Raudonukė - ūmi virusinė infekcija, pasireiškianti karščiavimu, bėrimu bei limfmazgių reakcija. Vaikai šia liga praserga nesunkiai: visi klinikiniai simptomai lengvi, liga greitai praeina, o komplikacijos - itin retos. Daugiausia problemų raudonukė sukelia nėščioms moterims. Raudonukės virusas pasižymi stipriu teratogeniniu (sukeliančiu genų arba chromosomų mutaciją, gemalo raidos sutrikimus) poveikiu. Šia liga susirgusiai besilaukiančiai moteriai padidėja apsigimimų rizika.
Patikimiausia profilaktikos priemonė - skiepai
Patikimiausia tymų, epideminio parotito ir raudonukės profilaktikos priemonė - skiepijimas. Skiepijama kombinuota konjuguota tymų, epideminio parotito, raudonukės „Priorix“ vakcina.
Kas yra "Priorix"?
„Priorix“ - gyva vakcina, liofilizuotas mišrus susilpnintų „Schwarz“ tymų, RIT 4385 kiaulytės (Jeryl Lynn padermės) ir „Wistar RA 27/3“ raudonukės virusų, atskirai gautų kultivuojant arba viščiuko embriono audinių kultūrose (kiaulytės ir tymų), arba MRC-5 žmogaus diploidinėse ląstelėse (raudonukės), preparatas. „Priorix“ atitinka Pasaulio sveikatos organizacijos biologinių medžiagų ir tymų, kiaulytės ir raudonukės vakcinų bei sudėtinių vakcinų (gyvų) gamybos reikalavimus. „Priorix“ skiriama aktyviajai vyresnių kaip 9 mėnesių vaikų, paauglių ir suaugusiųjų imunizacijai nuo tymų, kiaulytės ir raudonukės.
Klinikiniai „Priorix“ tyrimai parodė, kad vakcina yra labai imunogeniška. Antikūnų prieš tymus buvo nustatyta 98,0 %, prieš epideminį parotitą - 96,1 % ir prieš raudonukę - 99,3 % anksčiau seronegatyviems vakcinuotiesiems. Visi asmenys, stebėti 12 mėnesių po vakcinacijos, išliko seropozityvūs prieš tymus ir prieš raudonukę. 12-ąjį mėnesį po skiepijimo 88,4 % skiepytųjų išliko seropozityvūs prieš epideminį parotitą.
Ką svarbu žinoti apie "Priorix" vakciną?
Paskiepijus Priorix, žmogaus imuninė sistema gamins antikūnus, kurie saugo nuo ligos užsikrėtus tymų, kiaulytės (epideminio parotito) ir raudonukės virusais.
- Ši vakcina yra GYVA. Priorix sudėtyje esantys virusai yra gyvi, tačiau per silpni, kad sukeltų tymus, kiaulytę (epideminį parotitą) ir raudonukę sveikam žmogui.
- Ji skirta asmenims nuo 12 mėnesių ir vyresniems.
- Šios vakcinos naudoti NEGALIMA, jei esate alergiškas bent vienam iš jos komponentų ar antibiotikui neomicinui arba šiuo metu sergate kokia nors imuninę sistemą silpninančia liga ar vartojate vaistus, silpninančius imuninę sistemą, sergate ūmia liga, yra lėtinės ligos paūmėjimas ar esate nėščia. Be to, negalima pastoti 1 mėnesį po skiepijimo.
- Jeigu per 72 valandas po paskiepijimo bendravote su žmogumi, sergančiu tymais, Priorix tam tikru mastu gali apsaugoti nuo ligos.
Vaikai skiepijami dviem vakcinos dozėmis: pirmoji nuo 12 mėnesių amžiaus, antroji - prieš mokyklą, bet ne anksčiau kaip praėjus 1 mėnesiui po pirmosios dozės.
Galimi nepageidaujami reiškiniai po vakcinos suleidimo:
- karščiavimas >38°C, negalavimas;
- mieguistumas, nuovargis;
- išbėrimas;
- viršutinių kvėpavimo takų infekcinė liga;
- apetito nebuvimas;
- nervingumas;
- vakcinos suleidimo vietoje gali atsirasti paraudimas, patinimas, skausmas, sukietėjimas, nedidelė kraujosrūva - visa tai yra normalu ir jaudintis nereikia, skausmą sumažinti gali šaltas kompresas, uždėtas ant skiepijimo vietos.
