Mažylio laukimą gali apkartinti iš pažiūros paprastas dalykas - niežulys. Kai kurios moterys skundžiasi, kad per nėštumą labai niežti kūną. Nėščioji negali miegoti, pailsėti, nes labiausiai kūną niežti kaip tik tada, kai norisi miego.
Nėštumo cholestazė
Viena priežasčių - vadinamoji nėštumo cholestazė, liaudyje vadinama nėštumo alergija. Jos priežastys nėra iki galo aiškios, bet žinoma, kad ji būdinga nėštumui. Esant cholestazei kepenyse tulžis tulžies latakais teka lėčiau. Dėl to tulžies sudedamųjų dalių - tulžies rūgščių ir bilirubino patenka į kraują ir atsiranda kai kurių požymių, pavyzdžiui, niežulys, taip pat gali kilti grėsmė vaisiui.
Cholestazei būdinga tai, kad nėra jokio odos bėrimo. Dažniausiai niežti nuo 25 nėštumo savaitės arba dar vėliau, po 30- os. Pirmiausia pradeda niežėti delnų, padų oda, vėliau bėrimas gali išplisti ant pilvo odos ir rankų. Nors visos nėštumo niežulio priežastys nėra aiškios, ištirta, kad jis yra paveldimas. Jeigu mama, teta, močiutė, sesė per nėštumą skundėsi tokiu keistu niežuliu, greičiausiai jus taip pat kamuos.
Cholestazės diagnostika ir gydymas
Jeigu nėščioji skundžiasi niežuliu, bet jos kūno neberia, yra tik nudraskymo žymių, gydytojai paėmę kraujo atlieka kepenų fermentų bei bilirubino tyrimą. Nėštumo cholestazė yra susijusi su kepenų funkcijos sutrikimu, vadinasi, ji pasireiškia ne tik niežuliu. Gali būti ir komplikacijų: priešlaikis gimdymas, įvykęs savaime, arba dėl to, kad jį sukėlė medikai (priklauso, ar stipri cholestazė). Taip pat gali būti žali vaisiaus vandenys. Pati pavojingiausia komplikacija - vaisiaus žūtis.
Nėštumo cholestazė yra gydoma. Kuo anksčiau pradedama gydyti, tuo geriau. Skiriami vaistai, gerinantys kepenų funkciją ir savijautą, sumažinantys tulžies rūgščių koncentraciją. Be to, reikia lašinti arba gerti daug skysčių. Paprastai cholestaze serganti nėščioji gydoma ligoninėje. Po gimdymo visos bėdos baigiasi ir niežulys praeina savaime. Dar kurį laiką moteris gali kasytis, bet labiau dėl to, kad niežti nudraskytą odą. Po gimdymo praėjus dešimčiai dienų vėl atliekamas kraujo tyrimas. Kepenų fermentai padidėja ir sumažėja ne iš karto. Pagimdžiusiai moteriai nėra skiriami hormoniniai kontraceptikai, nes jie taip pat gali sukelti cholestazę. Ši liga yra susijusi su hormonų - progesterono ir estrogeno padidėjimu.
Alerginis dermatitas ir kitos priežastys
Per nėštumą moterį gali varginti alerginis dermatitas, oda tapti jautresnė ir berti nuo skalbimo miltelių, sintetinių audinių, maisto. Atsiranda niežulys ir bėrimas. Toks dermatitas gali atsirasti bet kurią nėštumo savaitę. Įdomu tai, kad per nėštumą dažnai pagerėja moters, kurią anksčiau kamavo kokia nors alergija, savijauta. Bet jeigu iki nėštumo ji nebuvo alergiška, o pastojus pradėjo niežėti ir berti odą, labai sunku tokį bėrimą gydyti. Kraujo tyrimai būna geri, o jokie dermatologo išrašyti tepalai nepadeda arba nedaug padeda. Niežulys vargina dieną naktį.
Dažnai pasitaiko dar viena niežulio rūšis. Jį sukelia pernelyg dažnas prausimasis po dušu, ypač šaltuoju metų laiku. Žiemą ir taip oda labiau sausėja, o dažnas prausimasis ją dar labiau sausina. Šis „švaros“ niežulys dažniausiai kamuoja dieną ir labiausiai niežti nugarą.
