu valgome, tada pamiegame ir sulaukiame Kalėdų Senelio.
Kornelija pasakoja, kad jai labiausiai patinka kartu su mama prieš Kalėdas kepti kalėdinius sausainius su imbieru. Iš tiesų, vaikams labai daug džiaugsmo ir šventinės ramybės suteikia bendra veikla su tėvais namuose - vaišių gaminimas, kambarių tvarkymas, namų puošimas. Svarbiausia, kad visa tai būtų daroma kūrybingai, nenuvertinant vaiko pagalbos.
Ne ką mažiau vaikams svarbūs ir kiti šventiniai ritualai, pavyzdžiui, ėjimas kartu į bažnyčią. „Man patinka, kai Kalėdų rytą reikia gražiai rengtis ir eiti su tėvais ir seneliais į bažnyčią.
Klausimai Apie Kalėdas
Vaikams Kalėdos atneša ne tik daug gerų emocijų, bet ir nemažai klausimų, jie smalsauja, kodėl vyksta vienokie ar kitokie dalykai - tarkime, kodėl Kalėdų Senelis vaikus lanko tik per Kalėdas, kaip jis suranda tiek daug nykštukų, kurie padeda jam išdalinti dovanas geriems vaikams.
Tėveliai turėtų būti iš anksto pasirengę atsakyti į tokius klausimus, nes vaikas, pajutęs, kad tėvelis ar mama patys netiki tuo, ką sako, gali labai lengvai prarasti tikėjimą Kalėdų stebuklais ir nuliūsti. Galbūt atsakant į tokį vaiko klausimą galima būtų pabrėžti žmogaus ir stebuklingos būtybės - šiuo atveju Kalėdų Senelio - skirtumus.
Vaikams patinka tai, kas paprasta ir tikra: daugelis kalbintų mažylių pasakoja apie natūralius dalykus - tikrą eglutę, jos pirkimą ir puošimą, kitus pasirengimo šventėms veiksmus, kuriuos atlieka kartu su tėveliais. Taigi patartina šiai veiklai skirti daugiau dėmesio. Jei dėmesys bus sutelktas tik į materialius dalykus, pavyzdžiui, dovanas, vaikui anksčiau ar vėliau Kalėdos taps tik dar viena dovanų gavimo diena.
Kiek Ilgai Vaikas Tikės Stebuklais?
„Argi ne stebuklai? Ir namie dovanos, ir dar pas senelius. Ir atvažiuoja Kalėdų Senelis iš taip toli - iš Laplandijos!“ - įsitikinęs Matas. Nuskambėjus minčiai apie angliukus, vaikai pradeda juoktis, o Matas paantrina: „Verkčiau, jei gaučiau maišelį angliukų“.
Vyresni darželinukai - šešiamečiai - Kalėdų šventėmis itin stipriai džiaugiasi, tačiau jiems jau kyla kur kas daugiau įtarimų dėl Kalėdų Senelio, dovanų po egle radimosi ir nykštukų bei Snieguolės kelionių pas vaikus. Nepaisant to, vaikai labai vertina švenčių ramybę ir galimybę daugiau laiko praleisti su tėvais.
„Kaip gražu, kai su tėvais važiuojame į turgelį nusipirkti eglės, paskui ją puošiame.
Ar Galima Kalėdų Seneliu „Pagąsdinti” Išdykusį Vaiką?
Ar galime Kalėdų seneliu „pagąsdinti” išdykusį ir pernelyg įsismarkavusį vaiką? Juk perspėjimas, kad „neklusniems vaikams Kalėdų senelis dovanų neneša” gali būti iš tiesų veiksmingas. „Noriu sužinoti jūsų, ar yra pedagogiška gąsdinti vaikus Kalėdų seneliu ir prašyti jų elgtis tinkamai, antraip per šventes dovanų nebus…
Pažįstu vieną šeima, auginančią du smalsius ir išdykusius berniukus. Jų mama labai laukia Kalėdų, nes tada vaikai būna…geresni. Taip, taip. Pasirodo, padeda žinojimas, kad per Šv. Kalėdas Kalėdų Senelis atneša dovanų tik geriems vaikams, ir jie visą mėnesį stengiasi būti geresni - nesipešti tarpusavyje, būti mandagesniais, pasikloti ryte lovas, o vakare susitvarkyti žaislus.