Visi jie praeina be gydymo per 1-3 dienas. Esant sunkiems simptomams, galima išgerti vaistų nuo skausmo (pvz., tab. Ibuprofen 400 mg arba tab. Paracetamol 500 mg. Vaikams dozuojant pagal kūno masę, pvz., 10mg/kg Ibuprofeno ar 15mg/kg Paracetamolio).
Bent parą po vakcinacijos negalima:
- vartoti alkoholio;
- drėkinti injekcijos vietos (duše galima ją kuo nors pridengti);
- aktyviai sportuoti.
Sunkios alerginės reakcijos po šios vakcinos užregistruoti tik keletas atvejų.
Tymai: kas tai ir kodėl tai svarbu žinoti?
Tymai - ūmi, itin užkrečiama virusinė infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu ir pasireiškianti karščiavimu, bėrimu ir kvėpavimo takų bei akių junginės uždegimu. Tymai buvo ir iki šiol yra viena dažniausių mirčių priežasčių tarp visų vakcinomis kontroliuojamų ligų. Tymais vis dar labai dažnai sergama šalyse, kur skiepijimo apimtys nepakankamos.
Tymų simptomai
Inkubacinis tymų periodas trunka nuo 7-9 iki 17, kartais - iki 21 dienos. Liga prasideda karščiavimu, kosuliu, sloga, akių junginių uždegimu. Po 1-2 dienų nuo ligos pradžios išberia, pirmiausia - galvos srityje, vėliau bėrimas plinta kūnu žemyn, apima liemenį, galūnes. Nykstant bėrimui, jo vietoje dar kurį laiką išlieka rusva pigmentacija.
Sergant tymais, dažnai prisideda viruso sukeltas plaučių uždegimas, gerklų pažeidimas (krupas), rečiau - smegenų uždegimas (encefalitas). Dažniausios tymų komplikacijos - pneumonijos, laringitai, otitai. Retais atvejais gali komplikuotis encefalitu.
Vakcinacija Lietuvoje: ką svarbu žinoti?
Vaikų sveikata - didžiausias tėvų prioritetas. Tinkama vakcinacija yra vienas efektyviausių būdų apsaugoti vaikus nuo pavojingų infekcinių ligų ir užtikrinti, kad jie augtų saugioje aplinkoje. Lietuvoje pagal Nacionalinį vaikų skiepų kalendorių nemokamai skiepijama nuo 14 užkrečiamųjų ligų: tuberkuliozės, hepatito B, kokliušo, difterijos, stabligės, B tipo Haemophilus influenza infekcijos (Hib), poliomelito, tymų, epideminio parotito, raudonukės, pneumokokinės infekcijos, žmogaus papilomos viruso (ŽVP), rotaviruso, B tipo meningokoko. Ši sistema leidžia užtikrinti, kad vaikai būtų apsaugoti nuo ligų, kurios gali sukelti rimtų komplikacijų ar net grėsti gyvybei.
Kiekviena vakcina ne tik padeda apsaugoti vaiką nuo konkrečių ligų, bet ir sukuria saugesnę aplinką visai bendruomenei. Lietuvos nacionalinis skiepų kalendorius yra sudarytas remiantis moksliniais tyrimais ir specialistų rekomendacijomis, todėl laikytis jo ypač svarbu. Vaikai yra labiausiai pažeidžiami pirmaisiais gyvenimo metais, kai jų imuninė sistema dar formuojasi. Šiuo laikotarpiu vakcinos padeda organizmui pasiruošti kovai su pavojingomis infekcijomis.
Pirmasis žingsnis - pasitarti su savo šeimos gydytoju. Prieš kiekvieną vakcinaciją gydytojas įvertina vaiko sveikatos būklę ir paaiškina, kokia vakcina bus skiriama bei kokios gali būti reakcijos.
Pagal statistiką, 2016 metais net 33 šalys Europoje buvo pašalinusios tymus, tarp jų ir Lietuva, tačiau, tais pačiais 2016 metais, jau buvo pastebėtas intensyvus skiepijimo MMR (tymų, kiaulytės ir raudonukės) vakcina mažėjimas. Pagal atliktus tyrimus bei mokslininkų rekomendacijas, norint iš populiacijos pašalinti ligą, reikalinga didesnė nei 95% skiepijimo apimtis.