Specifinės nėščiųjų odos ligos
Specifinės nėščiųjų odos ligos yra įvairialypė uždegiminių ir niežtinčių dermatologinių susirgimų grupė. Nėštumo metu atsiradęs odos niežulys gali būti tiek specifinių odos ligų požymiu, tiek ir fiziologinis reiškinys ar kitų, su nėštumu nesusijusių odos ligų simptomu (pvz., alerginio kontaktinio dermatito, rožinės dedervinės ir pan.). Jeigu Jūs esate nėščia ir Jus pradėjo varginti odos niežulys, nedelsdama kreipkitės į gydytoją dermatologą. Konsultacijos metu išsiaiškinami bendrieji ir specifiniai sveikatos klausimai, pvz., ar praeityje nebuvo atopinio dermatito epizodų, kelintas nėštumas ir gimdymas, ankstesnių nėštumų metu buvusios odos ligos.
Odos biopsija ir histologinis ištyrimas atliekami esant neaiškiai diagnozei bei įtariant nėščiųjų pemfigoidą, pustulinę psoriazę nėštumo metu.
Nėščiųjų pemfigoidas
Anksčiau ši liga vadinosi nėščiųjų pūsleline. Tai reta autoimuninė pūslinė liga, galinti atsirasti antrame arba trečiame nėštumo trimestre. Be to, šis susirgimas yra susijęs su didesne nepageidaujamų vaisiaus reiškinių rizika. Kodėl susergama nėščiųjų pemfigoidu? Kraujyje atsiranda cirkuliuojantys autoantikūnai (imuninės sistemos pagamintos medžiagos, nukreiptos prieš paties organizmo baltyminės struktūras), nukreipti prieš odos pamatinės membranos (ši membrana skiria epidermį nuo tikrosios odos, dermos) tam tikrą struktūrinį komponentą.
Kaip jau minėta, šia liga susergama antrame arba trečiame nėštume trimestre. Kartais, prieš išryškėjant pirmiesiems bėrimams, prasideda intensyvus niežulys. Iš pradžių bėrimai atsiranda liemens srityje, aplink bambą ir primena dilgėlinę. Kartais gali atsirasti pūslelių. Gali išberti delnus ir padus, tačiau veidas ir gleivinės lieka sveikos. Bėrimai greitai plinta, formuojasi pūslės.
Kai kuriais atvejais pasveikstama dar iki gimdymo likus kelioms savaitėms, o kai kada bėrimai gali paūmėti ir pogimdyviniu periodu. Liga diagnozuojama remiantis gydytojo apžiūros duomenimis, tipiniais bėrimais, specifiniais kraujo tyrimais bei atlikus odos biopsiją ir histologinį tyrimą su tiesiogine imunofluorescencija.
Pagrindiniai gydymo tikslai - sumažinti pūslių formavimąsi, skatinti pūslių ir atsiradusių erozijų gijimą, mažinti niežulį. Esant lokalizuotai ligai, skiriami kortikosteroidų kremai ar tepalai. Jeigu tai nepadeda, taikomas gydymas geriamaisiais kortikosteroidais, kol būklė stabilizuojasi. Vaisiaus prognozė dažniausiai būna gera, nepaisant padidėjusios priešlaikinio gimdymo rizikos. Persileidimo tikimybė dėl šios ligos nepadidėja.
Polimorfinis nėščiųjų bėrimas
Tai savaime praeinanti uždegiminė liga, pasireiškianti pirmojo nėštumo metu, dažniau paskutinėmis nėštumo savaitėmis ar tuoj pat po gimdymo. Tai ganėtinai dažnas odos susirgimas nėštumo metu. Ligos priežastys nėra aiškios.
Kaip jau minėta, polimorfinis nėščiųjų bėrimas paprastai pasireiškia pirmojo nėštumo pabaigoje, tačiau gali išryškėti ir ankstyvuoju pogimdyviniu periodu. Strijų srityje atsiranda itin niežtinčios raudonos papulės. Pirmiausia išberia pilvo sritį (zona apie bambą lieka nepažeista), kadangi čia strijos būna ryškiausios. Bėrimai gali išplisti į galūnės, nugarą, krūtinę, bei susilieti tarpusavyje. Taip susiformuoja didelės dilgėlinę primenančios plokštelės. Kaip taisyklė, veidas, delnai ir padai lieka nepažeisti. Diagnozė nustatoma remiantis ligos klinikiniais požymiais. Gydymui skiriami kortikosteroidų tepalai 1-2 kartus per dieną, kol savijauta pagerėja. Sunkiais atvejais taikomas gydymas trumpu sisteminių kortikosteroidų kursu.
