Laukiantis nėščiąją gali varginti nemalonūs pojūčiai kojose: kojų tinimas, sunkumas, raumens „deginimas“, mėšlungis ar dilgčiojimas. Netikėtai ir staiga užklumpantis raumenų skausmas pažįstamas daugeliui - tai mėšlungis, atsirandantis skausmingas raumenų spazmas blauzdoje, šlaunyje ar pėdoje. Mėšlungis gali sutraukti ir ranką, kaklą, pilvo presą ar pasireikšti akies trūkčiojimu. Skausmai paprastai trunka keletą minučių ir praeina savaime. Raumenų mėšlungis atsiranda nepriklausomai nuo žmogaus valios ir jo negalima reguliuoti.
Venos išsiplečia ne visoms nėščiosioms, tačiau nėštumas yra vienas iš pagrindinių rizikos veiksnių. Išsiplėtusiomis venomis skundžiasi kas trečia-penkta nėščioji ar neseniai gimdžiusi moteris. Taigi trumpai apžvelgsime, kaip pasireiškia venų varikozė nėščiosioms ir kokių profilaktinių priemonių reikėtų imtis, kaip padėti sau, jei skauda kojas, ir kaip nejausti tiek fizinio, tiek psichologinio diskomforto. Kojomis reikėtų ypač rūpintis, jei venų vožtuvų nepakankamumas yra paveldėtas iš vieno iš tėvų. Kai laikas tarp nėštumų trumpas, venų sienelės nespėja atgauti reikalingo elastingumo, o tai skatina ligą.
Mėšlungio priežastys ir ką daryti užklupus
Mėšlungio priežastys gali būti įvairios - stresas, didelis fizinis krūvis raumenims, temperatūros pokyčiai, todėl vasarą smarkiai įkaitus ir šokant į šaltą vandenį galite pajusti mėšlungio skausmą. Mėšlungis blauzdoje gali pasitaikyti moterims, kurios dažnai avi aukštakulnius, jis pasireiškia ir avint nepatogią avalynę. Nemalonūs raumenų spazmai blauzdoje ar šlaunyje ypač pasitaiko vasaros metu, nes tuo metu organizmui gali trūkti skysčių. Jeigu laikotės dietos, kurios metu vartojate daug baltymų, pasunkėja kalcio įsisavinimas, todėl gali pasireikšti nemalonūs raumenų spazmai. Taip pat mėšlungio priežastis gali būti ir didelis kofeino ir nikotino vartojimas. Žmonės, turintys plokščiapadystę gali susidurti su nemaloniais raumenų spazmais blauzdose ar pėdose.
Užklupus kojų mėšlungiui, reikėtų pasistengti atsipalaiduoti ir „ištempti“ sutrauktą raumenį. Reikia paimti koją už pirštų ir atsargiai, vengiant trūkčiojimų, patraukti aukštyn. Kitas būdas - staigiai atsistoti ir pakaitomis pažinksniuoti ant pirštų ir ant pėdos. Sutraukus mėšlungiui taip pat padeda, jei skaudamą vietą kiek pažnaibysite ir pamasažuosite. Po spazmų kamuojama koja padėjus pagalvę užtikrinsite reikiamą kraujotaką. Mėšlungis blauzdoje įveikiamas lengviau, jei prieš tempdami prie pakinklio kelias sekundes palaikysite gabalėlį ledo. Taip pat padeda šiltas dušas, atsargus masažas, raumenų pabaksnojimas. Jei kojų mėšlungis užklumpa naktį, reiktų atsikelti ir pavaikščioti stipriai remiantis pėda į grindis. Kad mėšlungio spazmai nesutrauktų kojų sėdimo darbo metu, darykite trumpas mankštas ar tiesiog neužsisėdėkite ir bent trumpam išeikite pasivaikščioti.
Mityba ir maisto papildai
Dažniausiai pasitaikanti kojų mėšlungio priežastis - tam tikrų mineralinių medžiagų, pagrinde kalio ir magnio, trūkumas organizme. Tai nutinka dėl nevisavertės mitybos, skysčių trūkumo organizme, gausaus prakaitavimo ar nėštumo metu, kuomet moteris mineralinėmis medžiagomis dalinasi su kūdikiu.