Daugelis užkrečiamų ligų, kurios yra valdomos vakcinomis, yra itin retos arba beveik prie išnykimo ribos, nes skiepijimo apimtys nuolatos augo. Būtent dėl šios priežasties visuomenė pamiršo šių užkrečiamų ligų sukeliamus pavojus ir sergamumą jomis. Klaidinga nuomonė, jog jeigu aplink mus niekas neserga, vadinasi liga neegzituoja ir ja skiepytis nereikia, bet mes nesergame būtent todėl, kad yra pasiekti aukšti profilaktikos - skiepijimosi - rezultatai.
Tymai, yra virusinė infekcija, kuri yra valdoma vakcinomis. Vaikams ši infekcija yra mirtinai pavojinga ir visame pasaulyje yra tarp pagrindinių mirties priežasčių vaikystėje. Šis virusas į organizmą patenka per gleivines ir pirmieji simptomai atsiranda 10-12 dieną po užsikrėtimo. Ši liga pasireiškia aukšta temperatūra, sloga, akių paraudimu, po 1-2 parų atsiranda bėrimas ant kūno - liemens srityje, galūnėse. Nykstant bėrimui, gali likti rusvos dėmelės.
Tymai neretai komplikuojasi plaučių uždegimu, ausų infekcijomis, sunkiu viduriavimu, encefalitu ir net aklumu. Įvairios komplikacijos yra dažnesnės vaikams, jaunesniems nei 5 metai, ir vyresniems nei 20 metų suaugusiems. Tymai yra itin pavojinga liga, nes specifinio gydymo jai nėra.
Tymų virusas yra itin lengvai plintantis. Sergantis asmuo yra užkrečiamas 4-7 dienas nuo viruso pradžios. Virusas gyvena sergančiojo asmens nosies ir gerklės gleivinėje, todėl kosėjant arba čiaudint, virusas patenka į aplinką ir kambaryje išlieka gyvybingas iki 2 valandų ore ar netgi ant paviršių. Žmonės, įkvėpę užteršto oro, ar palietę užterštą paviršių, po to savo akis, nosį arba burną, gali labai lengvai užsikrėsti tymais.
Tymai dažniausiai diagnozuojami kliniškai, pagal tipinius simptomus, bėrimus. Diagnozei patvirtinti atliekamas tymų viruso IgM antikūnų tyrimas. Tymų vakcina sukurta 1960 m., Lietuvoje ja pradėta skiepyti nuo 1964 metų.
Dėl skirtingų organizmo savybių, nors ir teisingai paskiepijus abiem vakcinos dozėmis, imunitetas gali susidaryti nepakankamai. Tam, kad įsitikintumėme ar turime apsaugą nuo tymų, rekomenduojama atlikti tymų IgG tyrimą, kuris parodo, susidariusių antikūnų kiekį ir gydytojas gali įvertinti ar tai yra pakankamas kiekis, ar reikalinga papildoma vakcinacija.
Pagal šiuo metu galiojantį vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, naujagimiai, kūdikiai ir vaikai valstybės lėšomis skiepijami nuo 14 infekcijų: tuberkuliozės, hepatito B, difterijos, stabligės, kokliušo, poliomielito, Haemophilus influenzae B tipo infekcijos, tymų, epideminio parotito, raudonukės, pneumokokinės infekcijos, meningokinės (B tipo) infekcijos, žmogaus papilomos viruso ir rotavirusinės infekcijos. Nemažai tėvų savo lėšomis paskiepija vaikus ir nuo kitų pavojingų ligų, tokių kaip vėjaraupiai ar erkinis encefalitas. Šios infekcijos gali komplikuotis sunkiu nervų sistemos pažeidimu.
Skiepai vaikams gali apsaugoti nuo ypač pavojingų ligų - poliomielito, difterijos ir stabligės, kurių mirtingumas siekia 30 proc. Džiugina, kad poliomielito Lietuvoje nebeturime daugiau nei 4 dešimtmečius, tačiau 1992 metais įvykęs poliomielito protrūkis Nyderlanduose neleidžia teigti, kad poliomielitas jau išnyko.
Norėčiau išskirti kokliušą, tymus ir meningokokinę infekciją, kurios pavojingiausios kūdikiams - susirgus sunkia ligos forma, rizika numirti yra itin didelė. Gaila, bet šių ligų dar pasitaiko.
Pandemija padarė neigiamą įtaką vakcinacijos procesui, ypač pernai pavasarį, kai apribojus planinių paslaugų teikimą buvo sutrikdytas skiepijimo procesas. ULAC bendri Lietuvos duomenys rodo, kad vakcinacijos apimtys sumažėję vos keliais procentais. Kūdikių skiepijimo apimtys mažėjo ne taip smarkiai (1 proc.), kaip vyresnių vaikų (2-3 proc.). Nors procentai tarsi nedideli, tačiau nepaskiepytų vaikų dalis padidėjo daugiau nei 1000 vaikų.
Svarbu paminėti ir tai, kad šiandien apie skiepus vaikams, ypač nuo COVID-19, kiekvienas turi savo nuomonę. Kartais - labai keistą, apipintą mitais. Gaila, kai visuomenėje žinomi žmonės, kai kurie politikai ginčija skiepijimo naudą, tuo sukeldami tėvams dvejones ar paskatinimą atsisakyti skiepyti savo vaiką.
Visiems, kurie neapsisprendę, abejoja, noriu priminti, jog dar neseniai, vos prieš kelis dešimtmečius buvo normalu vežti vaikus ant galinės sėdynės, neprisisegusius saugos diržų, o kūdikius - tiesiog laikyti ant rankų, o ne specialioje kėdutėje.
Vienus neramina pašalinis skiepų poveikis, kiti įsitikinę, kad kūdikiai gauna per daug skiepų. Apklausos rodo, kad vis dar daug tėvų mano, jog vakcinos nesaugios. Visgi, šiandien susiduriame su kita problema - dalis tėvų įsitikinę, kad jų vaikai skiepais valdomomis infekcijomis nesusirgs, todėl rizikuoja ir savo vaikų neskiepija. Kartais išgirstame tėvų nuomonę, kad geriau tegul vaikas perserga ir taip įgyja imunitetą. Tai - labai neatsakingas požiūris.
Tėvams nerimą kelia ir tai, kad į vakcinas dedamos kenksmingos vaikui medžiagos, pavyzdžiui, gyvsidabris (tiomersalis), nors jo su maistu gauname kur kas daugiau nei su vakcina.
Pirmiausia bandau suprasti, kokios priežastys nulėmė tokį sprendimą. Skiriu tam nemažai laiko, aptariame ir ligų pavojus. Būtent nepageidaujamos reakcijos - tai, ko dažnai tėvai išsigąsta paskaitę informacinį lapelį. Tokiais atvejais, kai kontraindikacijų skiepams nėra, o tėvai vis tiek nesutinka atlikti skiepo, tenka paaiškinti, kad jie priima sprendimą ne už save, bet už kitą žmogų. Beje, žinau atvejų, kai biologijos šešiolikmečiai išreiškia norą pasiskiepyti visomis, ankstyvoje vaikystėje praleistomis vakcinomis.
Prisiminkime prieš keletą metų turėtą pamoką su tymais. PSO duomenimis nuo tymų mirė apie 350 tūkst. žmonių. Liga neaplenkė ir Lietuvos. 2019 metais registruoti 834 tymų atvejai. Daugiausiai sirgo vaikai.
Ką būtina žinoti, pasikiepijus vaiką? Ko patariate vengti?
Pirmą parą po skiepo reikėtų vengti aktyvios veiklos - nemaudyti vaiko, saugoti nuo peršalimo (neiti į lauką šaltuoju metų laiku, vėjuotą, lietingą dieną). Po skiepo vaikui gali pasireikšti vietinės reakcijos - patinimas, paraudimas, sukietėjimas dūrio vietoje. Vietinės reakcijos labai dažnos ir gali būti net kas antram paskiepytam. Organizmo reakcija į kiekvieną skiepą yra nevienoda.
