Berimas ant sėdmenų vaikui: priežastys, simptomai ir gydymas

Odos bėrimai vienu ar kitu gyvenimo laikotarpiu paveikia kiekvieną mūsų, tačiau neaiškios kilmės odos bėrimas gali sukelti ir nemažai nerimo, ypač, jei pastarasis pasireiškia mūsų mažiesiems. Bėrimas yra kokios nors ligos simptomas. Būtent sėdmenų bėrimas gali turėti daug priežasčių.

Dažniausios priežastys

Būtent sėdmenų bėrimas gali turėti daug priežasčių:

• Virusinės infekcijos
• Alerginės reakcijos
• Kontaktinis dermatitas
• Higienos trūkumas

Virusinės infekcijos

Karščiuojančio arba sergančio kuria nors į gripą panašia infekcija vaiko bėrimą sukelia būtent ši infekcija. Bėrimus gali sukelti daugybė virusų. Ant peršalimo simptomus patiriančio vaiko kūno atsiradusios patinę rausvos arba raudonos dėmelės neturi įtakos jo savijautai. Toks bėrimas gali atsirasti ir esant lengvam skrandžio sutrikimui.

Tymai

Tymai - ūmi užkrečiama liga, kurią sukelia virusai. Sergant tymais peršalimo požymiai atsiranda dviejomis dienomis anksčiau negu bėrimas. Pradinis - katarinis tymų laikotarpis trunka 3-5 dienas. Liga prasideda staiga: pakyla temperatūra, atsiranda sloga ir kosulys, parausta ir paburksta akių gleivinė, sunku žiūrėti į šviesą, ant paraudusių skruostų ir dantenų gleivinės atsiranda balkšvų dėmelių, ligonis gali vemti, gali sutrikti sąmonė. Baigiantis šiam periodui, temperatūra nukrinta, o antruoju - bėrimo periodu pakyla iki 39-40 laipsnių.

Bėrimas iš pradžių atsiranda ant vaiko veiduko ir už ausyčių, kaklo, o vėliau pereina ant nugaros, krūtinės, kojų ir rankų (antruoju ligos periodu). Šiuo ligos periodu katariniai simptomai labai stiprūs. Gali prisidėti konjunktyvitas - akių junginės uždegimas. Vaiką išberia raudonomis dėmėmis nelygiais kraštais, kurios plečiasi ir susilieja į didesnes dėmes. 3-4 bėrimo dieną išbertos odos dėmės tamsėja - šis pigmentacijos laikotarpis trunka maždaug savaitę. Sergant tymais kartais pažeidžiama širdies ir kraujagyslių sistema.

Persirgus imunitetas įgyjamas visam gyvenimui, o išvengti tymų padeda skiepai. Ligoniukas gydomas namuose, prižiūrimas gydytojo. Vaikas turi gulėti lovoje, reikia suteikti komforto sąlygas, jam duodama paracetamolio, daug skysčių. Tymai dažnai sukelia komplikacijas.

Raudonukė

Raudonukės bėrimas - rausvomis dėmelėmis visame kūne. Jos kiek iškilusios virš odos, bet nesusilieja. Bėrimas išnyksta po 2-3 dienų. Raudonuke paprastai serga maži vaikai. Užsikrečiama nuo į aplinką patekusių virusų ligoniui kalbant ir čiaudint. Liga prasideda staiga. Šiek tiek pakyla temperatūra, atsiranda sloga, ima skaudėti gerklę ir parausta akytės. Ligoniukui gali padidėti kaklo limfmazgiai, ypač - užpakalinės dalies. Nepaisant peršalimo simptomų, vaikas gali gana neblogai jaustis.

Iš bėrimų nustatyti raudonukę gali būti sudėtinga. Paprastai šios ligos komplikacijų nebūna, bet paauglėms mergaitėms gali skaudėti sąnariai. Ši liga ypač pavojinga nėščiajai, nes virusai gali pažeisti vaisių. Ja persirgus imunitetas įgyjamas visam gyvenimui, o apsaugo nuo jos - skiepai.

Vėjaraupiai

Vėjaraupius nustatyti lengva. Visą kūną išberia skaidriomis, kaip vandens lašai, pūslelėmis. Po poros dienų jos sprogsta, o jų vietose atsiranda šašai, kurie išdžiūna ir sugyja maždaug per savaitę. Pirmąsias 3-4 dienas atsiranda vis naujų pūslelių, todėl visi šašai išdžiūna maždaug per 10 dienų. Ligoniukui negalima kontaktuoti su sveikais vaikais, nes jie gali užsikrėsti jam čiaudint, kosėjant ar kalbant. Serganti nėščioji gali apkrėsti ir vaisių.

Liga prasideda staigiai pakilusia iki 37,5-38,5 laipsnių temperatūra. Kūną pradeda berti rausvomis dėmelėmis, kurios greitai virsta pūslelėmis. Karščiavimui ir galvos skausmui malšinti tinka paracetamolis. Niežuliui slopinti gydytojas gali rekomenduoti antihistamininį preparatą. Svarbu tinkamai prižiūrėti ligoniuką, kad jis nenusikasytų odelės. Reikia trumpai nukirpti nagus, išbertas vietas tepti gydytojo išrašytais tepalais, dezinfekuojamaisiais tirpalais skalauti burnytę.

Vaikų rozeolė

Vaikų rozeolė - dažnas negalavimas. Vaikas blogai jaučiasi, karščiuoja, jį kankina kiti peršalimo simptomai, po to atsiranda bėrimas. Bėrimas panašus į aukščiau aprašytą virusinį bėrimą be specifinių požymių. Pasirodžius bėrimams, nukrinta ligoniuko temperatūra ir vaiko savijauta pagerėja.

Skarlatina

Skarlatina - taip pat virusinė infekcija. Ją sukelia streptokoko bakterija, kuri taip pat yra anginos priežastis. Vaikui skauda gerklę, ištinsta tonzilės, ant kurių gali susidaryti pūliai ( Gerklės skausmas). Apsikrečiama nuo žmogaus jam kosėjant, čiaudint, kalbant, per apkrėstus daiktus, maisto produktus. Inkubacinis ligos periodas trunka 2-7 dienas. Ant krūtinės, nugaros, kojų, rankų atsiranda mažos raudonos susiliejančios dėmelės, išrausta ir vaiko žandai, o oda aplink burnytę išbąla.

Vaiko liežuvį gali iškloti baltos apnašos, išryškėja liežuvio speneliai ( liežuvis panašus į avietę). Savijauta gali būti labai prasta. Po 3-7 dienų bėrimas pradeda nykti, pleiskanoja, lupasi oda. Pastebėję ligos požymius, būtinai kreipkitės į gydytoją. Skarlatina gali sukelti komplikacijas: ausies infekcijas, funkcinius inkstų arba širdies sutrikimus. Imunitetas įgyjamas tik tos rūšies streptokoko tipui.

Meningokokinė infekcija

Pati pavojingiausia infekcija, pasireiškianti bėrimu. Statistiškai ši liga nėra dažna. Pradžia primena peršalimą: karščiavimas, šaltkrėtis, sloga, kosulys. Jei vaikučio imuninė sistema stipri, viskas tuo ir pasibaigia. Bet jei bakterija patenka į kraują, vystosi sepsis, kurio požymis - specifinis bėrimas. Pirmiausiai išberia veiduką, ypač skruostus, sėdmenis, šlaunis.

Bėrimas būna labai smulkus, mažais ploteliais, kartais primena žvaigždėtą dangų. Galima atlikti stiklinės mėginį: prie išbertos vietos reikia prispausti stiklinę permatomu dugnu. Jei prispaudus bėrimas pranyko, vadinasi, tai ne meningokokinė infekcija, o jei jis išlieka - būtina kuo skubiau vykti į ligoninę! Kiti būdingi požymiai: galvos skausmas, vėmimas, sprando raumenų įtampa (pabandžius galvytę smakru prilenkti prie krūtinės, jaučiama raumenų įtampa, kuri sukelia skausmą), galvytės padėtis (vaikas instinktyviai lošiasi atgal, riečia prie savęs kojytes).

Alerginės reakcijos

Alergija - dar viena galima ūmių bėrimų priežastis. Tai gali būti vaiko odos reakcija į tas medžiagas, su kuriomis ji lietėsi. Bėrimai gali atsirasti vienoje ar keliose vietose. Odelę gali išberti nuo drabužio užtrauktuke esančio nikelio arba augalų medžiagų. Kartais išberia didelę kūno dalį, pavyzdžiui, nuo skalbimo miltelių alergijos. Alerginis bėrimas paprastai panašus į nespecifinį, aprašytą pradžioje, bet gali sukelti stiprų niežulį, kaip egzema (Nuolatinis bėrimas). Išberia didelę kūno dalį, paprastai bėrimai išnyksta po kelių dienų, kai pašalinama juos sukėlusi priežastis.

Odos paraudimai ir patinimai aplink akis, triukšmingas kvėpavimas arba švokštimas gali būti rimtesnės alergijos požymiai. Todėl reikia skubiai kreiptis į gydytoją. Nuo bėrimų gydytojas gali išrašyti antihistamininių vaistų. Kiekvieną kartą skirtingose kūno vietose staiga atsirandantis bei greitai išnykstantis ir niežtintis bėrimas paprastai yra dilgėlinės požymis.(Įvairių kūnovietų niežulys).

Dilgėlinė

Dilgėlinės bėrimas - niežtinčios pūkšlės (niežtintis paraudęs odos pabrinkimas) arba (ir) angioedema. Pūkšlės linkusios plisti, nyksta pamažu. Angioedema - gali būti labai skausminga. Tai - gilesnių odos sluoksnių pabrinkimas. Patinsta, vokai, lūpos, ausys, prisideda niežėjimas ir deginimas. Vaikų dilgėlinė dažnai būna kartu su angioedema. Ūmi dilgėlinė trunka iki 6 savaičių, o lėtinė - tęsiasi ilgiau. Ūmios dilgėlinės priežastis pavyksta nustatyti dažniau negu lėtinės. 80 proc. lėtinių dilgėlinių priežasčių - nežinomos. Pastebėjus ligos požymius, reikia kreiptis į gydytoją. Dilgėlinė paprastai gydoma neslopinamaisiais antihistamininiais vaistais.

Kontaktinis dermatitas

Viena jų - kontaktinis dermatitas (odos uždegimas), kurį gali sukelti odos lietimas, pavyzdžiui, su medžiaga ar cheminiais valikliais, kuriais valote klozeto išorę. Kontaktinė alergija (dar minima kaip kontaktinis alerginis bėrimas) tai odos, burnos gleivinės arba/ir genitalijų bėrimai, atsirandantys dėl tiesioginio kontakto su alergenu. Nepageidaujamos reakcijos, kurios taip pat gali pasireikšti bėrimu, bet atsirandančios dėl alergeno patekimo į organizmą kitais būdais (per burną ar kvėpavimo takus) kontaktinei alergijai nepriskiriamos.

Kontaktinė alergija savo ruožtu skirstoma į du tipus: kontaktinę dilgėlinę ir kontaktinį dermatitą. Tuo tarpu kontaktiniu alerginiu dermatitu vadinamos IV tipo (ne IgE sąlygotos, lėtosios) alerginės reakcijos, kurios pasireiškia praėjus kelioms valandoms ar netgi dienoms po kontakto su alergenu. Šis kontaktuodamas su oda prasiskverbia pro viršutinius odos sluoksnius ir, jei žmogus yra alergiškas, sukelia imuninių ląstelių, vadinamų T limfocitais, kaupimąsi kontakto vietoje. Alerginio kontaktinio dermatito sukėlėjai - cheminės medžiagos, kurios būdamos grynos ar įvairių gaminių sudėtyje (kremuose, kosmetikos priemonėse, drabužių medžiagoje) kontaktuoja su oda.

Ilgainiui, jei kontaktas su alergenu nenutraukiamas, simptomai stiprėja, tinimas pasidaro ryškus, raudoni niežtintys spuogeliai ant kūno gali virsti skausmingomis, atviromis žaizdomis. Vienas ryškiausių alerginio kontaktinio dermatito požymių yra tas, kad bėrimas atsiranda išskirtinai tik kontakto su alergenu vietoje pvz., ties žiedo ar laikrodžio nešiojimo vieta. Jei alerginį kontaktinį dermatitą sukelia medžiagos esančios kremuose, alerginiai spuogai pasireiškia tik kremo tepimo vietoje.

Alerginio kontaktinio dermatito diagnozė nustatoma ir patvirtinama tik gydytojo alergologo ir klinikinio imunologo konsultacijos metu. Alerginis bėrimas yra atidžiai apžiūrimas gydytojo, o diagnozės nustatymui atliekamas odos lopo tyrimas. Tyrimo metu ant sveikos, nepažeistos odos (dažniausiai nugaros) klijuojami pleistrai su specialiomis kameromis. Kiekviena iš kamerų prieš užklijuojant ant nugaros yra pripildoma skirtingo potencialaus alergijos sukėlėjo.

Pleistrai su kameromis ir alergenais nuo odos nuimami praėjus 2 dienoms nuo užklijavimo. Būtent tada atliekamas pirminis odos lopo testo vertinimas. Jei vienoje iš alergenų buvimo vietų stebimas uždegimas (alerginiai spuogai, paraudimas, patinimas) reakcija vertinama kaip teigiama. Svarbiausia kontroliuojant alerginį kontaktinį dermatitą - tikslus alergizuojančios medžiagos išsiaiškinimas ir jos vengimas.

Tad tuomet, kai atlikti alergijos tyrimai gydytojams leidžia nustatyti pagrindinius sukėlėjus, reikia stengtis neturėti su jais sąlyčio. Tačiau, net ir žinant kokia medžiaga sukelia šį alerginį bėrimą kartais kontakto išvengti nepavyksta. Venkite pakartotinio kontakto.

Alergija maistui

Neretai įtardami alerginį bėrimą pirmiausia puolame kaltinti maistą. Ne paslaptis, kad vienas iš gretutinių alergijos maistui simptomų (dažniausiai alergija maistui sukelia virškinamojo trakto ir/ar sistemines reakcijas) yra ir raudoni niežtintys spuogeliai ant kūno. Mūsų imuninė sistema yra sukurta tam, kad apgintų organizmą nuo visų jai žalingų biologinių ir cheminių veiksnių (tokių kaip virusai, bakterijos, vienaląsčiai ar daugialąsčiai parazitai).

Visgi, neretai dėl dar ne iki galo išsiaiškintų mechanizmų, imuninė sistema įprastas ir mums visai nepavojingas medžiagas palaiko „priešais“, nuo kurių reikia gintis, ir sukelia stiprią imuninę reakciją. Taip bendrai galėtume apibūdinti bet kurią alergiją. Alergijos maistui atveju serologinis (IgE antikūnų) ar ląstelinis (T limfocitų) imuninis atsakas kyla suvartojus alergizuojančio maisto produkto. Dažniausi maisto alergenai - pienas, kiaušinis, žemės ir lazdyno riešutai, žuvis ir jūros gėrybės, kviečiai.

Greito tipo alerginės reakcijos maistui pasireiškia praėjus vos kelioms minutėms iki kelių valandų po maisto suvalgymo. Dauguma greito tipo alerginių reakcijų į maistą pasireiškia kūdikiams ir vaikams. Pagrindiniai sukėlėjai - pienas ir kiaušiniai. Šias alergijas vaikai dažniausiai išauga iki mokyklinio amžiaus. Tačiau, jei vaikučiui diagnozuojama tikroji greito tipo alergija riešutams, sojai, žuviai ar jūros gėrybėms - tikimybė, kad su amžiumi mažylis taps nebejautrus šiems maisto produktams - menka.

Alergija šiems maisto produktams dažniausiai išlieka visą gyvenimą ir reikalauja sergančiųjų visomis priemonėmis vengti alergizuojančių produktų, o su savimi visada turėti vaistų pirmajai pagalbai. Vienas tiksliausių šio tipo alergijų diagnostikos algoritmų - išsamus specifinių IgE kraujo tyrimas + diagnozės patvirtinimas gydytojo alergologo ir klinikinio imunologo kabinete, atliekant provokacinius mėginius.

Šiuo atveju - itin svarbu neapsigauti renkantis kraujo tyrimus ir pasirinkti tokius, kurie galėtų padėti Jums ir gydytojui atskirti tikrąsias alergijas nuo kryžminių reakcijų. Šiuo metu tiksliausiai tą padaryti leidžia alergijų diagnostika molekuliniame lygmenyje (tiriant įsijautrinimą ne tik alergenų ekstraktams, bet ir atskiroms molekulėms, sudarančioms kiekvieną alergeną).

Nors šiuo metu pasaulyje jau atsiranda naujų alergijos maistui išgydymo būdų taikant specifinę imunoterapiją, kol kas toks gydymas nėra patvirtintas ir taikomas klinikinėje praktikoje. Šiuo metu, diagnozavus tikrąją greito tipo alergiją maistui rekomenduojama griežta eliminacinė dieta (pacientams rekomenduojama vengti ne tik paties maisto produkto, bet ir bet kokių jo pėdsakų, o maistą gamintis ir valgyti tik iš asmeninių indų, taip užtikrinant, kad pastarieji nėra turėję nei menkiausio kontakto su alergenu).

Tai - itin kontraversiška tema alergologų ir klinikinių imunologų bendruomenėje, tačiau kol kas tokiomis vis dar laikomos IV tipo (T limfocitų sukeltos) hiperjautrumo reakcijos. Pastarosios pasireiškia praėjus vienai ar kelioms dienoms po alergizuojančio produkto suvartojimo ir yra kiek mažiau pavojingos. Nors, kaip ir greito tipo alerginės reakcijos maistui, taip ir šios gali sukelti virškinimo problemų ir alerginius bėrimus - sisteminių reakcijų, dėl kurių grėstų pavojus gyvybei, lėto tipo alerginės reakcijos į maisto produktus nesukelia.

Dažniausiai ši alergija gali pasireikšti viduriavimu ar vidurių užkietėjimu, pilvo pūtimu ir/ar skausmu, bei nespecifiniais kūno bėrimais. Kaip ir greito tipo alergijų maistui atveju, taip ir lėto tipo alergijos maistui dažniausiai paveikia mūsų mažuosius. Kaip ir alerginio kontaktinio dermatito, taip ir lėto tipo alerginės reakcijos maistui diagnozė nustatoma ir patvirtinama tik gydytojo alergologo ir klinikinio imunologo.

Diagnozės nustatymui atliekamas odos lopo tyrimas, kuriame, kaip alergenai naudojami švieži maisto produktai ar jų gaminiai (pvz pienas ar jo milteliai, kiaušinis, sojos miltai ir tt.). Neretai prieš atliekant odos lopo tyrimą su maisto alergenais pacientų tėvelių paprašoma apgalvoti kokie maisto produktai jų manymu sukelia alergiją ir jų atsinešti pas gydytoją alergologą.

Kitos bėrimo priežastys

• Niežai. Jeigu išbertas odos vietas labai niežti, tai gali būti niežai. Niežai - užkrečiama odos liga, kurią sukelia žmonių niežų erkė.
• Blusų įkandimai. Blusos, dažniausiai kankinančios mūsų mylimus keturkojus, taip pat sėkmingai gali sukandžioti ir mus.
• Laimo liga. Laimo ligos bėrimas, sukeltas erkių įkandimo metu perduodamos Borellia bakterijos.
• Rankų, kojų ir burnos liga. Keleto skirtingų virusų sukeliama rankų, kojų ir burnos liga pasireiškia panašiu į vėjaraupių bėrimu, tik šį kartą pastarasis yra lokalizuotas išskirtinai ant paciento galūnių ir aplink burną.
• Sauskelnių dermatitas. Dėl sauskelnių atsiradęs bėrimas kiekvienam vaikučiui gali atrodyti vis kitaip.
• Prakaitinė. Atsiranda dėl netinkamos odos priežiūros ar perkaitimo.
• Seborėjinis dermatitas. Lėtinė uždegiminė liga, kuri dažniausiai atsiranda kūdikiams nuo 2 savaičių iki 3 mėnesių amžiaus (trunka apie 10-12 savaičių) arba paaugliams.
• Egzema, atopinis dermatitas. Odos uždegimas, kurį gali sukelti ar provokuoti įvairūs dirgikliai.
• Užkrečiamasis moliuskas. Virusinis susirgimas, plintantis kontakto būdu.

Ką daryti, jog alergija neūmėtų?

• Pastebėjus, jog nešiojami papuošalai, drabužiai ar naudojamos kosmetikos priemonės sukelia niežulį bei bėrimą, reikėtų jų nebenaudoti.
• Kontakto su alergenu vietą nuplaukite drungnu vandeniu su muilu.
• Venkite pakartotinio kontakto su alergenu arba naudokite apsaugos priemones, pavyzdžiui, pirštines.
• Naudokite gydytojo alergologo paskirtus vaistus alergijai malšinti.

Alerginių bėrimų gydymas

Norint paskirti tinkamą gydymą nuo alerginio bėrimo, reikia nustatyti, kam konkrečiai žmogus yra alergiškas. Apsilankę pas gydytoją alergologą bei imunologą, galite atlikti reikiamus testus bei alergenų tyrimus, kurie nustatys jūsų kūnui alergiškas medžiagas. Vienas iš atliekamų - odos lopo tyrimas. Jo metu tam tikroje kūno vietoje yra užklijuojamas pleistras, kuriame yra potencialūs alergijos sukėlėjai. Po keletos dienų gydytojas įdėmiai apžiūri pleistro buvimo vietą, atsiradusius odos paraudimus ir bėrimus bei tokiu būdu identifikuoja, kokių medžiagų jums reikėtų vengti.

Pašalinus iš aplinkos dirgiklį, alerginiai odos bėrimai gali būti gydomi dvejopai: geriamaisiais arba tepamaisiais preparatais. Svarbiausias jų tikslas - panaikinti ligos simptomus. Bėrimo atveju oda pažeidžiama, sutrinka jos apsauginės ir gynybinės funkcijos, todėl yra svarbu atkurti barjerinę-apsauginę epidermio funkciją. Tuo tikslu, naudojami emolientai, drėkinamieji hidrogeliai, įvairios konsistencijos kremai, tepalai. Jie saugo odą nuo išdžiūvimo ir nepageidautinų išorės poveikių. Jei tepalai nepadeda, rekomenduojama gydytis sisteminiais antihistamininiais vaistais.

Svarbu atminti, kad apatines kelnaites būtina keisti kiekvieną dieną, nepriklausomai nuo metų laiko ar menstruacinio ciklo. Jokiu būdu negalima krapštyti ir spausti spuogų, nes infekcija gali išplisti. Jei namuose išbandytos priemonės nepadeda, bėrimas yra skausmingas, šlapiuoja, persimetė į kitas sritis, būtina pasitarti su šeimos gydytoju ar dermatologu.

žymės: #Vaiku #Vaikui

Panašus:

• Vaiko bėrimas dėmėmis: ką daryti ir kada kreiptis į gydytoją?
• Vaiko berimas nuo prakaito: priežastys, gydymas, prevencija
• Bėrimas kūdikiui ant veido: priežastys, gydymas ir prevencija
• Neįtikėtinos Galvajuostės Kūdikiams: Kaip Stilingai Ir Teisingai Jas Prižiūrėti!
• Aukštųjų Šimonių Likimo Paslaptys: Politinis Dramos Užkulisiai ir Rankraščio Kelionė Į Kauną