Atopinis nėščiųjų bėrimas
Tai į egzemą panašus niežtintis bėrimas, būdingiausias nėščiosioms, praeityje sirgusioms atopiniu dermatitu. Susergama ankstyvuoju nėštumo periodu, 75% atvejų - pirmo ar antro trimestro metu. Tai pati dažniausia nėščiųjų odos liga - net 50% specifinių nėščiųjų odos ligų atvejų sudaro būtent atopinis nėščiųjų bėrimas. Ši liga glaudžiai susijusi su kitomis pacientės alerginėmis ligomis, pvz., alerginiu rinitu, bronchine astma, atopiniu dermatitu.
Liga pasireiškia ankstyvuoju nėštumo periodu. Po ilgo ramybės periodo, pacientei atsinaujina atopinis dermatitas (apie 20% atvejų). Egzema - dažniausias ligos variantas. Būdingi išplitusi egzema, ypač veido, kaklo srityje, ant galūnių lenkiamųjų paviršių. Vizualinė ligos išraiška labai primena atopinį dermatitą (plačiau skaitykite skyrelyje „Atopinis dermatitas"). Visgi išberti gali bet kurią kūno vietą. Beria dėmelėmis ar papulėmis, gali būti nukasymų.
- Nėščiųjų niežulys. Kiek retesnė ligos forma, kuriai būdinga paraudę ir nukasyti mazgeliai ar papulės, išsidėstę liemens srityje, ant galūnių tiesiamųjų paviršių.
- Niežtintis nėščiųjų folikulitas. Tai rečiausia atopinio nėščiųjų bėrimo forma. Būdingas bėrimas papulėmis ir pūlinukais, iš pradžių pilvo srityje, tačiau bėrimas gali išplisti į galūnes ar po visą kūną.
Liga diagnozuojama gydytojo apžiūros metu, remiantis būdingais požymiais. Odos biopsija nėra vertinga, kadangi susirgimas neturi specifinių histologinių požymių. Kraujo tyrimai taip pat dažniausiai neskiriami. Gydymui rekomenduojamas tinkamas odos drėkinimas, dažnas drėkinančių kremų naudojimas. Taip pat skiriami kortikosteroidų tepalai.
Intrahepatinė nėščiųjų cholestazė
Tai liga, kuriai būdingas niežulys ir kraujo tyrime padidėjusi tulžies rūgščių koncentracija. Susirgimas pasireiškia antrame arba trečiame nėštumo trimestre, ir greitai praeina po gimdymo. Tai vienintelė nėščiųjų dermatozė, kuriai nebūdingi odos pakitimai. Paplitimas siekia apie 28% pasauliniu mastu. Ligos priežastys nėra žinomos.
Ši būklė pasireiškia įvairaus intensyvumo niežuliu - nuo silpno iki nepakeliamo. Niežulys apima visą kūną, bet dažniausiai niežėti pradeda delnus ir padus, o tik po to išplinta. Labiausiai niežti naktį. Apžiūrint odą, matomos nukasymo žymės, dėl nuolatinio kasymosi atsiradę mazgeliai.
Intrahepatinė nėščiųjų cholestazė kelia grėsmę vaisiui. Tulžies rūgštys iš motinos kraujo pereina per placentą ir kaupiasi vaisiaus audiniuose. Tai gresia priešlaikiniu gimdymu, naujagimių kvėpavimo distreso sindromu ir kitomis patologijomis. Dėl to liga turi būti pradėta gydyti nedelsiant. Gydoma ursodeoksicholinės rūgšties preparatais. Ši medžiaga efektyviai sumažina niežulį bei tulžies rūgščių koncentraciją kraujyje, be to, neturi nepageidaujamo poveikio vaisiui. Gydymo efektas išryškėja per 2-4 savaites.
