„Socialinio darbo studijos ir praktika mane visuomet labai traukė - nuo pat pirmųjų studijų Vilniaus universitete mėnesių pradėjau dirbti SOS vaikų kaime. Ten, sutikęs kraupius įvykius patyrusius vaikus, dar kartą įsitikinau savo pasirinkto kelio svarba.
Pirmiausius penkerius savo gyvenimo metus Justina bijojo visko: neturėjo nė vieno draugo, nemokėjo bendrauti, nedrįsdavo pakelti šviesiaplaukės galvelės, jei kas ją užkalbindavo. Augdama griūvančioje, vėjo kiaurai perpučiamoje troboje su bedarbe mama ir smurtaujančia bei nuo alkoholizmo kenčiančia močiute ji matė vien liūdesį ir skurdą.
Tačiau šiandien viskas - kitaip: Justina šypsosi, lanko darželį, mielai bendrauja ir kartais net pati užkalbina nepažįstamuosius. 30-metė Birutė - mylinti ir gero linkinti Justinos mama, tačiau tinkamai pasirūpinti mažyle jai pavyksta ne visada. Birutė ne visuomet žino, kaip vaiką aprengti, kad nesušaltų, kaip gydyti susirgus ar kiek Justina svėrė vos gimusi. Mamai šiandien tenka mokytis paprasčiausių įgūdžių, leisiančių jos dukrelei augti saugiai ir laimingai. Taip yra todėl, kad pati Birutė augo neprižiūrima, apleista ir nemylima.
„Tai jau - nebe mama“, - apie sykį peiliu jai ranką perrėžusią motiną braukdama ašaras pasakoja Birutė, - „Net nežinau, kaip ją vadinti. Nors pasirūpinti Justina Birutei ne visuomet yra paprasta, mamos klaidų ji sako niekada nekartosianti. Dukrelė - visas jos gyvenimas ir svarbiausias jo tikslas.
Mamai ir dukrai pagalbos reikėjo pačios įvairiausios: pradedant maistu bei drabužiais, baigiant saugiais namais. Griūvanti trobelė gyventi netiko ne tik dėl kiaurus metus pro išklypusius langus ir duris ją košiančių vėjų bei to, kad ji stovi laukuose, toli nuo bet kokios civilizacijos, bet ir dėl karts nuo karto ten pagyventi sugrįžtančios Birutės motinos.
„Visi žinojome savo užduotį: turime užtikrinti Justinai laimingą vaikystę ir pilnavertę ateitį. Jai reikėjo visko mokytis nuo pradžių: bendrauti, draugauti, reikšti emocijas. Jai reikėjo draugų, saugios aplinkos, įprastų, reguliarių veiklų.
Taigi, „SOS vaikų kaimų“ surengto palaikymo koncerto metu gautų neabejingų žmonių aukų bei rūpesčio dėka Justina ir jos mama perkeltos į Šiaulius, kur mergaitė pirmąkart išsiruošė į vaikų darželį. Šiandien Justina jame - jau kelis mėnesius. Intensyviai prižiūrima „SOS vaikų kaimų“ socialinės darbuotojos ir vaikų darželio darbuotojų, Justina pamažu atgauna vaikystę, kuri iš jos buvo taip nepelnytai atimta.
„SOS vaikų kaimai“ susisiekė su Lietuvos Darbo birža ir bendromis pastangomis ėmė ieškoti Birutei darbo. Tačiau neturint jokių įgūdžių ieškoti darbo - nelengva. Birutei sudėtinga dalyvauti pokalbiuose dėl darbo, punktualiai juose pasirodyti ir pristatyti savo gebėjimus.
„Judame į priekį mažyčiais žingsneliais: Birutė mokosi paprasčiausių dalykų ir labai džiaugiasi savo nedidelėmis pergalėmis. Pavyzdžiui, neseniai jai reikėjo gauti vieną išrašą banke - nuėjo, susitarė ir gavo jį pati. Kitam gal tai būtų paprasčiausia smulkmena, o Birutei - tikra šventė.
Už tai, kad galiausiai išsikraustė iš lūšnelės laukuose ir atsidūrė Šiauliuose, Justina ir Birutė labiausiai turėtų dėkoti geradarei Agnei Lengvinaitei. Agnę sujaudino „SOS vaikų kaimų“ surengto koncerto metu pristatyta Justinos istorija, moteris ėmė apie ją pasakoti savo draugams ir ieškoti įvairiausios paramos mažylei.
Taip atsirado Agnės draugei priklausantis butas Šiauliuose, kuriame šiuo metu mergaitė su mama yra apsistojusios. Moteris mėgino ir rasti darbą Birutei - siūlė jai plauti indus greta namų esančiame Agnės draugo restorane.
„Nelengva, tačiau esu pasiryžusi Justinai padėti tiek, kiek reikės. Ir aš, ir mano draugai norime, kad ji augtų sveika, saugi ir laiminga. Šiandien jau ir darželyje apie ją puikiai atsiliepia - mergaitė guvi, linksma ir labai protinga.
Mamai ir dukrelei išsikrausčius iš atokios lūšnelės bei mėginant atversti naują gyvenimo lapą, pasitempti mėgina ir iki šiol alkoholizmo liūne klimpęs Birutės širdies draugas.
Pasak socialinės rizikos šeimomis besirūpinančios bei laimingą ir saugią aplinką šeimoje vaikams užtikrinti siekiančios organizacijos „SOS vaikų kaimai“ vadovės L. Pakalkaitė akcentuoja ir bendruomenės įsitraukimo į problemos sprendimą svarbą. „Taip yra todėl, kad vaikystėje patirtas nuoskaudas, engimą ar nepriežiūrą atitaisyti suaugus - itin sunku.
Šiauliuose Agnė subūrė tą rūpestingą ir padėti šeimai išlipti iš duobės norinčią bendruomenę, kurios iki tol taip trūko Justinos gerovei. L. „SOS vaikų kaimai” - viena iš 24 naujienų portalo 15min projekto „Šiemet buvau geras“ globojamų gerumo organizacijų.
„SOS vaikų kaimai” yra paramos fondas, jau 30 metų Lietuvoje padedantis vaikams gyventi saugesnį ir laimingesnį gyvenimą. Fondas padeda padeda 1000 vaikų Lietuvoje.
Moteris taip pat yra socialinio projekto „Hope Relay“, kurio tikslas - rinkti lėšas Lietuvos SOS vaikų kaimuose gyvenantiems be tėvų augantiems vaikams ir jaunuoliams ambasadorė.
„Apie 70 vaikų gyvena Lietuvos SOS vaikų kaimuose. SOS vaikų kaimai - tai nepriklausoma nevyriausybinė vaikų gerovės organizacija, suteikianti jaukius namus našlaičiams bei tėvų paliktiems vaikams ir padedanti socialinės rizikos šeimoms. Šiuo metu SOS vaikų kaime bei SOS jaunimo programose globojama ir ugdoma daugiau kaip 100 vaikų ir jaunuolių, suteikiama pagalba 200 vaikų iš socialinės rizikos šeimų.
žymės: #Vaiku
Panašus:
- Paslaptinga vardų reikšmė: Ką iš tikrųjų reiškia vardas Birutė?
- Birutė Petrikytė: Įkvepianti Biografija, Įspūdinga Karjera ir Paslaptingas Asmeninis Gyvenimas
- Neįtikėtini Birutės Žilytės kūriniai vaikams, kuriuos privalo pamatyti kiekviena šeima!
- Birutė Navickaitė: Įkvepianti Biografija, Sėkmingas Verslas ir Gyvenimas Palangoje
- Neįtikėtina Lietuvos šeimos instituto stiprinimo vizija ir jos realybė atskleista!
- Įspūdingi nėštumo echoskopo vaizdai: kada ir ką galite pamatyti per nėštumą?