2021 m. minėjome 60-ąsias rašytojo Gintaro Beresnevičiaus (1961 m. liepos 7 d.-2006 m. rugpjūčio 6 d.) gimimo metines. Gintaras Beresnevičius mitinėmis kategorijomis aprašydavo šiuolaikinį politinį gyvenimą ir popkultūros pasaulį, mūsų gyvenimą, jos kasdienybę ir šventes, jo vargus ir džiaugsmus.
Prisimintini svarbiausi rašytojo biografijos ir kūrybos punktyrai: 1984 m. Gintaras Beresnevičius Vilniaus universitete baigė istorijos studijas, 1990-1999 metais dirbo dėstytoju Vytauto Didžiojo universitete, Vilniaus universitete. 1993 m. buvo apginta humanitarinių mokslų etnologijos krypties daktaro disertacija „Pomirtinio gyvenimo samprata senovės lietuvių pasaulėžiūroje“. Nuo 1990 m. jis bendradarbiavo su žurnalais „Naujasis židinys-Aidai“, „Metai“, savaitraščiais „Literatūra ir menas“, „Nemunas“, „Šiaurės Atėnai“ ir kt. Čia paskelbė daug esė ir publicistinių tekstų, recenzijų. Vėliau iš čia publikuotų ir kitų tekstų buvo sudaryti esė rinkiniai „Ant laiko ašmenų“ (2002), „Vilkų saulutė“ (2003), „Pabėgęs dvaras“, „Ne apie tai mano dūzgelė“ (2007). G. Beresnevičius - „vienas produktyviausių savo laiko eseistų“.
G. Beresnevičiaus indėlis į vaikų literatūrą
Su baltų religijos ir mitologijos tyrimais tiesiogiai susijusi, iš jų išaugusi yra ir Gintaro Beresnevičiaus kūryba, skirta vaikams ir mokyklai. G. Beresnevičius skyrė dėmesio ir vadinamajai „vaikų mitologijai“.
Mitofolklorinio pasakojimo linija lietuvių vaikų literatūroje turi tradiciją. Prisimintini klasikai (Martynas Vainilaitis, Sigitas Geda ir kt.) ir šiuolaikiniai autoriai (Justinas Žilinskas, Kotryna Zylė ir kt.), kurie vaikus nukelia į turtingą mitologinį pasaulį.
Rašytojas yra palikęs dvi literatūrines pasakas:
- „Kaukučiai ir Varinis Šernas“ (2007)
- „Kaukų šeimynėlė“ (2009)
Abi jas meniškai iliustravo dailininkė Lina Dūdaitė. Mažasis skaitytojas nukeliamas į Girią - pirmapradę ir paslaptingą vietą, kurioje dedasi neįprasti dalykai, gyvena įdomios būtybės: „Sename miške, pačioje tankmėje, kur ganėtinai trūnėsių, drevėtų ąžuolų, kur jokio žmogaus koja nežengia, verda gyvenimas. Yra čia ir skraidančių, ir lakstančių, ir tipenančių, ir oru sklandančių balkšvais pavidalais. Nežinia, ar rūkelis koks, ar kuo tikriausias Girios gyventojas“.
Vaikų literatūros ir tautosakos tyrinėtoja Gražina Skabeikytė-Kazlauskienė apie G. Beresnevičiaus knygas vaikams teigia: „[Š]ios knygos nėra grožiniai kūriniai įprastine prasme, mat pirminė jų paskirtis, ko gero, buvo ne estetinė, o pažintinė. Tačiau teigti, kad pažintinė paskirtis nustelbė estetinę, būtų neteisinga. Ir šios dvi, ir dar, pridėkime, auklėjamoji paskirtis yra susiliejusios į sinkretinę vienumą. O sinkretizmas, - į ką kalbant apie šias knygas, būtina atkreipti dėmesį, - būdingas archajinei žodinei kūrybai“.
Šiame straipsnyje tyrinėtoja detaliai išanalizavo G. Beresnevičiaus kūrinių vaikams personažus, aptarė juos, pasitelkdama mitologinę perspektyvą. Tai išsamiausia publikacija apie minėtus G. Beresnevičiaus kūrinius vaikams, joje apibendrinama: „Aptariamas knygas neabejotinai galima laikyti specialiai vaikams pritaikyta mitofolklorinio palikimo perdavimo priemone“.
G. Beresnevičiaus požiūris į vaikų kultūrą
Svarbu pasakyti ir tai, kad G. Beresnevičius apskritai buvo atidus vaikų ir jaunimo kultūrai. Ne vienas jo publicistinis tekstas kalbėjo ir apie vaikų ir jaunimo subkultūros problemas. Vaikus Beresnevičius laikė ypatinga paderme.
Anot Rimanto Kmitos, „[s]avo nemirtingoje esė „Vaikai“ jis pasižiūri į vaikus kaip į tam tikrą mitinių būtybių klasę“.
Rašytojas buvo nekonformistiškas, pavyzdžiui, jis neatsisakė savo straipsnių publikuoti lengvo turinio žurnale „Panelė“. „Net sąmojinguose „Panelės“ patarimuose ryški mokslininko mintis, tik ji čia demokratiškai bei geranoriškai priartinta prie jauno žmogaus ir padeda jam susigaudyti blizgančio prekių pasaulio ir agresyvaus seksualumo džiunglėse. Iš tų G. Beresnevičiaus patarimų, skirtų bundančioms jauno žmogaus aistroms nušviesti ir nukreipti jas tinkama linkme, būtų galima sudaryti įdomią - protingą ir šmaikščią knygutę“.
G. Beresnevičius turėjo tvirtą ir argumentuotą, neretai ir netikėtą, „nesušukuotą“ nuomonę ir apie kai kuriuos vaikų literatūros kūrinius. Antai Joanne’os Rowling populiariąsias knygas apie Harį Poterį jis laikė „fentezi“ žanro kiču, įdomią paralelę pateikia Harį Poterį lygindamas su Astridos Lindgren apysaka apie Mažylį ir Karlsoną.
Poteris, pasak G. Beresnevičiaus, jau kitos kartos personažas: „Nematomas apsiaustas, burtų lazdelė, betriukšmė vertikalaus pakilimo šluota (tai ne Karlsono burzgiklis, tai lėkštė.) <…> Karlsonas galėjo sukelti tėvų nuostabą, Hario Poterio magija - šoką“.
„Dideliu pasaulinės kultūros šedevru“ Gintaras Beresnevičius laiko stagnacijos epochos brežnevinę animaciją. „Pusė jos šedevrai savaime. Įkūnijantys rusų šviesiosios inteligentijos idealus iš XIX-XX a. Kita pusė - šedevrai, palyginti su pačia naujausia „Digimonų“ serija ar bet kokiu „Tomu ir Džeriu“.
Tovės Jansson, Pelenės ir kiti vaikų literatūros, kultūros vardai aptinkami įdomiose, turiningose G. Reikia prisiminti, kad kaip mokslininkas G. Beresnevičius bendradarbiavo su Lietuvos mokykla. 2003 metais buvo išleisti du jo parengti religijotyros vadovėliai XI ir XII klasei.
XI klasės vadovėlio pratarmėje skaitytojui jaunuoliui sakoma: „Iš jūsų norima štai ko: kad turėtumėte bendrą nuovoką apie tą religiją, kurią aptariate, ir įgytute gebėjimą bei drąsos klausti. Būtent klausiant ir ateina supratimas, kurio siekia religijotyra“.
Visa Gintaro Beresnevičiaus kūryba kelia klausimo svarbą. Ir tada, kai veda skaitytoją į neaprėpiamą pasaulio religijų vandenyną, ir tada, kai veda į paslaptingą neišmatuojamą Girią.
Bibliografija
- Religijotyra: vadovėlis XI klasei. - Vilnius: Tyto alba, 2003.
- Religijotyra: vadovėlis XII klasei. - Vilnius: Tyto alba, 2003.
- Kaukučiai ir Varinis Šernas: literatūrinė pasaka / iliustravo Lina Dūdaitė. - Vilnius: Nieko rimto, 2007.
- Kaukų šeimynėlė: literatūrinė pasaka / iliustravo Lina Dūdaitė. - Vilnius: Nieko rimto, 2009.
- Gintaras Beresnevičius, „Vaikai“, in: Gintaras Beresnevičius, Vilkų saulutė: - Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2003.
- Gintaras Beresnevičius, „Ežiukas rūke nusišovė?“, Ne apie tai mano dūzgelė: eseistika ir publicistika. - Vilnius: Aidai, 2007.
- Gintaras Beresnevičius, „Hario Poterio paraštėse“, Ne apie tai mano dūzgelė: eseistika ir publicistika. - Vilnius: Aidai, 2007.
- Gintarė Bernotienė, „Gintaras Beresnevičius“, Literatūros enciklopedija mokyklai. - Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2013.
- Leonidas Donskis, „G. Beresnevičius: vakar ir visados“, delfi.lt, 2006 11 11.
- Rimantas Kmita, „Rimantas Kmita apie Gintarą Beresnevičių: „Šamanas“, lrt.lt, 2019 10 21.
- Gražina Skabeikytė-Kazlauskienė, „Literatūrinis baltų mitologijos fragmentas“, Rubinaitis, 2009, Nr. 3 (51), p. 2-8.
- Regimantas Tamošaitis, „Gintaro Beresnevičiaus gyvenimo tekstas“, Metai, 2006, Nr. 10.
- Jonas Vaiškūnas, „Atskleidęs baltų kultūros galias“, alkas.lt, 2021 07 07.
Panašus:
- Užgavėnės vaikams: tradicijos, papročiai ir smagios idėjos
- Vaikams apie grybus: įdomi ir naudinga informacija jauniesiems grybautojams
- Vaikams apie obuolius: įdomūs faktai, eilėraščiai ir pasakos
- Vaiko pavardės suteikimas nesusituokus: tvarka, dokumentai, teisės
- Baltas vaikiškas staliukas: atraskite patogiausią ir stilingiausią pasirinkimą jūsų vaikui!