Tarkime, karščiavimas iki 38,0 °C, trunkantis iki 48 val. Jeigu karščiuojantis vaikas yra neramus, temperatūra nemažėja, patartina duoti paracetamolio, daugiau skysčių, neapkloti storomis antklodėmis (organizmas negalės atiduoti į aplinką šilumos pertekliaus). Beje, skiepijant vaikus kai kuriais skiepais, pavyzdžiui, nuo meningoko, rekomenduojama paracemolį duoti profilaktiškai. Ilgiau nei 48 val.
Labai noriu paskatinti visus tėvus aptarti jiems kylančius klausimus apie skiepus vaikams ir vaikų sveikatą pirmiausia ne su „Google“, kaimynu ar draugu, o vaiko gydytoju. Abipusis pasitikėjimas ir bendras tikslas padėti vaikui - būtinos sąlygos sėkmingai vaiko sveikatos priežiūrai.
Ryšys tarp MMR vakcinos ir COVID-19?
Statistika rodo, kad pasaulinę pandemiją sukėlusiu koronavirusu vaikai serga rečiau, o jų ligos forma daug lengvesnė nei vyresnių žmonių. Siekdami išsiaiškinti to priežastis, lietuvių ir kurdų mokslininkai iškėlė hipotezę, kad mažesnį vaikų sergamumą gali lemti rutininiai vaikystės skiepai nuo tymų, kiaulytės ir raudonukės (MMR). Hipotezę mokslininkai grindžia atrastu 30 aminorūgščių pėdsakų sekų panašumu tarp koronaviruso, tymų ir raudonukės virusų baltymų.
Nors vaikų mažesnio sergamumo nuo koronaviruso (angl. SARS-CoV-2) priežastys lieka neaiškios, Kauno technologijos universiteto (KTU) ir Irake veikiančio Charmo universiteto mokslininkų atlikti tyrimai leidžia daryti prielaidą, kad didesnis vaikų imunitetas šiai ligai gali būti susijęs su rutininiais vaikystės skiepais nuo tymų, kiaulytės ir raudonukės.
Žmogaus organizmas, kovodamas su svetimkūnio dalelėmis, patekusiomis į kūną, gamina antikūnus. Koronavirusai - apvalkaliniai virusai su viengrandžiu ribonukleino rūgšties (RNR) genomu.
„Antikūnai, kuriuos dėl MMR vakcinos pagamina vaikų organizmas, gali atpažinti kai kurias koronaviruso paviršiaus baltymų dalis (epitopus). MMR vakcina saugo vaiką nuo tymų, epideminio parotito (dar vadinamo kiaulyte) ir raudonukės. Imunologinis principas, pagrįstas antikūnų kryžmine reakcija, atpažįstančia antigenus skirtinguose mikrobuose, įkvėpė KTU profesoriaus R. Kodžiaus vadovaujamą tyrėjų grupę ieškoti homologinės sekos panašumų tarp koronaviruso ir tų virusų nuo kurių skiepijama vaikystėje.
„Esame pirmoji mokslininkų grupė, iškėlusi hipotezę jog MMR vakcina gali apsaugoti vaikus nuo koronaviruso ir pasiūliusi hipotezę paremiančius argumentus dėl homologinės sekos panašumo tarp koronaviruso, tymų ir raudonukės virusų“, - tikina prof. R. Anot mokslininkų, naujausi tyrimai rodo, kad po MMR vakcinacijos susidarę antikūnai žmogaus organizme gali išlikti 15-20 metų. Todėl ir apsauga nuo COVID-19 galėtų trukti tokį patį laiko tarpą.
Mokslinis straipsnis „Does Early Childhood Vaccination Protect Against COVID-19?“ pirmą kartą publikuotas „Frontiers in Molecular Biosciences“, 2020 m.
Panašus:
- Vaiko bėrimas dėmėmis: ką daryti ir kada kreiptis į gydytoją?
- Vaiko berimas nuo prakaito: priežastys, gydymas, prevencija
- Bėrimas kūdikiui ant veido: priežastys, gydymas ir prevencija
- Prakaitinis bėrimas vaikui: priežastys, simptomai ir gydymas
- Neįtikėtina Laimos Žemaitytės gyvenimo istorija: paslaptys, kurios jus nustebins!
- Kaip Nupiešti Vėją Vaikams: Kūrybinės Idėjos ir Smagios Veiklos Žingsnis po Žingsnio