Nutraukiant santuoką yra sprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenimo su vienu iš tėvų. Jei sutuoktiniai nesusitaria, klausimą, su kuo gyvens vaikas, sprendžia teismas. Ir čia paprastai prasideda labai bjaurūs dalykai (manipuliacijos vaiku, jo papirkinėjimas, nuteikinėjimas prieš kitą tėvą). Būtent tada, kai kyla ginčas dėl tėvų, privaloma tvarka įsijungia vaiko teisės. Jei jis nekyla (tėvai susitaria) vaiko teisės procese nedalyvauja.
Vaiko teisių pareigą dalyvauti procese, kai kyla ginčas dėl vaiko, nustato Civilinis kodeksas, priimtas 2000 metais. Dar daugiau, reikia pasakyti, kad vaiko teisės, kaip institucija, neatsirado su vaiko teisių apsaugos reforma. Jos buvo ir anksčiau, nuo pat Vaiko teisių apsaugos įstatymo, priimto 1996 m. įgyvendinant Vaiko teisių apsaugos konvenciją. 2017 m. įvyko vaiko teisių apsaugos skyrių, kurie anksčiau veikė prie savivaldybių, išėmimas iš savivaldybių pavaldumo ir jų centralizacija.
Viena iš vaiko teisių funkcijų yra dalyvavimas ginant viešąjį interesą civilinėse bylose. Ginčo dėl vaikų atveju (LR CK 3.178 str.) vaiko teisės privalo pateikti išvadą teismui dėl šeimos sąlygų ištyrimo. Nei CK, nei CPK nenustato konkrečių reikalavimų VTAS teikiamos išvados formai. Beje, ši išvada neturi privalomos galios teismui. Teisiniu požiūriu, vaiko teisių išvada yra tik vienas iš įrodymų, kuriais vadovaujantis teismas priima sprendimą.
Išsprendęs bylą, teismas nustato vaiko gyvenamąja vietą su vienu iš tėvų, taip pat bendravimo tvarką su kitu iš tėvų. Jei nutinka taip, jog vaikas turi gyventi su vienu iš tėvų, o jis gyvena su kitu iš tėvų, teismas įpareigoja vieną iš tėvų vaiką perduoti kitam iš tėvų (t. y. Jei vienas iš tėvų, pas kurį yra vaikas, teismo sprendimo nevykdo, yra taikomos priverstinio vykdymo priemonės (CPK 624 str.). Jei vaiko vieta yra nežinoma (vaikas yra slepiamas), tada antstolis, atsakingas už teismo sprendimo vykdymą, privalo skelbti skolininko ir (ar) vaiko paiešką per policiją (CPK 620 straipsnis. Čia reikia pasakyti, kad pats antstolis fiziškai sprendimo nevykdo.
Santuokos nutraukimo ar porų nusprendusių gyventi skyriumi turint bendrų nepilnamečių vaikų pagrindiniai kylantys ginčai ar nesutarimai yra du., tai turto dalybos ir ginčai dėl vaikų bendravimo tvarkos. Ginčuose dėl bendravimo tvarkos su vaikais šalys gali susitarti ir patys, tačiau kaip rodo praktika, emocionaliems tėvams susitarti dažniausiai nepavyksta. Kaip taisyklė, dažniausiai vaiko gyvenamoji vieta yra nustatoma su vaikų mama. Tokios praktikos laikosi ir vaikų tėvai kurie dažniausiai neprieštarauja, kad jų vaikai gyvens kartu su mama, nors yra ir išimčių.
Vaiko gyvenamoji vieta su tėvu, ne su mama, teismo gali būti nustatoma šalims sutarus, kad vaikams yra geriau gyventi su tėvu nei su mama. Teismas tai pat vertintų gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu tais atvejais, kai yra įrodymai, jog mama veda antisocialų gyvenimo būdą, sunkiai serga ir negali pasirūpinti net savimi, išvykusi į kitą šalį ar kitos nustatytos priežastys dėl ko teismas spręstų, jog su tėvu, ne su mama, vaiko gyvenoji vieta būtų nustatyta teisingiau, nes tai atitiktų labiau vaiko interesus ir jo saugumą.
Teismui nustačius su kuriuo iš tėvų gyvens vaikas ar vaikai, sprendžia vaiko (ų) bendravimo tvarką su tėvais. LR Civilinio kodekso 3.175 str., aiškina ginčus tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant. Šio straispnio 1 dalis suteikia tokią teisę tėvams kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos nustatymo, o 2 dalis nustato tvarką atsižvelgiant į vaiko interesus ir sudarant galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.
Taigi, tėvams nepavykus susitarti draugiškai dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ar vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, ypač kylančių ginčų kai yra daugiau kaip vienas vaikas, tokią tvarką ir gyvenamąją vietą su vaiku, nustatys teismas.
Į ką tėvams labiausiai reikėtų atkreipti dėmesį nustatinėjant bendravimo tvarką su vaiku:
- Visų pirmiausiai, tai tėvai turi atkreipti dėmesį į savo pačių užimtumą ir realias galimybes matytis su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime užtikrinant betarpišką ryšį su vaikais.
- Papildomai, derėtų tėvams atkreipti dėmesį ir į vaikų norus ir jų amžių.
- Suprantama, kad esant mažam vaikui, nustatinėti jam kaip jis turės bendrauti su tėvais, vaikas savęs apginti negalės dėl savo amžiaus.
Praktikoje, tėvai nustatinėja nuo paprastų bendravimo su vaikais susitarimų iki detalių ir sudėtingų. Kaip antai, paprasta bendravimo su vaikais forma yra kuomet tėvai apsprendžia kada ir kiek mėnesio eigoje matysis su vaikais, kada pas kurį vaikai bus su nakvyne, kiek ir kokiu metų laiku vaikas bus pas vieną iš tėvų atostogų metu. Sudėtingesnė forma bendravime su vaiku yra nustatoma padieniui iki valandų ir minučių net skaičiuojant kas vaiką atveš, o kas pasiims. Įskaičiuotinos švenčių dienos, ligos atveju ir vaiko burelių bei kitos aplinkybės kurios nors logiškai atrodytų teisingos ir priimtinos, tačiau praktikoje, kuo daugiau taisyklių, tuo daugiau bus ginčų ateityje.
Čia yra labai svarbu paminėti, kad bendravimo su vaiku detali tvarka gal ir tinka tai dienai kuomet yra sudaroma, tačiau laikas vietoj nestovi, auga vaikai ir keičiasi jų poreikiai. Antrą vertus ir vieno iš tėvų sąlygos gali keistis, darbovietė, miestas ir net šalis ar kitos aplinkybės. Praktikoje neretai pasitaiko situacijos, kada vienas iš tėvų gyvena užsienyje arba abu tėvai gyvena užsienyje skirtingose šalyse, o vaiko bendravimo tvarkos klausimus spprendžia Lietuvoje.
Į ką reikėtų atkreipti dėmesį tėvams gyvenantiems užsienyje:
- Visų pirma, nustatant bendravimo tvarką su vaiku turi būti nuolatinis ryšys su vaiku ir jis negali būti nutrūkęs.
- Tėvas gyvenantis užsienyje gali bendrauti su vaiku nuotolinėmis priemonėmis, atvykti pas vaiką ir vaiką pasiimti į užsienį.
- Norint bendrauti su vaiku jam atvykstant į užsienio šalį, konfliktuojančiom šalim, gali kilti sunkumų tokią tvarką nusistatyti, bet teismas betkuriuo atveju spręstų.
Į ką teismas atkreips dėmesį esant tokiai situacijai, tai ar šalis yra Europos sąjūngos ar trečia šalis. Kitas klausimas kurį teismas aiškinsis, kas apmokės vaiko ir jį lydinčio asmens išlaidas kurios sudarys ne tik lėktuvo bilietų kaina, bet ir apgyvendinimas ir pragyvenimas. Ir trečia į ką teismas atkreips dėmesį, tai vaiko interesus.Pabaigai, poroms gyvenančiom skyriumi, manytinai yra tikslinga nusistatyti bendravimo tvarką su vaiku ir vaiko gyvenamąją vietą vengiant ginčų, jei tokie kiltų, ateityje.
Vienok, kiekviena situacija yra individuali, todėl šis straipsnis apima tik bendrą paaiškinimą kas yra vaiko bendravimo tvarkos nustatymas ir koks jis neretai būna.Taigi, jeigu vaiko tėvai nori turėti dokumentą, kuriame būtų nurodyta konkreti bendravimo tvarka ir jie bet kada galėtų pasiskaityti, kaip kiekvienas konkrečiu atveju turi elgtis, tokią bendravimo su vaiku tvarką tvirtina teismas priimdamas sprendimą.
Teismas sprendimą priima visais atvejais, tiek konkrečią bendravimo tvarką vaiko tėvams sudarius taikiai, teismui pateikiant, pavyzdžiui, taikos sutartį dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo. Teismas taip pat sprendimą priima ir tarp vaiko tėvų esant ginčui, kai teismui yra teikiamas ieškinys dėl konkrečios vaiko bendravimo tvarkos nustatymo, jeigu taikaus sprendimo nepavyko pasiekti naudojantis privaloma mediacija. Taigi dar iki teismo, tėvams pradedant projektuoti konkrečią bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausiai labai svarbu įsivertinti esminius aspektus.
Svarbūs aspektai, į kuriuos būtina atsižvelgti prieš nustatant bendravimo tvarką:
- Vaiko amžių.
- Tėvų darbo užimtumą ir grafiką.
- Komandiruotes.
- Tinkamas vaikui gyvenimo sąlygas.
- Vaiko būrelius.
- Tiek vaiko, tiek tėvų atostogas.
- Šventines ne darbo dienas.
- Tėvų gimtadienius, mamos ir tėvo dienas ir pan.
Dažnu atveju pastebima, jog vaiko tėvai šiuos dalykus praleidžia, todėl praktiniame gyvenime, įgyvendinant konkrečią bendravimo su vaiku tvarką, susiduria su nepatogumais. Taip pat esminis konkrečios bendravimo tvarkos nustatymo aspektas yra konkrečių dienų įvardinimas, kada vaikas laiką leidžia su skyriumi gyvenančiu tėvu. Žinoma, jeigu vaikas yra kūdikis arba tarp skyrium gyvenančio tėvo ir vaiko yra silpnas socialinis ryšys, galimi variantai, kai nustatomos ne bendravimo su vaiku dienos, tačiau kol kas tik valandos, vaikui nenakvojant pas skyriumi gyvenantį tėvą. Tokiu atveju susitikimų vietą galima daryti vaiko gyvenamojoje arba neutralioje vietoje, žaidimų aikštelėse, parkuose ar kitose viešose vietose.
Taip pat bendravimo tvarkoje galima numatyti, kad susitikimų valandos palaipsniui ilgėja, bėgant mėnesiams ar metams, kai kūdikis auga arba mezgasi vis artimesnis ryšys. Tačiau, jeigu šalių vaikas jau nėra kūdikis ir tarp vaiko ir tėvo yra nenutrūkęs socialinis ryšys, vienas dažniausių bendravimo grafiko variantų yra, kai skyriumi gyvenantis tėvas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos kas antrą mėnesio penktadienį, pvz., 18.00 val., ir grąžina vaiką tos pačios savaitės sekmadienį, pvz., iki 18.00 val. Taip pat skyriumi gyvenantis tėvas vaiką pasiima, pvz., kiekvienos savaitės trečiadienį iš ugdymo įstaigos ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą iki 20.00 val. Toks konkrečios bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas šiandien yra bene dažniausias.
Papildomi aspektai nustatant bendravimo tvarką:
- Vaiko tėvai taip pat turi apsibrėžti, kiek skyriumi gyvenantis tėvas gali praleisti laiko su vaiku per savo atostogas, ar gali su vaiku važiuoti atostogauti į užsienio valstybę.
- Vaiko tėvai dažnu atveju nusistato, kad per religines ar valstybines šventes su vaiku laiką leis lyginiais arba nelyginiais metais.
- Svarbu nustatyti ir dienas, per kurias konkreti bendravimo su vaiku tvarka netaikoma.
- Taip pat svarbu numatyti, ir kaip leidžiamas patoes vaiko gimtadienis, ar bendrai visiems kartu susitikus, ar vėlgi, tėvams vaiko gimtadienį leidžiant pakaitomis lyginiais ir nelyginiais metais.
Bendravimo su vaiku tvarkoje labai svarbu numatyti, ir per kiek laiko yra perspėjama apie tai, kad planuojama vaiką paimti iš jo gyvenamosios vietos, jeigu, tarkime, yra derinamos atostogos. Taip pat konkrečioje bendravimo tvarkoje su vaiku pravartu numatyti ir bendravimo laiką elektroninėmis ryšio priemonėmis su skyriumi gyvenančiu tėvu. Tai svarbu numatyti, tiek kai vaikas būna išvykęs atostogų į užsienio valstybę, tiek kai serga ar kitais ilgesniais nesimatymo atvejais. Vaiko ligos atveju, tėvams yra svarbu numatyti, kaip vyksta bendravimas su skyriumi gyvenančiu tėvu. Dažniausiu atveju, numatomas bendravimas arba elektroninėmis ryšio priemonėmis arba atvykstant su vaiku pasimatyti ir pabendrauti į jo gyvenamąją vietą.
Pažymėtina ir tai, jog pastaruoju metu populiarėja bendravimo su vaiku tvarka modeliu „50:50 procentų laiko“, pagal kurią vaikas su skyrium gyvenančiu tėvu bendrauja kas antrą savaitę (po 7 dienas) nuo sekmadienio iki sekmadienio. Pagal tokį modelį dažnu atveju vaiko tėvai pageidauja sutarti, kad vaikui nebus mokamas ir išlaikymas, kadangi abu tėvai laiko, jog bendraujant su vaiku po lygiai dienų, kiekvienas tėvas vaiką faktiškai bendravimo dienomis ir išlaiko.
Šiuo konkrečiu atveju neabejotina, kad pirmiau minėtą bendravimo grafiką „50:50 procentų laiko“ sudaryti tikrai įmanoma. Tačiau tam neturi prieštarauti nei vaiko tėvai, nei pats vaikas. Tokia bendravimo tvarka turi būti patogi ir įgyvendinama visoms šalims. Visgi išlaikymo mokėjimo visiškai atsisakyti nepavyks, kadangi įstatymai numato, kad išlaikymas mokamas vaikui to tėvo su kuriuo nėra teismo nustatytos nuolatinės gyvenamosios vietos. Todėl teismai greičiausiai bet kokiu atveju laikys, jog bent jau simbolinė pinigų suma skyrium gyvenančio tėvo turėtų būti mokama vaikui išlaikymo forma.
Svarbu pažymėti ir tai, kad visais atvejais, net ir teismo sprendimu nustatyta konkreti bendravimo tvarka ateityje gali būti vėl keičiama, jeigu ji dėl vienų ar kitų priežasčių pasidarė nebepatogi. Jeigu pasikeitė darbas, gimė dar vienas vaikas, atsitiko kokia nors didelė nelaimė, atsirado priežastys važiuoti dirbti ar gyventi į užsienį, konkreti bendravimo tvarka gali būti keičiama arba tėvų bendru taikiu susitarimu, arba esant ginčui, civilinėje byloje dėl bendravimo tvarkos su vaiku pakeitimo.
Būtina nepamiršti ir to, kad, kaip jau minėta, bendravimo tvarką su vaiku tvirtina teismas sprendimu, o teismo sprendimus privaloma vykdyti. Galimi ir atvejai, kai tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas, kliudo antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Todėl tokiais atvejais galima gauti iš teismo vykdomąjį raštą pagal teismo sprendimą, kuriuo nustatyta skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka, ir pateikti jį vykdyti antstoliui. Jeigu antstolio reikalavimai nevykdomi ar kitaip jam kliudoma vykdyti vykdomuosius dokumentus šiuo konkrečiu atveju dėl bendravimo su vaiku tvarkos, gali būti netgi skiriama bauda iki 300 Eur.
Apibendrinant, galima teigti, jog visais atvejais privalu suprasti, kad vaiko tėvai turi sutarti ir įsipareigoti dėti visas įmanomas pastangas, siekdami užtikrinti vaiko gerovę, vaiko teisę į asmeninį gyvenimą, asmens neliečiamybę ir laisvę, vaiko turtines ir kitokias teises. Visais atvejais tėvams privalu savo teises ir pareigas įgyvendinti, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus ir teises, kadangi abu tėvai yra vienodai atsakingi už vaiko priežiūrą ir auklėjimą, kad tėvų valdžia negali būti panaudota priešingai vaiko interesams ir gerbdami vaiko teises ir pareigas, įsipareigoja tinkamai prižiūrėti ir auklėti savo vaikus abipusiu sutarimu.
žymės: #Vaiku
Panašus:
- Kaip Bendravimo Kortelės Vaikams Pagerina Įtraukaus Ugdymo Rezultatus
- Laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymo pasekmės bendraujant su vaiku – svarbiausi faktai ir patarimai
- Kaip Gauti Leidimą Prievarta Paimti Vaiką: Svarbiausi Bendravimo Su Vaiku Teisiniai Žingsniai
- Darbo Sutarties Nutraukimas Vaiko Priežiūros Atostogų Metu: Ką Privalote Žinoti Darbuotojai ir Darbdaviai?
- Receptų knyga vaikams: skanūs ir sveiki patiekalai mažiesiems kulinarams