Magnis
Magnis ypač svarbus, nes dalyvauja nervinių impulsų perdavimo raumenų ląstelėms procese. Natūralūs magnio šaltiniai: grūdiniai produktai (kviečių grūdų gemalai, avižiniai dribsniai, sėmenys, grikiai, duona), riešutai (migdolai, žemės, lazdyno), daržovės ir vaisiai (špinatai, kaliaropės, bananai), šokoladas, mineralinis vanduo. Ypač vasarą vertėtų profilaktiškai pavartoti magnio produktų ar šio elemento turinčių papildų. Juos reikėtų vartoti bent 2 savaites, rekomenduojama - visą mėnesį, o žmonėms, kurie ypač aktyviai sportuoja ir daug dirba, magnį galima vartoti ir kelis mėnesius iš eilės.
Kalis
Kalis, kaip ir magnis, yra atsakingas už nervinio impulso perdavimą raumenims. Šis elementas reikalingas valingiems skeleto raumenų susitraukimams, todėl jo trūkstant - kamuoja mėšlungis. Daug natūralaus kalio turi razinos, džiovinti abrikosai, žirniai, pupelės, bananai, špinatai, riešutai, petražolės, kopūstai.
Vitaminai
Be kalio ir magnio normaliai raumenų funkcijai palaikyti naudingi vitaminai yra B6 bei E. Vitaminas B6 lengvina magnio ir kitų mineralų absorbciją iš virškinimo trakto į kraują, jų prasiskverbimą per ląstelių membranas. Natūralūs vitamino B6 šaltiniai - kviečių gemalai, rupi duona, špinatai, žaliosios pupelės, bananai, alaus mielės, morkos, vištiena, kiaušiniai, saulėgrąžos. Verta žinoti, jog didelė vitamino B6 dalis suyra maistą veikiant ultravioletiniams spinduliams, t.y. kepant arba verdant. Vitaminas E žmogaus organizme veikia kaip antioksidantas, taip pat gerina skersaruožių raumenų darbą.
Venų varikozė nėštumo metu
Jau nėštumo pradžioje hormonai pradeda veikti venas, net jei jokių simptomų nėščioji nejaučia. Teigiamas nėštumo testas parodo padidėjusį hormono hCG kiekį kraujyje, signalizuojantį, kad moteris yra nėščia, todėl kurį laiką nereikės ovuliacijos. Į šį signalą atsiliepia kiaušidės ir ima gaminti daugiau hormono progesterono. Progesteronas yra reikalingas gimdos gleivinei suvešėti: kad ji taptų tinkama gemalui prisitvirtinti. Progesteronas atpalaiduoja ne tik gimdoje, bet ir visų venų sienelėse esančius lygiuosius raumenis. Kitaip tariant, vyraujant progesteronui, kinta venų sienelių tonusas: silpnėja jų raumeninis elastinis sluoksnis. Kadangi nėštumo metu kojoms tenka nemažas krūvis, venos jo neatlaiko ir ima plėstis. Didėjant veninio kraujo slėgiui, kraujas sunkiau nuteka ir ima kauptis kojose.
Be šių pokyčių, sparčiai didėjantis vaisius spaudžia dubenį ir taip dar labiau apsunkina kraujo nutekėjimą venomis. Spaudimą didina ir pakitęs cirkuliuojančio kraujo tūris. Venos plečiasi, jų vožtuvai tampa nesandarūs, susikaupia pernelyg daug kraujo. Kojos sunkėja, tirpsta, atrodo, lyg po jas bėgiotų skruzdėlės. Šiuo metu gali išryškėti paviršinis venų tinklas ar tinti blauzdos - tai jau progresuojanti venų varikozė. Reikia pasakyti, kad kojų sunkumas dar ne visada reiškia varikozę.
Kompresinė terapija
Neintervencinis, tausojantis, dažniausiai nėščiosioms rekomenduojamas varikozę pristabdantis būdas yra kompresinė terapija. Galima dėvėti kompresines kojines arba kompresiją sukurti elastiniais tvarsčiais. Dėl kojinių kompresijos klasės pasitarkite su gydytoju. Kojines pirkite tik vaistinėje ar ortopedinių prekių parduotuvėje. Jei naudositės elastiniu medicininiu tvarsčiu, vynioti jį reikia nuo pėdos centro specialiu būdu į viršų: iš dalies apvijas dengiant vieną ant kitos. Stipriausia kompresija, kaip ir dėvint kompresines kojines, turi būti formuojama ties čiurna. Taikyti kompresiją reikėtų tuo metu, kai kraujotaka yra stabilizuota: rytais po nakties miego, dar neišlipus iš lovos. Dieną - pagulėjus ar palaikius šiek tiek aukščiau pakeltas kojas (kiek pavyksta pakelti).
Reguliarus mankštinimasis
Nepakeičiamas kojų varikozės „vaistas“ yra reguliarus mankštinimasis. Ir pasivaikščiojimas, ir namuose atliekama mankšta gerina kraujo apytaką, aktyvina širdies darbą ir veikia kojų venų kraujotaką. Jei kojas skauda dažnai, rinkitės kojoms spaudimo nesukeliančius pratimus: tai pratimai gulint, vandenyje, tempimo pratimai ir kt.
Poilsis kojoms
Stenkitės stebėti savo kojų režimą: labiausiai kojų venoms kenkia ilgas sėdėjimas ir ilgas stovėjimas, todėl vis kaitaliokite padėtį. Atsisakykite sėdėjimo sukryžiavus kojas - tokia sėdėsena itin sunkina kraujotaką. Saugokite kojas nuo per didelio krūvio, įtampos. Gerai išsimiegokite. Jei pavyksta, miegokite šiek tiek pakeltomis kojomis (galite padėti jas ant pagalvės). Miegant ant kairiojo šono, sumažėja apatinių venų galūnių spaudimas. Galite pasiramstyti pagalvėlėmis, kad atrastumėte tinkamą poziciją.
Sveika mityba ir skysčių vartojimas
Sveika mityba ir pakankamas skysčių suvartojimas taip pat svarbus kojų sveikatai. Per dieną išgerkite pakankamą kiekį skysčių - iki 2 litrų. Venkite maisto, nuo kurio užkietėja viduriai.
Pagalba
Prireikus prašykite pagalbos. Apie savo savijautą kalbėkitės ir su šeima, ir su draugais. Niekada su tokia problema nesusidūrę žmonės gali nesuprasti, kaip jaučiatės, bet visada gali padėti tai supratę: pavėžėti ar pagaminti maisto.
Venų varikozė yra gydoma tiek vaistais, tiek chirurgiškai. Kiekvienas atvejis vertinamas individualiai atsižvelgiant į varikozės išplitimą ir stadiją. Pastebėjus pirmuosius varikozės požymius reikėtų pasikonsultuoti su prižiūrinčiu gydytoju, kuris nuspręs dėl tolesnių konsultacijų ir medikamentinio gydymo. Norisi priminti, kad diagnostiniai metodai šiandien yra stipriai patobulėję, o operacijos lazeriu arba specialiais klijais gali būti atliekamos ir nėštumo metu.
Kiti galimi kojų skausmo atvejai ir ką daryti
Pasak šeimos gydytojų, kojų skausmą gali sukelti įvairios priežastys:
- Venų varikozė: Kreiptis į šeimos gydytoją, kuris esant reikalui duos siuntimą pas flebologą (venų specialistą). Šis greičiausiai atliks ultragarsinį tyrimą ir, priklausomai nuo venų būklės, skirs tinkamą gydymą. Kad mažiau skaudėtų kojos galima, o kartais ir būtina, nešioti kompresines kojines. Rytais mankštinti kojas. Po darbo dienos jas aplieti šaltu vandeniu, kuo daugiau vaikščioti basomis, ypač vasarą lauke - tai gerina kraujotaką.
- Tromboflebitas: Nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją, kuris duos siuntimą pas kraujagyslių specialistą. Konservatyvus gydymas - krešulio “ištirpinimas” - būna veiksmingas tik pačioje ligos pradžioje. Todėl jei nei iš šio, nei iš to ištino viena koja, būtina išsitirti kraujagysles ir išsiaiškinti, ar giliosios venos nėra pažeistos trombozės. Jei krešulys aptinkamas ir kyla jo atitrūkimo pavojus, atliekama speciali chirurginė operacija arba gydoma vadinamuoju skėtiniu filtru.
- Sėdimojo nervo uždegimas: Apsilankyti pas šeimos gydytoją, kuris esant reikalui duos siuntimą pas neurologą. Specialistas atlikęs reikiamus tyrimus, skirs gydymą.
- Osteoporozė: Osteoporozę ir jos laipsnį nustatyti galima kompiuterine tomografija arba osteodensitometrija. Kai kurie kraujo tyrimai gali parodyti, kad vyksta pagreitėjęs kaulų irimas. Diagnozavęs ligą gydytojas skirs reikiamus preparatus jai gydyti. Kalcis ir vitaminas D reikalingi gydant osteoporozę.
- Diabetas: Būtina apsilankyti pas šeimos gydytoją ir atlikti gliukozės kiekio kraujyje tyrimą. Esant reikalui, skiriama gydytojo endokrinologo konsultacija.
- Plokščiapadystė: Būtina ortopedo konsultacija. Plokščiapadystė gali būti gydoma gimnastika, masažu, kartais operacija; į batus dedamas specialus dėklas - supinatorius, nešiojama ortopedinė avalynė. Profilaktikai svarbu tinkama avalynė, sistemingas kojų raumenų stiprinimas.
Nėštumo metu patiriami nemalonūs pojūčiai ir patarimai
Nėštumo metu dėl augančio vaisiaus įvyksta daug pokyčių moters organizme. Ne visi pokyčiai yra malonūs, bet guodžia tai, kad jie neamžini. Apie 70 proc. nėščiųjų patiria šiuos požymius.
- Rėmuo: Svarbu valgyti reguliariai, laikantis sveikos mitybos piramidės principų. Geriau valgyti nedidelėmis porcijomis, bet dažnai ir lėtai. Per dieną išgerti pakankamai skysčių, daugiau vaikščioti. Vartoti daugiau augalinės ląstelienos, kad neužkietėtų viduriai. Vengti labai karšto ir šalto maisto. Taip pat, aštrių, sūrių, riebių patiekalų, užkandžių prieš miegą. Stengtis daug nesilankstyti, nekilnoti sunkių daiktų, nenešioti varžančių rūbų. Vakarienę valgyti anksčiau ir neiti gulti iškart pavalgius (1-2 val. po valgio), pasikelti galvūgalį (aukštesnė pagalvė).
- Pykinimas: Esant jautrumui kvapams svarbu vėdinti patalpas, maisto gaminimą perduoti partneriui. Geriau valgyti nedidelėmis porcijomis, bet lėtai ir dažnai (kas 2-3 val.). Vengti aštrių kvapų, riebaus maisto, stiprios arbatos ar kavos. Svarbu gerti pakankamai skysčių (1,5-2,8 l per parą). Namuose ir rankinėje visada turėkite užkandžių (džiūvėsiai, javainiai, jogurtas, vaisiai, daržovės ar riešutai). Pavalgius nesilankstyti, neiti iš karto gulti (valgyti likus 2 val. iki miego), dažniau gulėti ant dešiniojo šono. Stengtis nekilnoti sunkių daiktų. Rytais prieš keliantis iš lovos suvalgyti kokį nors sausą užkandį ir keltis lėtai be staigių judesių. Daugiau būti gryname ore ir išsivėdinti kambarį prieš miegą. Būklei palengvinti galima gerti imbiero arbatą, valgyti imbiero sausainius, pastiles, desertus arba šviežią imbierą.
- Nugaros skausmas: Nekilnoti sunkių daiktų, avėti ortopedinę, patogią avalynę žema pakulne . Sėdint paremti nugarą pagalve. Esant skausmui, nugarą ir strėnas galite šildyti ar masažuoti. Svarbu reguliarus fizinis aktyvumas: mankštos, aerobika vandenyje, joga. Nugaros skausmui sumažinti gali būti efektyvūs šie būdai: Kėgelio pratimai, masažai, akupunktūra.
- Kojų venų išsiplėtimas: Svarbu judėjimas: pasivaikščiojimai, plaukimas, mankšta. Lengvas fizinis aktyvumas gerina kraujo cirkuliaciją kojose. Atkreipti dėmesį, kad avalynė turi būti patogi. Atsigulus palaikyti kojas pakėlus aukščiau. Vengti ankštų kelnių ir kitų veržiančių rūbų. Stengtis nesėdėti užsikėlus koją ant kojos. Prieš einant miegoti pasidaryti kojoms vonelę, pamasažuoti kojas (pėdas, blauzdas ir šlaunis) per visą ilgį.
- Kojų tinimas: Truputį koreguoti mitybą: valgyti daugiau vaisių, daržovių (ypač agurkus), gerti arbatas, vietoje gazuotų gėrimų rinktis vandenį, vengti sūraus maisto. Lengvas fizinis aktyvumas, pakankamas skysčių vartojimas. Vengti ilgalaikės sėdimos ar stovimos kūno padėties, dažnai ją keisti, pagulėti ant kairio šono pakėlus kojūgalį.
- Hemorojus: Vaistažolių (ramunėlių ar medetkų) vonios po tuštinimosi. Dieta turi būti tokia, kad kuo mažiau kietėtų viduriai (pakankamai vandens, sėklos, sėlenos, košės, kiviai, slyvos ir kt.). Norint tuštintis nekentėti. Po tuštinimosi apsiplauti vandeniu arba naudoti drėgnas vaikiškas servetėles. Vengti kieto ar kvepiančio tualetinio popieriaus. Dieną pagulinėti, kad gimda mažiau spaustų mažąjį dubenį. Vengti kietų kėdžių.
- Dantenų kraujavimas: Burnos higiena vis tiek reikia rūpintis ir valyti dantis švelniu šepetėliu bei naudoti dantų pastas, kurios skirtos kraujuojančioms dantenoms. Mokytis taisyklingų dantų valymo judesių, vengti maisto, kuriame yra cukraus. Kamuojant vėmimui nevalyti dantų iškart po vėmimo, o praskalauti burną vandeniu. Taip dantys bus mažiau pažeisti.
- Odos bėrimai: Svarbu spuogų nespaudyti ir nekrapštyti, o dezinfekuoti. Krapštant spuogus pūliai išnešiojami po sveiką odą ir taip sukeliami nauji uždegimai.
- Odos pigmentacija: Naudoti apsauginius kremus nuo saulės.
- Mėšlungis: Užklupus kojų mėšlungiui reikia stengtis atpalaiduoti ir ištempti sutrauktą raumenį: suimti kojos pirštus ir patraukti aukštyn. Dar galima pabandyti staigiai atsistoti ir pažingsniuoti. Taip pat, galima skaudamą vietą pagnaibyti, pamasažuoti. Užklupus mėšlungiui nakties metu nepatingėti atsikelti ir truputį pasivaikščioti. Dirbant sėdimą darbą daryti lengvo fizinio aktyvumo pertraukas, pavyzdžiui, trumpam išeiti pasivaikščioti.
- Paruošiamieji sąrėmiai: Pajutus pirmuosius spazmus nepanikuoti, o įvertinti kokie jie: kiek laiko trunka, kokie laiko tarpai tarp jų. Būklę palengvinti gali dušas, masažas, lengva mankšta, miegas, tam tikra patogi padėtis.
- Dažnas šlapinimasis: Svarbu dar iki nėštumo stiprinti dubens dugno raumenis (Kėgelio pratimai, pilvo šokiai).
- Vidurių užkietėjimas: Esant vidurių užkietėjimui labai svarbi yra dieta: valgyti pusryčius, vartoti daugiau skaidulinių medžiagų turinčio maisto (rupių miltų duona, kviečių sėlenos ir kruopos, grikiai, avižos, ankštinės kultūros, riešutai, vaisiai (slyvos, razinos, figos, avokadai, datulės), daržovės (burokai, morkos), uogos, linų sėmenys), gerti pakankamai skysčių (apie 2 litrus), mažinti mėsos patiekalų, vengti pilvo pūtimą sukeliančio maisto (kopūstai, obuoliai, vynuogės) ir daržovių, kuriose daug eterinių aliejų (ridikėliai, svogūnai, česnakai). Vidurius laisvina vaisiai, žalios daržovės, slyvos, uogos, abrikosai, figos, datulės.
- Strijos: Strijų profilaktikai ar jų kiekiui sumažinti galima naudoti specialius kremus, aliejus, masažą. Priemones naudoti po prausimosi (1-2 k. per parą) įtrinant gnaibomaisiais judesiais tose vietose, kuriose yra strijų.
- Makšties infekcijos: Stenkitės nešioti natūralaus pluošto apatinius drabužius. Intymiai higienai naudokite specialius prausiklius (pH 3,5-5,5). Jeigu dėl išskyrų reikia nešioti įklotus, tai dažnai juos keiskite. Nesiprauskite pernelyg dažnai, nes tai taip pat turi įtakos makšties sveikatai.
- Odos jautrumas: Odai reikia daugiau priežiūros: po prausimosi netrinkite rankšluosčiu odos, o sausinkite paspaudžiant jį prie odos. Visada po vandens procedūrų pasitepkite odą kremu, emulsija ar pieneliu.
- Krūtų jautrumas: Svarbu patogi liemenėlė, kuri nespaustų krūtinės. Rinkitės natūralų audinį, kuris leistų odai kvėpuoti ir būtų be lankelių.
- Nuovargis: Pamėginti eiti anksčiau miegoti. Jeigu pavyksta, numigti dienos metu.
- Padidėjęs energijos poreikis: Nereikia valgyti “už du”, nes nėščios moters energijos poreikiai padidėja nedaug ir viršija nenėščios moters poreikius apie 15 proc. Didesnio energijos kiekio reikia mažesnio svorio nėščiajai, paauglei ar esant daugiavaisiam nėštumui. Taip pat, nešiojant berniuką energijos poreikis būna šiek tiek didesnis nei nešiojant mergaitę.
- Nuotaikų kaita: Stenkitės nepervargti, išsimiegoti, sveikai maitintis ir skirti laiko sau. Jeigu jaučiate, kad nesuvaldysite savo emocijų išeikite pasivaikščioti arba į kitą kambarį ir giliai pakvėpuokite, galite atsidaryti langą, kad įeitų gryno oro.
Šie nėštumo sukeliami nepatogumai yra dažniausiai pasireiškiantys, bet nebūtinai pasireikš visi iš karto. Taip pat, nėštumo metu padidėja kūno plaukuotumas, plaukai tampa storesni ir tamsesni bei ima dygti neįprastose vietose (ant veido), gali greičiau augti nagai. Pasitaiko, kad ant nagų prasčiau laikosi nagų lakas. Nėštumo pabaigoje suintensyvėja kvėpavimas, gali varginti dusulys.
žymės: #Nestumo
Panašus:
- Pilvo skausmas apačioje nėštumo metu: kada nerimauti ir ką daryti?
- Pilvo Skausmas Temperatura Vaikui: Ką Daryti ir Kada Kreiptis į Gydytoją
- Klubų skausmas nėštumo metu: priežastys ir kaip palengvinti?
- Sugihara Baseinas Vaikams: Įspūdingos Vandens Pramogos ir Tikri Atsiliepimai!
- Viskas, ką reikia žinoti apie nėštumo testus: tipai, naudojimas ir patikimiausi metodai