Pustulinė nėščiųjų psoriazė
Itin retas išplitusios pustulinės psoriazės variantas, pasireiškiantis nėštumo metu, dažniausiai trečiajame trimestre. Būdingas simetrinis (t. y., abiejų kūno pusių) bėrimas paraudusiomis plokštelėmis, kurių periferijoje yra pūlinukų. Plokštelės susilieja tarpusavyje, o centre atsiranda erozijų, šašų. Pūlinukai būna sterilūs- mikrobiologiniame pasėlyje bakterijos neišauga.
Bėrimas prasideda galūnių lenkiamuosiuose paviršiuose ir plinta link centro. Dažniausiai išberia liemens sritį ir galūnes, o veidas, delnai ir padai lieka nepažeisti. Gali atsirasti ir nagų pokyčių - duobutės, onicholizė. Šiam susirgimui niežulys nebūdingas, tačiau gali varginti sisteminiai simptomai - bendras silpnumas, karščiavimas, apetito stoka, pykinimas, vėmimas. Kraujo tyrimuose nustatomi padidėję uždegiminiai rodikliai, sumažėjęs kalcio kiekis.
Liga diagnozuojama remiantis būdingais klinikiniais požymiais. Kadangi pustulinė nėščiųjų psoriazė gali lemti priešlaikinį gimdymą, būtina šią ligą kuo greičiau gydyti. Pacientė nukreipiama gydytojo akušerio - ginekologo konsultacijai, kad būtų įvertintas vaisiaus būklė. Koreguojamas skysčių ir elektrolitų balansas. Kai kuriais atvejais, norint greičiau palengvinti simptomus ir išvengti pavojaus vaikui, skatinamas gimdymas. Gydymui skiriami sisteminiai kortikosteroidai, dažniausiai prireikia didelių dozių. Nesant pageidaujamo efekto, skiriamos mažos imunosupresantų, pvz., ciklosporino, dozės.
Intrahepatinė nėščiųjų cholestazė: Išsamesnis aprašymas
Tai išskirtinai nėštumui būdinga būklė, kai dėl nėščiosios kūne atsiradusių pokyčių sutrinka jos kepenų veikla - tulžies rūgščių apykaita. Pakitus kepenų veiklai sutrinka tulžies nutekėjimas, tulžies kapiliarai išsiplečia, juose padidėja spaudimas ir tulžies sudedamosios dalys patenka į limfinius kapiliarus ir per limfą pasiekia kraują, su kuriuo yra išnešiojamos po visą organizmą, taip per placentą pasiekdamos ir vaisių.
Sergant intrahepatine nėščiųjų cholestaze tulžies druskos kaupiasi organizme ir sukelia niežulį. Tai dažniausias šios ligos simptomas, kuris praeina po gimdymo.
Ligos kilmė
Tikslios priežastys, kodėl atsiranda nėščiųjų intrahepatinė cholestazė, nėra žinomos. Manoma, kad ligos išsivystymui įtakos gali turėti hormonų poveikis, paveldimumas ar aplinkos veiksniai.
- Hormonai: Manoma, kad padidėjęs nėštumo hormonų kiekis gali pakeisti kepenyse vykstančius procesus, kurių metu perdirbamos įvairios medžiagos. Viena iš tų medžiagų - tulžies druskos. Pastebėta, kad dėl didesnio hormonų fono, intrahepatinė cholestazė dažniau pasitaiko moterims besilaukiančioms dvynių ar trynių.
- Genetiniai veiksniai: Pastebėta, kad ši liga turi šeiminį polinkį, be to, didelė pasikartojimo rizika ir kito nėštumo metu. Moterims, kurių mamos ar seserys turėjo cholestazę, rizika atsirasti šiam sutrikimui nėštumo metu taip pat didesnė.
- Aplinkos veiksniai: Nėščiųjų cholestaze dažniau serga moterys iš Šiaurės Amerikos ir Skandinavijos.
