Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Jonas Biliūnas (1879 m. balandžio 11 d. Niūronyse, Anykščių valsčius, Utenos apskritis - 1907 m. gruodžio 8 d. Zakopanėje, Lenkija) - XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios lietuvių rašytojas, psichologinės ir lyrinės prozos pradininkas.

Nors jo gyvenimas buvo trumpas ir paženklintas sunkios ligos (džiovos), Biliūno kūryba padarė didžiulę įtaką tolesnei lietuvių novelistikos raidai.

Tyliai, beveik negirdimai praėjo Jono Biliūno 140-osios gimimo metinės. Mažų mažiausiai trys jo apsakymai - „Brisiaus galas“, „Joniukas“, „Kliudžiau“ - tapo chrestomatiniais, mokykliniais vaikų tekstais.

Biografijos vingiai

Jonas Biliūnas gimė pasiturinčių ūkininkų šeimoje, jauniausias, aštuntas vaikas. 1893 m. mirus abiem tėvams ir 1899 m. atsisakęs stoti į kunigų seminariją, neteko giminių materialinės paramos.

1891-1899 m. mokėsi Liepojos gimnazijoje. Gimnazijoje įsitraukė į visuomeninę ir politinę veiklą, subūrė slaptą būrelį.

1899-1900 m. gyveno Liepojoje, kur vertėsi privačiomis pamokomis. 1900 m. baigė Šiaulių vyrų gimnaziją ir įstojo į Tartu universiteto Medicinos fakultetą.

Už dalyvavimą anticarinėse studentų demonstracijose, būreliuose ir riaušėse 1901 m. buvo pašalintas iš universiteto.

1901-1902 m. gyveno Šiauliuose, 1902 m. persikėlė į Panevėžį, kur dantų gydytoja dirbo būsimoji žmona Julija Janulaitytė (1880-1978), ten subūrė Lietuvos socialdemokratų partijos grupę ir kurį laiką jai vadovavo. Panevėžyje vertėsi pamokomis, rašė į lietuviškus laikraščius.

Negavęs leidimo grįžti į tartu ir tęsti medicinos studijas, 1903 m. įstojo į Leipcigo aukštąją prekybos mokyklą, kur greta studijų domėjosi literatūra. Leipcige susirgęs džiova, 1904 m. vasarą perstojo į Ciuricho universitetą studijuoti literatūros. Ciuriche parašė bene reikšmingiausią savo kūrinį - alegorinę pasaką „Laimės žiburys“.

Ligai paaštrėjus, 1905 m. grįžo į Lietuvą. Tuo metu daug rašė. 1907 m. įkūrė LSDP apskrities organizaciją Panevėžyje. 1907 m. parengė pirmojo lietuvių literatūros ir meno kalendoriaus-almanacho projektą.

Buvo palaidotas Zakopanės kapinėse. 1953 m. Antano Vienuolio rūpesčiu palaikai perkelti į Lietuvą ir palaidoti Liudiškių piliakalnyje netoli Anykščių.

Kūrybos bruožai

J. Biliūno kūryba išsiskiria savitu stiliumi ir tematika. Kūriniai pasižymi humanistinėmis idėjomis, subtiliu žmogaus sielos pažinimu, lyrizmu, elegiška nuotaika, meistrišku stiliumi.

  • Subjektyvus vaizdavimas: Atsisakė detalaus, objektyvaus išorinio pasaulio vaizdavimo, būdingo senajam realizmui.
  • Koncentruotas pasakojimas: Nesistengė aprėpti kuo daugiau faktų ar įvykių.
  • Psichologizmas: Tai vienas ryškiausių Biliūno kūrybos bruožų.
  • Autobiografiškumas: Daugelyje kūrinių pasakotojas yra artimas pačiam autoriui, jo išgyvenimai ir patirtys persipina su literatūriniais siužetais.
  • Kaltės ir atjautos motyvai: Biliūno kūryboje dažnai nagrinėjama kaltės tema - tiek asmeninės, tiek visuomeninės.