Kartą, kai jie labai įsisiautėjo, mama sugalvojo tokį scenarijų: paskambino vienam bendradarbiui ir paprašė jo pabūti „Kalėdų Seneliu per telefoną”. Taip berniukams paskambino „Kalėdų Senelis” ir paprašė, kad jie būtų geri, nesimuštų ir lauktų jo dovanų. Tai buvo tikrai efektyvu.
Man įdomu, ar galima vaikus motyvuoti/gąsdinti Kalėdų Seneliu. Apskritai, iki kokio amžiaus vaikai tiki Kalėdų Seneliu?
Kada Paaiškėja Tiesa Apie Kalėdų Senelį?
Kai tėveliai būgštauja, ar ne per anksti vaikui atskleisti tiesą apie Kalėdų senelį, ar nebus per vėlai, kai atžala iš kur nors kitur ją sužinos, patarčiau remtis dviem kriterijais: vaiko brandumu ir siekimu viską išsiaiškinti. Kiekviename amžiaus tarpsnyje vaikai tuos pačius dalykus suvokia ir vertina skirtingai.
- 1-4 metų amžiaus mažyliai gali suprasti konkrečius dalykus, tarkime, roges, šiaures elnius, elfus, fėjas, nykštukus, Kalėdų Senelį kaip realius asmenis. Jie negali suprasti abstrakčios idėjos.
- 4-6 metų vaikai gali pradėti abejoti, ar Kalėdų Senelis yra realus asmuo.
- Sulaukę 6-8 metų vaikai gali būti pasiruošę suprasti, kad Kalėdų Senelis yra realus, bet abejoti šia idėja konkretumo prasme. Kaip tik šiame amžiuje pradeda vystytis jų gebėjimas mąstyti abstrakčiai ir tęsiasi iki 14 metų.
Beveik visi vaikai žino apie Kalėdų Senelį, net jei ir nelaiko jo realiu asmeniu. Didžioji dalis tikinčiųjų Kalėdų Seneliu yra iki 7 metų amžiaus.
Kaip Atsakyti Į Vaikų Klausimus?
Amerikietė docentė, psichologė mokslų daktarė Tasha Howe mano:„ Tėvai gali naudoti fantaziją skatindami vaikus kritiškai ir nepriklausomai mąstyti. Kai vaikai užduos klausimus, susijusius su Kalėdų Seneliu, kaip antai „ Ar iš tikrųjų yra Kalėdų Senelis?” arba „Kaip elniai gali skristi?”, ji siūlo skatinti mažutėlius sugalvoti savo paaiškinimus.
Nėra jokių mokslinių tyrimų, rodančių, jog Kalėdų Senelis ir visa atributika gali būti naudinga arba žalinga vaikams. Taigi svarstantiems, ar jie turėtų skatinti Kalėdų pasaką, galima atsakyti paprasčiausiai: “Tai jūsų asmeninis pasirinkimas. Tačiau, kad ir koks jis būtų, nepakenks jūsų vaikui tiek, kad šis nustotų jumis tikėti”.
Kalėdų Senelis Įvairiose Šalyse
Geraširdis stuomeningas Santa Klausas raudonu kostiumu, mūsų tėvams gerai pažįstamas Senis Šaltis ir jo palydovė Snieguolė ar sermėga apsirėdęs lietuviškas Kalėda kai kuriose šalyse gali atrodyti neįprastai. Nes dovanų, o gal - tik anglių ar papuvusių bulvių, jei elgeisi negražiai, gali gauti ir iš į raganą panašios senutės ar raguotos pabaisos. Ir nebūtinai Kalėdų rytą - dovanos dalijamos gerą mėnesį nuo gruodžio pradžios.
Kalėdų dovanos tarytum primena dovanas, kurias Trys karaliai prieš du tūkstantmečius atnešė ką tik gimusiam Jėzui: smilkalus, auksą ir mirą. Tiesa, moderniojo Kalėdų Senelio prototipas buvo ne šie bibliniai išminčiai, bet realus asmuo - šv. Mikalojus. Graikų krikščionių kunigas IV a. gyveno Myroje (dabar Demrėje) dabartinėje Turkijoje. Jis pagarsėjo dosniomis dovanomis neturtingiesiems, ypač - kraičiais trims vieno krikščionio dukroms. Panašios istorijos graikų ir Bizantijos folklore pasakojamos apie Vasilijų iš Cezarėjos. Graikai dovanomis keičiasi būtent jo dieną - sausio 1-ąją.
Olandija
Pirmieji tokio svečio su dovanomis sulaukia olandai. Jau gruodžio 5-osios naktį (šv. Mikalojaus dienos išvakarėse) tenykščiai vaikai palieka medinius batus, tikėdamiesi, kad Sinterklaas, kuris iš visų pasaulio Kalėdų Senelių bene panašiausias į šv. Mikalojų, pripildys gėrybių. Už tai jam mažieji palieka saldainių, o jo žirgui - morkų.
Jis turi kompanioną Zwarte Piet (Juodąjį Petrą), kuris atsigabena juodą maišą ir knygą su įrašais apie vaikų elgesį. Gerieji esą gauna dovanų, o blogiukus tenka sugrūsti į maišą ir išsivežti.
Vokietija, Austrija Ir Šveicarija
Gruodžio 5-ąją pirmųjų dovanų sulaukia ir vaikai Vokietijoje, Austrijoje bei Šveicarijoje. Tą naktį esą apsilanko šv. Mikalojus ir prie durų pastatytuose batuose palieka saldumynų, riešutų bei apelsinų. Kai kuriuose regionuose jį lydi Krampus - didžiulė raguota pabaisa, nusitvėrusi beržą ir gąsdinanti juo neklusnius vaikus. Vietoj jo gali būti Juodasis Petras, kuris už blogą elgesį baudžia rykštele.
Per Kalėdas vaikus aplanko Christkind (pažodžiui - Kristus vaikas), paprastai - mergaitė ilgais šviesiais plaukais ir su angelo sparnais. Šis įvaizdis siejamas su protestantų tradicija, kad dovanas palieka pats Jėzus, o ne išgalvota figūra.
Ispanija
Ispanai negalvoja, kad Sinterklaas gyvena pas juos, ir Kalėdoms neteikia tiek daug reikšmės kaip lietuviai. „Kai atvažiavau į Ispaniją, tikėjausi, kad Kalėdos čia bus labai rimtai švenčiamos, nes Ispanija, atrodytų, yra labai katalikiška šalis. Tačiau po pirmų Kalėdų supratau, kad Lietuvoje jos švenčiamos ir laukiamos labiau“, - pasakojo ten jau kurį laiką gyvenantis Martynas.
Valensijoje Kalėdos švenčiamos vieną dieną. Antrą Kalėdų dieną ispanai jau eina į darbą. Dovanų ispanai gauna dukart - per Kalėdas ir per Tris karalius. Kai kurie - tik per pastarąją šventę. „Tai, matyt, ir praktiška, nes sale’ai(išpardavimai - red. past.) tik po Kalėdų prasideda“, - svarstė pašnekovas.
Martyno manymu, sausio 6-ąją minimi Trys karaliai bent Valensijoje yra didesnė šventė nei Kalėdos. Vaikai jos labai laukia, nes Trys karaliai atneša dovanų. Tai yra ne darbo diena, vakare vyksta įspūdingas karnavalas. Kai važiuoja karalių ir jų tarnų platformos, vaikai skanduoja karalių vardus kaip kokių pop žvaigždžių.
Italija
Trijų karalių šventė italams irgi ne mažiau reikšminga nei Kalėdos, kai kam - net svarbesnė. Ji užbaigia ištisą šventimo sezoną, kuris prasideda atėjus Adventui. Eglės namuose suspindi gruodžio 8-ąją. Mergelės Marijos nekalto prasidėjimo diena šiais laikais pasirenkama labiau dėl praktinių sumetimų - tai yra išeiginė, visi būna namie, tad gali kartu papuošti medį, dažniausiai - dirbtinį, ir būstą, įrengti prakartėlę, kuri yra bene svarbesnė už eglutę.
Mažieji italai laiškus rašo ne Santa Klausui ar Babbo Natale - Tėtukui Kalėdai, o tėvams. Papasakoja, kaip juos myli, per Kūčių vakarienę pakiša po tėčio lėkšte ir vėliau garsiai perskaito. Anksčiau tik dalyje Italijos vaikai dovanų gaudavo per Kalėdas. Bet, ypač pietuose, jas sausio 6-ąją atnešdavo pobaisė, bet geraširdė ragana Befana.
Norėdami labiau pradžiuginti vaikus, dabar italai dovanas „perduoda“ Babbo Natale, o ne Befanai.
Islandija
Jei svarbu ne tiek kokybė, kiek kiekybė, reikėtų kraustytis į Islandiją. Ten dovanas neša trylika jólasveinarnir (Kalėdų bernų), kaip tikima, kalnuose gyvenančios ir blogų vaikų ieškančios bjaurios trolės Grylos sūnų. Šie bernai po vieną lankosi kasnakt iki Kalėdų ir batuose palieka saldainių, o blogiesiems - supuvusių bulvių.
Japonija
Japonijoje, kur apie 1 proc. žmonių laiko save krikščionimis, dovanas vaikams atneša ne tik Santa-san(prie vardo pridedamas -san japonų kalboje išreiškia pagarbą), bet ir Hoteiosho - rubuilis budistų vienuolis, vienas iš septynių sėkmės dievų su akimis pakaušyje. Taip jis mato, kaip elgiasi vaikai, net kai šie nieko nenutuokia. Hoteiosho atvyksta Naujųjų išvakarėse, kai žmonės būna išvalę namus ir pamėtę pupelių, kad sulauktų sėkmės.
Kur Gyvena Kalėdų Senelis?
Iki Kalėdų likus mažiau nei mėnesiui pradedame gyventi jų laukimu - puošiame eglutę, pildome dovanų sąrašus, skaičiuojame už lango krintančias snaiges, kartu su vaikais rašome laišką Kalėdų seneliui. „Kas jis toks? Iš kur jis viską apie mane žino? Ką jis veikia vasarą? Kur jis gyvena?“, - greičiausiai tokius klausimus prieš Kalėdas pažeria ne vienas smalsus vaikas, tėveliams vos užsiminus apie gerą elgesį ir dovanas nešantį Kalėdų senelį, kurį, lyg sutartinai, visi esame linkę apgyvendinti Šiaurės ašigalyje.
Visgi, skirtingose šalyse Kalėdų senelio gimtinė, pasirodo, įvardijama nevienodai.
Skandinavija
Skandinavijos vaikai nuo pat mažens mokomi, kad Santa Klausas gyvena truputį labiau į Pietus, nei atrodo likusios Europos gyventojams. Suomių vaikai žino, kad dovanas per Kalėdas sunešantis personažas gyvena mitologinėje Korvatunturi kalvoje, šiaurinėje Suomijos Laplandijos dalyje.
Švedai, savo ruožtu, tikina, kad Kalėdų Senelis kilęs iš mažo Mora miestelio, o norvegai tikina, kad jis prieš šimtus metų gimė po akmeniu Drobake, įsikūrusiame Oslo fjorde. Danai, kurie mėgaujasi švelnesnėmis žiemomis dažniausiai be sniego, savo vaikus moko, kad Kalėdų Senelio namai yra atokioje Grenlandijai priklausančioje saloje Arkties regione.
Kalėdų Senelio Miestelis Suomijoje
Mėgstantys keliones ir norintys iš arti pamatyt Kalėdų senelio namus bei dirbtuves dabar tai gali padaryti keliaudami į Laplandiją. Šiaurinėje Suomijos dalyje esančiame miestelyje Rovaniemi įsikūręs Santa Klauso miestelis.
Net jeigu Kalėdas sugalvotumėte švęsti vasarą, šis miestelis veikia ištisus metus ir čia visuomet vyrauja šventinė nuotaika. Pramogų čia galima rasti ne tik mažiems, bet ir vyresniems: veikia daugybė suvenyrų parduotuvių, galima susipažinti su senelio elniais bei ištikimais pagalbininkais - elfais, veikia Kalėdų paštas, leidžiantis išsiųsti spalvingą atvirutę, gausu kitų pramogų.
Kaip Surengti Tobulą Vaikų Gimtadienio Šventę?
Elementai, iš kurių susideda geras mažųjų gimtadienio vakarėlis kiekvienam yra skirtingi - vieni gimtadienį nori atšvęsti jaukiai ir tyliai šeimos ratelyje, kitiems - svarbu daug spalvų, pramogų, muzikos ir svečių. Jeigu trūksta idėjų - štai kelios jų, kaip praturtinti gimtadienio šventę:
- ANIMATORIUS: Mylimo personažo apsilankymas neabejotinai nudžiugins vaikus iki 6-7 metų amžiaus. Vyrensniems vaikams siūlome neutralius personažus.
- PRIPUČIAMAS BATUTAS: Vaikai mėgsta laipioti, ropinėti, tyrinėti ir… šokinėti! Pripučiamą batutą įvairios kompanijos gali atvežti ir pastatyti tiesiog jūsų kieme, o visa ši pramoga nėra labai brangi.
- SALDUMYNAI: Ko gero, labiausiai vaikų mėgstama šventės pramoga - cukraus vata. Jeigu saldumynų norite ir daugiau - įtraukite į šventės programą pinjatą.
- MUILO BURBULAI: Visur skriejantys dideli ir maži muilo burbulai privers galvas į dangų kelti ne tik vaikus, bet ir suaugusius.
- NEALKOHOLINIAI KOKTEILIAI: Mažieji sportininkai labai mėgsta nealkoholinius sulčių, pieno ir ledų kokteilius. Jie ne tik atrodo nepriekaištingai, tačiau ir yra labai skanūs!
Kokių Klaidų Nedaryti Organizuojant Vaikų Gimtadienio Šventę?
- Nepaisote vaikų norų ir pageidavimų.
- Nepakviečiate vaiko draugų.
- Per ilga šventė.
- Neturite plano B.
- Užkandžius renkate ne pagal vaikų, o pagal savo norus.
- Svečius kviečiate paskutinę minutę.
Panašus:
- Stalo žaidimai vaikams nuo 4 metų: geriausi pasirinkimai ir patarimai
- Linksmiausi pažintiniai žaidimai vaikams: idėjos ir patarimai
- Žaidimai mažiems vaikams: lavinantys ir smagūs užsiėmimai
- Kaip Teisingai Konstatuoti Kūdikių Gimimą Lietuvoje: Viskas, Ką Privalote Žinoti!
- Kraujo tyrimas nėštumui nustatyti: kada geriausia atlikti ir kokie papildomi tyrimai būtini?