Pokyčiai nėštumo metu
Sutrikus kepenų funkcijai, moters kraujyje padaugėja tulžies rūgščių, kurios praeina placentos barjerą ir patenka į vaisiaus organizmą, amniono skystį. Patekusios į vaisiaus kraują, tulžies rūgštys gali nukeliauti į kitus audinius ir ten kauptis. Manoma, kad susikaupusios tulžies rūgštys gali sukelti staigią vaisiaus žūtį. Staigios vaisiaus žūties priežastis nėra visiškai aiški, tačiau literatūroje nurodoma, kad smarkiai padidėjusi tulžies rūgščių koncentracija vaisiaus audiniuose gali sukelti vaisiaus širdies ritmo sutrikimą ar placentos kraujagyslių spazmą (tokiu būdu sutrikdoma vaisiaus kraujotaka). Vaisiaus žūties rizika didėja augant tulžies rūgščių kiekiui motinos kraujyje. Ši rizika žymiai padidėja, kai TR yra ≥100 µmol/l bet kuriuo nėštumo laikotarpiu.
Taip pat pastebėta, kad padidėjęs tulžies rūgščių kiekis moters kraujyje gali sukelti padidėjusią oksitocino receptorių gamybą gimdos raumenyse. Oksitocinas tai hormonas, kuris skatina gimdą susitraukti. Oksitocinas yra labai svarbus gimdymo procesui. Būtent dėl padidėjusio šių receptorių kiekio įtariama, kad intrahepatinė cholestazė gali sukelti ir priešlaikinį gimdymą.
Ligos požymiai
Pagrindinis intrahepatinės nėščiųjų cholestazės požymis - niežulys. Tipiniu atveju (80 proc.) jis pasireiškia antrąjį ir trečiąjį trimestrą (dažniausiai po 28-osios nėštumo savaitės), retesniais atvejais (20 proc.) - pirmąjį trimestrą. Svarbu paminėti, kad bėrimai odoje nėra būdingi. Ant odos galima stebėti tik nusikasymo žymes.
Niežulio intensyvumas gali būti įvairus - nuo nežymaus iki labai intensyvaus ir net varginančio. Dažniausiai niežti padų ir delnų srityse, nors kartais pasitaiko ir viso kūno niežulio atvejų. Niežulys gali varginti nuolatos. Kai kurioms moterims niežulys sustiprėja naktį, dėl to gali sutrikti miegas, pablogėti nuotaika, suprastėti dėmesio koncentracija. Svarbu paminėti, kad niežulys gali atsirasti ankščiau nei kraujo laboratorinių tyrimų pakitimai.
Gelta - tai pageltusi oda ir akių odenos. Gelta pasireiškia ganėtinai retai, apie 10-20 proc. atvejų. Ji pasireiškia kraujyje padidėjus kepenyse gaminamo bilirubino kiekiui, kai rodikliai viršija 34 μmol/l. Svarbu paminėti, kad gelta gali pasireikšti tik akių odenos (akių baltosios dalies) pageltimu.
Itin retai gali pasireikšti pykinimas, vėmimas, apetito stoka, skausmas po dešiniuoju šonkaulių lanku, šlapimo ir išmatų pokyčiai (šlapimas patamsėja, o išmatos pašviesėja). Išskirtinis ir labai dažnas intrahepatinės nėščiųjų cholestazės požymis - staigi simptomų baigtis po gimdymo. Visgi, retais atvejais simptomai gali tęstis ir pagimdžius.
INC nustatymas
INC nustatoma remiantis pacientės skundais bei atlikus kraujo tyrimus. Pagrindinis pacientės skundas, kai skiriami kraujo tyrimai - niežulys. Nors dažniausiai niežulys vargina rankų, padų ir pilvo odos sritis, jis taip pat gali būti ir labai nežymus, pasireiškiantis kitose kūno vietose. Kiti (retesni) požymiai, kuomet galima įtarti ir diagnozuoti INC: gelta, nuovargis, pykinimas, vėmimas, tamsus šlapimas, balkšvos išmatos.
Pasireiškus skundams, iškart atliekami kraujo tyrimai (atliekami ryte - nevalgius ir negėrus skysčių):
- Tulžies rūgštys (pagrindinis kraujo tyrimas)
- Kepenų fermentai (AST, ALT, LDH)
Šie tyrimai kartojami periodiškai, siekiant stebėti ir vertinti skiriamo gydymo efektyvumą, ligos eigą.
Gydymo principai
Pagrindinis INC gydymo tikslas - sumažinti simptomus ir nėštumo komplikacijų riziką. Pirmiausia, pacientėms akcentuojama mitybos korekcijos svarba. Sveika ir subalansuota mityba mažina išskiriamą tulžies rūgščių kiekį, todėl tai, iš esmės, yra vienas iš gydymo metodų. Pagrindinis ir labai svarbus vaistas, skiriamas INC gydymui - ursodeoksicholio rūgštis. Tai preparatas, kuris mažina kepenų fermentų kiekį, gerina tulžies tekėjimą kepenyse, mažina niežulį. Svarbu tai, kad naudojant šį vaistą mažėja perinatalinės nėštumo baigties tikimybė, t.y., mažėja vaisiaus pažeidimo, mirties rizikos bei didėja šansas, kad nėštumas bus sėkmingas, vaisius išnešiotas. Šio vaisto dozavimą koreguoja gydytojas, atsižvelgiant į pacientės skundus, simptomų pasireiškimo laiką (pvz., vakaras, naktis), tulžies rūgščių kiekį kraujyje.
Remiantis įvairiais tyrimų duomenimis nuatatyta, kad laikantis mitybos rekomendacijų ir vartojant skirtą gydymą, niežulys sumažėja iki 60-85 %, o visiškai išnyksta iki 41% pacienčių.
SVARBU: ursodeoksicholio rūgštis yra saugi, kadangi neturi žalingo poveikio vaisiui ir naujagimiui.
Odos pokyčiai nėštumo metu
Paprastai sakoma, kad pradėjusios lauktis moterys išgražėja. Visi „nuopelnai” skiriami palaimingai būsenai, tačiau daugiau darbo čia padaro paprasčiausi hormonų pokyčiai. Dėl hormonų nušvinta akys, veido oda išsilygina ir tampa panaši į kūdikio, skruostus papuošia švelnus raudonis, o lūpos tampa putlesnės. Hormonai gali iškrėsti ir šunybių. Štai dėl ko daugybė nėščių moterų negali patikėti ant veido vėl pamačiusios spuogus. Kol nepastojai, niekada nežinosi, kokią staigmeną tavo veidui rengia nėštumas.
Oda pradeda keistis nuo pirmosios nėštumo dienos. Didžiausi pakitimai prasideda maždaug nuo 12 nėštumo savaitės, kai placenta pati pradeda gaminti hormonus. Moters organizme susidaro savotiškas hormonų perteklius, todėl sakoma, kad nėštumo pradžioje moters plaukai, nagai ir oda tiesiog žvilga. Tam daugiausiai įtakos turi „grožio” hormonai estrogenai, kurie gražina odą. Buvusi sausa oda tampa riebesnė, kartais nebereikia nei dieninio, nei naktinio kremo. Kai oda riebėja, gali pradėti varginti spuogai. Gydyti spuogus nėštumo metu yra tikrai labai sunkus uždavinys. Nėštumas yra subtilus etapas moters gyvenime, kai ji turi imtis papildomų atsargumo priemonių. Prieš gydant spuogus, šiuo periodu, reikia, pirmiausiai susipažinti su reikiama informacija. Ši problema moteris kamuoja antrąjį ir trečiąjį nėštumo trimestrą - nuo 26 iki 34 savaitės.
Kaip ir paauglystėje, spuogai nėštumo metu „renkasi” tas pačias vietas - kaktą, nosį, smakrą ir skruostus. Kartais atsiranda spuogų ant nugaros ir krūtinės. Spuogai, lotyniškai vadinami acne (nuo žodžio „viršūnė”) - tai odos uždegiminiai mazgeliai. Dėl padidėjusios odos sekrecijos (riebalų) užsikemša riebalinių liaukų žiotys ir susidaro raginiai kamščiai (kamedonai). O patekus bakterijoms gali susidaryti spuogai.
Patarimai nėščiosioms, kurias kamuoja spuogai:
- Nespaudyti ir nekrapštinėti spuogų, nes pūliai iš spuogų išplinta į sveikas odos vietas ir sukelia naujus uždegimus.
- Atsiradusių spuogelių visai nereikėtų liesti. Tada jie išgyja per trumpesnį laiką ir nelieka randelių. Spaudant ir krapštant, toje vietoje gali likti dėmelių ar randų visam gyvenimui.
- Dukart per dieną, ryte ir vakare, rekomenduojama naudoti kokybišką, probleminei odai skirtą, prausiklį. Muilas ir kiti šarminiai prausikliai ardo odos hidrolipidinę plėvelę, kuri reikalinga apsauginei funkcijai.
- Nėštumo metu išorinis odos sluoksnis suplonėja, tampa labiau pažeidžiamas. Netiesa, kad spuogelių atsiranda dėl nešvaros, nes spuogų formavimąsi lemia organizme vykstantys procesai.
- Tuo periodu, odą būtina tepti drėkinančiais kremais ar geliais skirtais probleminei odai.
- Galima naudoti vaistažolių kompresus. Kai kurios vaistažolės, pavyzdžiui, ramunėlės, turi priešuždegiminių savybių. Jei oda dirgli, tokie kompresai naudingi. Rimtesnėms odos problemoms gydyti vaistažolių arbatos per mažai intensyvios.
- Spuogus galima tepti levandų arba arbatmedžio aliejumi. Šie eteriniai aliejai yra natūralūs antibiotikai, kurie naikina mikroorganizmus ir mažina paraudimą, niežulį ir gėlimą.
- Nereikėtų pradėti naudoti antibiotikų turinčių tepalų, nepasitarus su gydytojų. Rekomenduojama atsisakyti ir nenaudoti riebių maitinančių kremų. Odos priežiūros priemones rinktis tokias, kurios nekemša porų.
- Būtina ne tik išorinė priežiūra, bet reiktų prižiūrėti ir mitybą, sveika mityba, taip pat gali žymiai pagerinti odos būklę. Būtina gerti pakankamai vandens, kuris odą ne tik sudrėkins, bet ir išvalys (detoksikuos organizmą iš vidaus). Valgyti daug vaisių ir daržovių, tai padės išlaikyti odą sveiką. Vengti cukraus ir rafinuotų angliavandenių.
- Jei gydytojas neprieštarauja, vartoti vitaminą B6 (ne daugiau kaip 25 - 50 mg). Šį vitaminą rekomenduojama vartoti gydant hormonų sukeltas odos problemas.
- Kaip prevencinė priemonė, naudinga yra apsaugoti odą nuo didelio kiekio saulės, karščio ar šalčio.
- Tinkama odos higiena. Nenaudoti rankšluosčio veido odos nusausinimui.
- Odai būtinas tinkamas drėkinimas.
- Apsauga nuo saulės. Rinktis kosmetikos priemones, kurios turi SPF (rekomenduojama ne mažiau 30).
- Sveika ir subalansuota mityba.
Nėštumas - nuostabus gyvenimo etapas, tačiau jis gali sukelti ir įvairių pokyčių moters kūne, tarp jų ir odoje. Hormoniniai svyravimai, kraujo cirkuliacijos pokyčiai bei organizmo prisitaikymas prie augančio kūdikio gali išprovokuoti odos problemas:
- Melazma - tai odos pigmentacijos padidėjimas, kuris dažnai atsiranda ant veido: ant kaktos, skruostų ar viršutinės lūpos.
- Augant pilvui, krūtims ir šlaunims, odos elastingumas mažėja, o tai gali sukelti strijų atsiradimą.
- Nėštumo hormonai gali skatinti riebalų liaukų veiklą, todėl oda tampa linkusi į spuogus.
- Tai reta nėštumo metu pasireiškianti problema, kai ant pilvo, šlaunų ar rankų atsiranda niežtinčių bėrimų.
žymės: #Nestumo
Panašus:
- Vaiko bėrimas dėmėmis: ką daryti ir kada kreiptis į gydytoją?
- Vaiko berimas nuo prakaito: priežastys, gydymas, prevencija
- Bėrimas kūdikiui ant veido: priežastys, gydymas ir prevencija
- 10 Neįtikėtinų Būdų, Kaip Skatinti Vaiko Asmeninę Saviraišką ir Užtikrinti Jo Sėkmę
- Veronikos Montvydienės Įkvepianti Biografija: Kelias Į Sėkmę ir Įsimintinos Akimirkos