Svarbiausias J.Biliūno prozos savitumas - pasakojimas pirmuoju asmeniu. Subjektyviame pasakojime daugiau dėmsio skiriama pasakotojo vidiniam pasauliui, o ne detaliam aplinkos aprašymui. Šio tipo pasakojimas vadinamas psichologiniu. J.Bilūnas yra lietuvių psichologinės prozos pradininkas. Jo kūryba pradeda vadinamosios lietuvių lyrinės prozos tradiciją, kurią pratęsia tokie autoriai kaip Juozas Aputis, Romualdas Granauskas, Bronius Radzevičius. Rašytojo kūrinių centre- sąžinės kamuojamas, likimo nuskriaustas žmogus. Vyraujanti moralinė nuostata - gailėtis nelaimingojo ir atleisti netgi skriaudėjui.

Apsakymų analizė

"Brisiaus galas"

Su apsakymu ,,Brisiaus galas“ susipažinau pati būdama mokinė.

Mokiniai puikiai suvokia tekstą, jautriai reaguoja, reiškia gailestį pasenusiam Brisiui. Atsakinėja į vadovėlyje pateiktus klausimus, ieško jauno ir seno šuns aprašymų. Vieni teigiamai vertina šeimininką, kiti smerkia.

Mokiniai labai susimąsto perskaitę paskutinę pastraipą, juos jaudina ta apsakymo vieta, kur rašoma, kad Brisius tik kojas norėjo paskutinį kartą palaižyti šeimininkui - norėjo padėkoti už visą savo gyvenimą kartu su juo ir atsisveikinti.

"Kliudžiau"

Pirmąkart susidūriau su Biliūnu, žinoma, mokykloje, pradinėse klasėse. Neprisimenu, kurį tekstą perskaičiau pirmiausia, bet rašytojo pavardė išsyk susijo su jautriu įsižiūrėjimu į aplinką, į mažesnįjį kitą (gyvūną).

Pirmiausia tai, kad penktokams ar šeštokams (su mažesniais neturiu patirties) skaitant „Kliudžiau“ (paprastai pirmą kartą skaitau aš pati garsiai) vis dar būna ašarų, ir tai labai vertinu. Vertinu kaip užmegztą santykį ne tik su tekstu, bet ir su manim kaip mokytoja, su kartu tai išgyvenusiais bendraklasiais.

Šis tekstas negali įšokti į pamoką neparengus jo konteksto. Nuo mokslo metų pradžios turėtų būti praėję maždaug du mėnesiai. Prieš tai su penktokais skaitom ir aptariam Bitės Vilimaitės novelę „Kačiukas“, kurioje mergaitė priglaudžia benamį gyvūnėlį.

Svarbiausias atradimas, kurį padariau prieš keletą metų padedama vieno penktoko, - pirmiausia kalbėti apie šį kūrinį ne per kaltės prizmę, o akcentuojant tai, KODĖL buvo paleistas šis šūvis, t. y. nurodant jo priežastis: vaikas buvo labai įsijautęs į žaidimą, į to Kuperio aprašyto herojaus vaidmenį, buvo juo „apsitaisęs“.

"Joniukas"

Duodu ir raiškiojo skaitymo užduočių. Šis tekstas - tai nacionalinė vertybė.

„Lengviau daros ant širdies matant, kaip nors kiti laisviau gyvena, myli kalbą ir kraštą, literatūrą ir kultūrą (…) Pradedi tada tikėti, kad ateis laikas, kuomet ir tavo krašte taip bus.“

J. Biliūno kūryba literatūros moksle ir kritikoje

  • M. Lukšienė išleido monografiją "Jono Biliūno kūryba" (1956 m.).
  • Rašytojai Milda Telksnytė ir Vygandas Račkaitis parašė ir išleido biografinę apybraižą apie J. Biliūną "Į aukštą kalną" (1986 m., pataisytas ir papildytas leidimas - 2008 m.).

Jono Biliūno atminimo įamžinimas

J. Biliūno vardas suteiktas gatvėms 22 Lietuvos miestuose. Jo vardu vadinamos gatvės dar 16 šalies miestelių ir kaimų.

1953 m. Jono Biliūno vardu pavadinta Anykščių vidurinė mokykla, nuo 1996 m. - Jono Biliūno gimnazija.

1958 m. ant Liudiškių piliakalnio pastatytas 14 metrų aukščio granitinis antkapinis paminklas su rašytojo bareljefu (archit. Vytautas Gabriūnas, skulpt. Bronius Vyšniauskas).

žymės: #Vaikams #Vaika

Panašus: