Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Vaikų žurnalai atlieka svarbų vaidmenį ugdant jaunosios kartos smalsumą, kūrybiškumą ir pasaulėžiūrą. Tarp gausybės leidinių, skirtų vaikams, išsiskiria žurnalas „Bitutė“, skirtas 6-12 metų vaikams.

„Bitutė“ - tai žurnalas vaikams ir apie vaikus, publikuojantis straipsnius apie kuriančius, mąstančius, svetur ir Lietuvoje gyvenančius bendraamžius. Pasaulio pažinimo ribas praplečia ilgi, informatyvūs ir iliustruoti istoriniai, geografiniai ir su gamta susiję straipsniai.

Mėgstantiems skaityti, skruzdėlytė Greitutė pateikia knygų anotacijas ir vertinimą 5 šypsenėlių sistema. Augintinių ieškantys vaikai gali rasti šeimininkų neturinčių gyvūnėlių laiškus ir suteikti jiems prieglobstį.

Viena iš žurnalo rėmėjų yra Vilniaus arkivyskupijos kurija, taigi žurnalas, platinamas ir bažnyčiose, nemažai dėmesio skiria religinėms temoms. Kunigas Antanas Saulaitis atsakinėja į vaikų klausimus, komiksai atvaizduoja biblijos scenas, galima rasti straipsnių apie Jėzų ir tikėjimą. Bitutė kviečia ir į spektaklius bei operas vaikams.

Atsinaujinusi žurnalo „Bitutė" kūrėjų komanda iš esmės keičia leidinio turinį, nuo šiol jo temos yra orientuotos į tam tikras laikotarpio, kuriuo metu jis leidžiamas, aktualijas. Žurnale ir toliau daug dėmesio bus skiriama vaikų pilietiškumo ir ekologiškai atsakingo mąstymo ugdymui, ryšio su Dievu stiprinimui per religijos prasmės paieškas. Pirmajame (sausio-vasario mėn.) numeryje autoriai aktyviai nagrinėja su klimato kaita susijusias temas, bando atsakyti į klausimą „Kur dingo žiema?".

Žurnalas „Bitutė“ labai patiks tiems, kuriems įdomus pasaulis, žmonės, veiklos, gamta ir dar daugybė kitų dalykų. Tiems tėvams, kurie nori, jog vaikas augtų, sužinotų ir neprarastų to ypatingo vaikiško smalsumo „kodėl?". Žurnalas visai nepatiks ieškantiems blizgančio kiniško žaisliuko, lipdukų ar filmukų herojų.

Kiti žurnalai vaikams

Be „Bitutės“, Lietuvos rinkoje galima rasti ir kitų žurnalų, skirtų vaikams:

  • Mažiausiems skaitytojams (4-7 metų) rekomenduojami žurnalai - Nykštukas, Penki, Meškutis Tadas ar Kartu su mama. Tai žurnaliukai, padedantys pasirengti vienam iš svarbiausių gyvenimo etapų - mokyklai.
  • Jau pramokusiems skaityti leidinių pasirinkimas kur kas platesnis. Žinoma, pirmiausia žvilgsnis krypsta į Donaldas ir kiti, Naminuką, Barbę. Tai žurnalai, galintys pasigirti nemažais tiražais ir komercine sėkme. Tačiau šie, dažnai priedais skaitytojus viliojantys leidiniai, veikiau skirti linksminti, nei informuoti.
  • Už jų nugarų slepiasi kur kas mažesniais tiražais ir žinomumu „besipuikuojantys“ Vakaro žvaigždelė, Laimukas, Lututė ar Tipu Tapu.

Vakaro žvaigždelė

Vakaro žvaigždelė - praktiškų patarimų žurnalas. Rubrikose „Mergaičių kambarys“ ir „Berniukų kambarys“ vaikai skatinami daugiau bendrauti su tėveliais ir drauge ką nors nuveikti: pasigaminti inkiliuką, iškepti keksiukų, dekoruoti dėžes, pagaminti žaislą kalėdinei eglutei ir pan. Yra jauniesiems skaitytojams skirtų sveikatos patarimų, pavyzdžiui, kaip grūdintis, kokios arbatos naudingos. Be informatyvių straipsnių, tokių kaip „Velykos svetur“, „Kolekcionavimas“, „Apie bites“ ir kt., vaikai gali paskaityti mandagaus elgesio taisykles ir sužinoti, kaip reikia elgtis likus vieniems namuose, kad išvengtų nelaimingų nutikimų. Savo skaitytojams Vakaro žvaigždelė primena, jog pasaulyje yra ir vaikų su negalia ir skatina ištiesti jiems ranką, integruoti juos į visuomenę.

Tipu Tapu

Mėgstantiems skaityti poeziją ar originalią prozą skirtas literatūrinis žurnalas TipuTapu. Šiame leidinuke savo kūrybą publikuoja Vytautas Račickas, Ramutė Skučaitė ar Algimantas Zurba. Leidinyje vaikai ras interviu su rašytojais, straipsnių apie romanus, noveles ir poezijos rinktines. Norintys sužinoti, kaip atsirado pasaulis, gali rasti lietuvių mitologijos. Gudriausieji gali rasti mįslių ar minklių ir jas įminti. Literatūros kūriniai iliustruojami Valentino Ajausko, Aušros Čapskytės, Rolando Bilinsko darbais.

Lututė

Jau trejetą metų leidžiamas žurnalas vaikams apie gamtą - Lututė. Žurnalas primena Lietuvoje leidžiamą National Geographic Kids, tačiau yra informatyvesnis ir labiau pritaikytas lietuvių vaikams, nes dauguma straipsnių yra apie augalus ir gyvūnus, kuriuos vaikai gali pamatyti mūsų pievose ar miškuose.

Žurnalas Lututė, skirtas 5-12 metų vaikams, sumanytas ir pradėtas leisti 1995 metų kovą. Nors žurnalas leidžiamas jau trečią dešimtmetį, bet per visus tuos metus tik nedidelė dalis temų kartojosi - jo kūrėjai geba žengti koja į koją su besikeičiančiomis technologijomis, jaunosios kartos įpročiais, kasmet nustebina nauja rubrika, įdomia straipsnių serija (pavyzdžiui, 2018 metais įvesta rubrika „Pasimatuok eigulio kepurę“).

Nė vienai minutei nepamirštama, jog žurnalo skaitytojai - judrūs, smalsūs, tačiau ribotą laiką dėmesį gebantys išlaikyti vaikai, tad jų guvus žvilgsnis sustabdomas nuostabą keliančiomis nuotraukomis, įdomių augalo ar gyvūno detalių išdidinimais, tekstas suskaidomas įvairių (dažniausiai gamtoje aptinkamų) formų grafiniais laukeliais, komikso stiliaus burbulais, spalviniais akcentais. Jau daug metų kiekvieną rubriką ar anonsuojamą iniciatyvą lydi dailininkės Loretos Valantiejienės pieštos simpatiškos žurnalo šeimininkės - pelėdžiukės Tutės - ir jos draugo peliuko Pito figūrėlės.

Išėjus kone kiekvienam leidinio numeriui jo redaktoriai nuoširdžiai dėkoja žurnale publikuotų nuotraukų autoriams - reikia pripažinti, jog šie unikalūs, begalinės kantrybės ir užsispyrimo reikalaujantys kadrai yra viena centrinių žurnalo ašių ir didžiausias jos turtas. Viename straipsnyje tuometinė žurnalo redaktorė Marmaitė prisipažino, jog būtent kolegų fotografų užfiksuoti gamtos stebuklai yra neišsemiamas šaltinis, įkvepiantis atrasti ir pristatyti vaikams vis naujas temas.

Prisitaikant prie vaikų auditorijos, nuotraukose neretai vaizduojami gyvūnų mažyliai, jų žaidimai, vaikų ir tėvų santykiai - žadinamas jautrumas ir empatija tokiems pat kaip ir jie. Svarbu paminėti, jog žurnalo viršelį dažniausiai puošia Lietuvos gyvūnų portretai - žurnalo sumanytojai nesivaiko egzotikos, kuri ryškiomis spalvomis trykšta iš kiekvieno komercinio leidinio, bet lieka ištikimi idėjai pristatyti vaikams Lietuvos gamtą - greta augantys augalai ar sutinkami gyvūnai šiltai vadinami kaimynais. Tvirtus meilės savo kraštui ir jos gamtai pamatus padeda tik artimosios aplinkos pažinimas.

Informaciją apie gamtos pasaulio įvairovę vaikams daug lengviau įsiminti ir suprasti pabrėžiant aprašomų objektų ar reiškinių skirtumus, kraštutinumus ar nesutapimus (didžiausias - mažiausias, greičiausias - lėčiausias, garsiausias - tyliausias, karštas - šaltas). Šis metodas padeda ir įspėti, jog ne viskas yra taip, kaip atrodo - kai kurie gražiai žydintys augalai ar viliojančiai atrodančios uogos yra nuodingos, o meiliai atrodantys gyvūnai, pavyzdžiui, ežiai, nėra jau tokie nepavojingi (gali užkrėsti įvairiomis infekcijomis).

Pabrėžtina tai, kad Lututės pažintiniuose straipsniuose gyvūnų ar augalų savybių diferenciacija niekada neperžengia vartotojiškai ar utilitarinei sąmonei būdingo skirstymo į gerus ir blogus ribos. Vienodai įdomiai ir su meile yra pristatomi ir plėšrūs, ir taikūs padarai, ir naudingi grožį ar maistą teikiantys augalai, ir piktžolės. Gamtos nauda žmogui žurnale subtiliai paaiškinama per ilgametes žmonijos ir aplinkos sugyvenimo tradicijas, kurios remiasi pažinimu, pagarba ir pagalba vienų kitiems. Šiam santykiui nusakyti žurnalo autoriai pasirenka ne tik šiais laikais jau įprastą ekologijos ir tvarumo dėsnių kryptį, bet pasitelkia ir lietuvių istoriją, etnologiją, etnografiją.

Gyvūnų, augalų ir kitų gamtos objektų savybes kviečiama prisiminti į patarles, priežodžius įrašant trūkstamus žodžius. Gamtos ir liaudies tradicijų bei meno sąsajas gražiai perteikia kūrybingos straipsnių antraštės: „Lineli, lineli, laikas tau žydėti“ (2008, Nr. 6), „Kaip, kaip aguonėlę sėti?“ (2008, Nr. 4), „Kinkyk, kinkyk laumei žirgus“ (2010, Nr. 5), „Bitute, pilkoji, kiek medaus tu surenki?“ (2011, Nr. 8), „Ėsk, karvute, žalią šieną ir atnešk man balto pieno“ (2011, Nr. 10), „Tindi rindi riuška, kas ten miške triuška“ (2011, Nr. 12), „Gale lauko katilėlis plauko“ (2019, Nr. 4).

Atskirai norėtųsi pakalbėti ir apie Lututės literatūriškumą. Didelę dalį žurnale spausdinamų tekstų sudaro beletrizuoti pasakojimai apie gamtą, kuriuos apie save ar kitus pasakoja animalistiniai ar supasakinti personažai (saulė, vėjas, ąžuolas, gėlė ir kt.).

Lututės eilėraščiai išsiskiria iš mums įprastos vaikų poezijos tuo, jog juose pirmenybė dažnai teikiama gamtamokslei informacijai, būdingas jos ir poetinių įvaizdžių palyginimas („Žvilgterėti į smuikelį / Labai noriu! Ar galiu? / (…) Bet nei smuiko, nei gitaros / Štai, žiūrėk - aš neturiu“, Tamošiūnienės eil. „Žiogo daina“, 2020, Nr. 6).

Gamta jos eilėraščiuose dinamiška, pilna veiksmo, spalvų, garsų. Gyvūno savybės dažniausiai pristatomos dialogu ar monologu. Garsažodžiai leidžia geriau išreikšti emocijas, pristatomo gyvūno charakterį („Kur, varle, pasidėjai, kur? / Čia nėr manęs. Ieškok kiturrr!“, eil. „Varlių gegužinė“ (2020, Nr. 5); „Šiuru šiuru po rugieną, / Šmurkšt pašmurkšt per visą dieną“, eil. „Šmurkšt pašmurkšt“ (2020, Nr. 8)), tačiau jais nepiktnaudžiaujama. Skaitant ar deklamuojant tokį eilėraštį, lavinasi vaiko skaitymo ir tarties įgūdžiai, poetinė klausa.

Apibendrinant galima teigti, kad vaikų žurnalai, tokie kaip „Bitutė“, „Vakaro žvaigždelė“, „Tipu Tapu“ ir „Lututė“, atlieka svarbų vaidmenį ugdant jaunosios kartos smalsumą, kūrybiškumą ir pasaulėžiūrą. Svarbu, kad tėvai ir pedagogai skatintų vaikus skaityti įvairius žurnalus ir padėtų jiems atrasti naudingą informaciją bei pramogas.

žymės: #Vaikams #Vaika

Panašus: