Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Benito Mussolini (Benitas Musolnis) gimė 1883 m. liepos 29 d. Predappio (Emilijos‑Romanijos srityje), o mirė 1945 m. balandžio 28 d. Giulino di Mezzegra (prie Como ežero, Lombardijoje) - Italijos politikas ir valstybės veikėjas.

Kalvio ir kaimo mokytojos sūnus, 1901 m. baigęs mokytojų seminariją, trumpai dirbo pagal profesiją, įstojo į Italijos socialistų partiją. 1902 m. išvyko į Šveicariją, kur vertėsi atsitiktiniais darbais, rašė politinius straipsnius, ragino darbininkus savo tikslams pasiekti naudoti jėgą. Keletą kartų kalintas. 1904 m. grįžęs į Italiją aktyviai įsitraukė į socialistinį judėjimą, pasižymėjo kaip geras oratorius ir gabus žurnalistas, propagavo radikalios politinės kovos būdus.

Tapęs vienu Italijos socialistų partijos radikaliojo sparno lyderių, 1912 m. buvo paskirtas jos centrinio laikraščio Avanti! vyriausiuoju redaktoriumi. 1914 m. kilus Pirmajam pasauliniam karui, iš pradžių nepritarė jam, netrukus nacionalistiniais sumetimais jau ragino Italiją stoti į karą Antantės pusėje. 1914 m. lapkritį dėl tokios nuostatos pašalintas iš Italijos socialistų partijos, įsteigė laikraštį Il popolo d’Italia, kuris vėliau tapo fašistų judėjimo laikraščiu.

Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui 1918 m., su grupe nacionalistiškai nusiteikusių buvusių Italijos socialistų ir nepatenkintų karo veteranais 1919 m. Milane paskelbė kuriąs naują politinę jėgą - kovos būrius (itališkai fasci di combattimento). B. Mussolini vadovaujamas nacionalistinis, antiliberalus ir antisocialistinis judėjimas 1920 m. tapo populiarus Italijos visuomenės viduriniuosiuose sluoksniuose, paplito kaime. Nuo 1921 m. buvo Italijos parlamento deputatas. 1921 m. lapkritį įkurtos Nacionalinės fašistų partijos vadu (dučė) tapo B. Mussolini.

Fašistus rėmė pasiturintys sluoksniai ir karininkija, B. Mussolini socialinė propaganda patraukė dalį valstiečių ir darbininkų, susikūrė fašistinės profesinės sąjungos. 1922 m. spalį Neapolyje vykusiame apie 40 000 fašistų sąskrydyje B. Mussolini pareikalavo perduoti fašistams Italijos valdžią. B. Mussolini pamažu įgijo diktatorišką valdžią, kitų partijų priešinimasis buvo nesėkmingas (Aventino blokas). 1926 m. Italija tapo vienpartine pusiau totalitarine valstybe, opozicinė veikla ir partijos uždraustos, spaudos laisvė panaikinta.

1929 m. pasirašytas Laterano susitarimas baigė valstybės ginčus su Katalikų Bažnyčia. Darbdaviai ir darbininkai organizuoti pagal ūkio šakas į korporacijas, kuriose turėjo būti derinami jų interesai, klasių kovą pakeičiant nacionaliniu solidarumu. Norėdamas sukurti Italijos imperiją B. Mussolini nepaisė Tautų Sąjungos, pradėjo agresyvią užsienio politiką ir 1935-36 m. nukariavo Etiopiją. Šiam žingsniui italai beveik visuotinai pritarė, B. Mussolini asmens kultas pasiekė apogėjų (Dučė visada teisus).

1939 m. nacių Vokietijai sukėlus Antrąjį pasaulinį karą, B. Mussolini suprato, kad Italija nepasirengusi jame dalyvauti, bet nenorėjo prarasti progos pasinaudoti galimos Vokietijos pergalės rezultatais. Italija 1940 m. birželį paskelbė karą sąjungininkams (Didžiajai Britanijai ir Prancūzijai), įsiveržė į Egiptą ir Graikiją, bet faktiškai pralaimėjo, ją išgelbėjo Vokietijos pasiųsti kariniai daliniai. Nuo 1941 m. B. Mussolini teko sutikti, kad Italijos interesai, palyginti su Vokietijos, yra antriniai.

Po daugelio nesėkmių II pasaulinio karo frontuose, matydama, kad B. Mussolini nesugeba nutraukti sąjungos su A. Hitleriu ir išvesti Italiją iš karo, fašistų partijos vadovybė pareiškė jam nepasitikėjimą, karalius Viktoras Emanuelis III 1943 m. liepos 25 d. pašalino iš ministro pirmininko pareigų ir suėmė. Abrucų kalnuose įkalintą B. Mussolini išlaisvino Vokietijos desantininkai.

Asmeniškas ir šiandien itin aktualus vienos įtakingiausių Amerikos politikių - buvusios JAV valstybės sekretorės Madeleine Albright - žvilgsnis į XX a. atsiradusį fašizmą ir jo įtaką šių dienų gyvenimui.

Fašistas, M. Albright žodžiais tariant, - tas, kas „stipriai tapatinasi su visa tauta ar grupe ir pretenduoja kalbėti jos vardu, nesirūpina kitų teisėmis ir gali pasinaudoti bet kokiomis priemonėmis, įskaitant smurtą, kad pasiektų savo tikslus“.

Kaip vieną ryškiausių XX a. bruožų autorė įvardija kolosalų fašizmo ir demokratijos susidūrimą - kovą, kuri apribojo žmonių laisves, o milijonus niekuo neprasikaltusių pasiuntė myriop. Atrodytų, kad skaudūs praeities įvykiai turėjo išmokyti nebepasitikėti jokiais vis iškylančiais ideologiniais Adolfo Hitlerio ar Benito Mussolini'o pasekėjais, tačiau M. Albright, pasitelkdama asmeninę diplomatės patirtį ir karo draskomos Europos prisiminimus iš vaikystės, kvestionuoja šią tarsi savaime suprantamą prielaidą.

Fašizmas, kaip išsamiai paaiškina M. Albright, pergyveno XX amžių. Šiandien jo keliama grėsmė tarptautinei taikai ir teisingumui didesnė nei bet kada po 1945-ųjų. Demokratijos banga, užliejusi pasaulį po Berlyno sienos griūties, pamažu slūgsta. Nepriklausomo pasaulio lyderę JAV valdo nesutarimus kurstantis ir demokratines institucijas menkinantis prezidentas. Daugelio šalių ekonominėje, technologinėje ir kultūrinėje terpėje vis daugiau galios įgyja kraštutinių (kairiųjų ir dešiniųjų) pažiūrų atstovai. Šių dienų lyderiai, tarp jų Vladimiras Putinas ir Kim Jong Unas, vis dažniau pasitelkia XX a. 3 ir 4 dešimtmečiais taikytus fašistų elgesio modelius.

„Fašizmas. Įspėjimas“ - įžvalgi ir laiką pralenkianti knyga, parašyta žmogaus, ne tik nagrinėjusio istoriją, bet ir prisidėjusio prie jos kūrimo. Ji primena svarbias pamokas ir kelia klausimus, į kuriuos privalome atsakyti dabar, kad nebūtų pakartotos praeities klaidos.

Madeleine Albright (Madlen Olbrait) - 64-oji JAV valstybės sekretorė (1997-2001). Per įspūdingą karjerą jai teko dirbti ne tik Baltuosiuose rūmuose ir Kongrese, bet ir JAV ambasadore prie Jungtinių Tautų.

2004 metais jis išleido atsiminimų knygą „Mano tėvas - dučė“ („Il Duce, my father“). „Duče“ (vadovu) jo tėvą bemaž 20 metų iki pat jo mirties vadino jo pasekėjai. Pirmoji R.

žymės: #Vaikai #Vaika

Panašus: