Dažnai pirmosiomis savaitėmis moksleiviai trykšta noru gauti naujų žinių, tačiau jau netrukus tai dingsta. Tėvai turėtų būti didžiausi savo vaiko skatintojai.
Intelekto koeficientas ir mokymosi įgūdžiai
Daugeliu atveju mokiniui visų pirma trūksta paties mokymosi įgūdžių. Kitaip tariant, sugebėjimo sutelkti dėmesį, sugerti bei atsiminti informaciją ir t.t. Ištaisius šias problemas gana greitai ima gerėti ir tie patys akademiniai rezultatai.
Efektyviausias sprendimas - tai vadinamosios kognityvinės mankštos, kurių veiksmingumas įrodytas moksliniais tyrimais. Supainioti Intelekto koeficientą su „gero mokinio“ statusu - labai lengva.
Atrodytų, jeigu vaikas nedemonstruoja reikšmingų akademinių pasiekimų, galima daryti išvadą, kad ne šioje srityje slepiasi jo gabumai. Vis dėlto, realūs pasiekimai ne visada sutampa su potencialu. Intelekto koeficientu matuojami kiek kitokie dalykai nei per kontrolinius ar egzaminus. Šis skaičius nustatomas atliekant visą seriją testų, kurių metu vertinami trumposios atminties, analitinio mąstymo, matematinių gebėjimų, asociacijų atpažinimo gebėjimai.
Tačiau testo metu sąmoningai ignoruojamos jau sukauptos žinios. Intelekto koeficientas yra tai, kas padeda mums tai daryti, bet nebūtinai užtikrina, kad tai darysime efektyviai. Kitaip tariant, aukštas skaičius dar nereiškia, kad vaikas lengvai kaups žinias bei demonstruos puikius akademinius rezultatus, ir atvirkščiai.
Jeigu vaikas jį turi aukštą, bet tai neatsispindi pažymiuose, galima kalbėti apie tai, kad jis jo tiesiog nemoka kultivuoti t.y. stokoja kognityvinių įgūdžių. Dar vienas gana gajus įsitikinimas yra tas, kad Intelekto koeficientas, neva, yra įgimtas ir statiškas - nepakeičiamas ir neįmanomas užauginti. Tai nėra visiškai tiesa.
Taip, įgimtumo aspektas tikrai egzistuoja. Tačiau, viena vertus, turimus kognityvinius įgūdžius (kaip ir bet kuriuos kitus) būtina nuolat lavinti, o antra vertus, kai kuriuos iš jų vis dėlto įmanoma suformuoti naujai. Intelekto koeficientas - tai visų pirma gebėjimas spręsti abstrakčias problemas.
Šis fenomenas netgi turi savo pavadinimą - Flynn efektas. Intelekto koeficiento testai sudaromi taip, kad vidutinis jų rezultatas būtų lygiai 100. Visgi intelekto tyrinėtojas James Flynn pastebėjo, kad, bėgant metams, testų sudarytojai turėjo juos vis šiek tiek sunkinti, mat 100 balų ir daugiau surinkdavo vis didesnė žmonių dalis.
Ogi tai, kad šiuolaikiniai vaikai pasižymi didesniu intelekto koeficientu nei jų seneliai ar proseneliai. Taip yra todėl, kad šiuolaikiniame pasaulyje vis reikšmingesniais tampa būtent abstraktaus mąstymo gebėjimai. Toks pokytis per evoliuciniais masteliais palyginti labai trumpą laiką yra įrodymas, kad Intelekto koeficientas nėra toks jau statiškas bruožas.
Lankstusis intelektas
Kai kalbame apie Intelekto koeficiento auginimą, visų pirma omenyje turime vadinamąjį Lankstųjį intelektą. Taip vadinami mūsų fundamentalūs gebėjimai apdoroti informaciją ir spręsti problemas. Lankstusis intelektas padeda mums identifikuoti ryšius tarp daiktų ar įvykių, daryti išvadas, argumentuoti ir t.t. Šiuos gebėjimus mažiau lemia tiesioginė patirtis ir daug labiau pats mąstymo būdas.
Esminiai kognityviniai įgūdžiai, nusakantys Lankstųjį intelektą, yra informacijos įsisavinimo greitis, samprotavimas, tarpusavio ryšių paieškos. Būtent jie ir nulemia vaiko (o taip pat ir suaugusiojo) gebėjimą mokytis, priimti naują informaciją, ugdyti gebėjimus ir t.t.
Tyrimais įrodyta, kad tokie įgūdžiai iš tiesų gali būti tobulinami. Prestižinio Stanford universiteto medicinos mokykloje buvo pademonstruota, kad asmeninės aritmetikos treniruotės pagerina vaikų atmintį. Dar daugiau, kuo sudėtingesnius aritmetikos uždavinius savo galvoje vaikas sugeba spręsti, tuo su sudėtingesnėmis problemomis sugeba susitvarkyti ir kitose srityse.
Tuo pačiu įrodyta ir tai, kad vaikų kognityvinėms funkcijoms labai padeda laisvas žaidimo laikas, kai jie gali patys kurti žaidimus ir jų taisykles. Būtent abu šiuos svarbius aspektus savyje ir sujungia kognityvinės mankštos.
Kognityvinių mankštų efektas
Kognityvinių mankštų srityje savo efektyvumu išsiskiria „BrainRx“ programa, visų pirma skirta atminties, koncentracijos bei intelektinių gebėjimų lavinimui. Tai įgūdžiai, kuriuos įgijus, galima tikėtis ir proporcingai gerėjančių akademinių rezultatų.
Programa efektyviausiai veikia būtent taikant ją vaikams, mat jie paprasčiausiai tebėra labai atviri naujų įgūdžių formavimuisi. Be to, „BrainRx“ pamokos yra individualios, sužaidybintos, suskirstytos į vis sunkėjančius lygius, todėl nuolat išlaikomas aukštas įsitraukimo lygis.
Programos efektyvumą vaikams bei paaugliams patvirtina ir nepriklausomi tyrimai. Lakeland universitete tirtos kelios jaunimo grupės. Vieni negaudavo jokios kognityvinės mankštos, kiti dalyvavo „BrainRx“, o treti alternatyviose pamokose. Paaiškėjo, kad būtent „BrainRx“ grupė pranoko kitus savo akademiniais pasiekimais, noru ir gebėjimu priimti naują informaciją, o taip pat pagerino praktiškai visus savo kognityvinius įgūdžius.
Kaip padėti vaikui mokytis
Viena iš priežasčių, kodėl paaugliams nėra motyvacijos, yra ta, kad jiems trūksta kognityvinių problemų sprendimo įgūdžių, kurie leistų suskaidyti užduotis ir sukurti aiškų planą, padėsiantį pasiekti tikslą. Galbūt jūsų netvarkingam vaikui reikia aiškaus plano ir namų darbų tvarkaraščio, patogios mokymosi zonos ir kelių organizacinių programų, kurios padėtų jam susitvarkyti ir išlaikyti tvarką. Viena pagrindinių priežasčių - netinkamų draugų atsiradimas ir atsilikimas tam tikruose dėstomuose dalykuose, sako L. Šukienė. Kai vaikai nebesugeba pasivyti mokomosios medžiagos, atsiranda apatija. Taip pat paauglius gali paveikti bloga aplinka arba prasti draugai.
Paaugliai išsikelia daug įvairių tikslų. Amerikos psichologų asociacijos duomenimis, paauglių streso lygis konkuruoja su suaugusiųjų. Tai reiškia, kad kartais mūsų paaugliai yra taip pat įsitempę, nes jiems sunku susidoroti su stresu, kurį sukelia noras įstoti į naują futbolo komandą, pasirinkti draugus ir panašiai. Skatinkite jį padėdami didelius tikslus suskirstyti į mažesnius, lengviau valdomus, užrašykite juos.
Vaiko motyvacija yra tiesiogiai susijusi su jo pasitikėjimu. Jei jis nusivylęs savimi, jei jaučia negalintis jums duoti to, ko jūs reikalaujate, arba mano, kad kiti yra geresni, pajėgesni už jį, jam trūks motyvacijos.
Turime rasti būdų, kaip sustiprinti vaiko savigarbą - skatinant išbandyti naują veiklą, išeiti iš komforto zonos. Įsiklausykite, apie kokias kliūtis kalba jūsų vaikas, sužinokite, kas jam trukdo būti motyvuotam. Galbūt jūsų vaikas nerimauja dėl savo pažymių arba susidūrė su spraga, kurios nepavyksta įveikti? Skirkite laiko išklausyti. Klausinėkite.
Sužinokite, kas jūsų vaiko mintyse: kas jį gąsdina, kas kelia nerimą, kokia jo aistra ir kas verčia jaustis gerai. Jūs žinote, ką jūsų vaikas gali pasiekti. Tikriausiai pažįstate savo vaiką geriau, nei jis pažįsta save. Pasak L. Tėvai turėtų daugiau ir dažniau klausyti savo vaikų, tada jie išgirs, kas juos skatina, kas įkvepia ir kas motyvuoja.
Tai, kas motyvuoja vieną vaiką, kito gali neskatinti kito. Kai kuriuos vaikus motyvuoja tiesiog daiktai, kitus - jausmas, kad yra geriausi arba bent jau geresni už kai kuriuos kitus bendraamžius, dar kitus stiprina, stumia pirmyn apkabinimas ir padrąsinimas. Raskite, kas motyvuoja jūsų paauglį, ir skatinkite.
Svarbūs aspektai bendraujant su vaiku
- Supratimas: Labai svarbu suprasti, ką vaikas galvoja ir jaučia.
- Pasitikėjimas: Stenkitės kurti draugišką aplinką be jokių „etikečių“ bei stereotipų.
- Atsakomybė: Laikykitės duotų pažadų.
- Realūs tikslai: Susitikimo pradžioje drauge su mokiniu išsikelkite realius, įgyvendinamus, tikslus.
- Skatinimas: Turėtumėte kuo dažniau sakyti įvertinimus apie vaiko darbus.
- Klaidos: Geriau mokyti vieno dalyko detaliau ir ilgiau nei daug ir trumpai.
- Kontaktai: Įsitikinkite, kad vaikas Jums rašys tik mokslo tikslais.
- Ribos: Akcentuokite, jog mokysite jį tik tam tikrą laiką.
- Emocijų audros: Visų pirma esant tokiai situacijai svarbu išlaikyti ramų balso toną.
- Manipuliacijos: Nepamirškite, jog korepetitoriai yra tie žmonės, kurie vaikams padeda ruošti namų darbus, tačiau ne atlieka namų darbus už vaiką.
- Patyčios: Svarbiausia yra pabrėžti, jog niekas neturi teisės tyčiotis iš vaiko, nesvarbu kaip jis atrodo ar koks yra.
- Hiperaktyvumas: Svarbu kartu su vaiku pasikalbėti kaip jis įsivaizduoja užsiėmimus su Jumis bei kokie mokymo metodai jam patiktų.
- Išsiskyrimas: Vaikams sunku išgyventi išsiskyrimą, tačiau jei paaiškinsite tikrąsias priežastis ir nuoširdžiai su vaiku pasikalbėsite - jam bus daug lengviau.
Ekspertų patarimai
Dr. S. Burvytė sako, kad vaikų gebėjimai, kaip ir noras mokytis, formuojasi jiems bendraujant su artimiausios aplinkos žmonėmis. Pernelyg didelis fokusas į akademinius pasiekimus gali atimti galimybę formuotis tokioms savybėms.
Pašnekovė sako, kad susikoncentravimas vien į rezultatus nėra teisinga kryptis ir norint paskatinti vaikus mokytis. Mokymosi sėkmei didelės įtakos turi ir mokomojo dalyko įdomumas, kuris yra labai individualus.
Dr. S. Burvytė akcentuoja, kad tėvai, kurie leidžia vaikams nuo mažų dienų patiems spręsti jų amžių atitinkančias problemas, padeda vaikams prisiimti atsakomybę už savo pasirinktą elgesį.
Dr. S. Vimoncienė teigia, kad tėvams svarbu sutarti, kas anot jų yra tas jog nesiseka mokytis. Neretai tėvų ir mokytojų bendravimas virsta kova, kai iš gynybos pereinama į puolimą ir atvirkščiai.
I. Keliauskienė teigia, kad dažniausiai vaikai nenori mokytis, kai susiduria su tam tikrais sunkumais. Kaip pavyzdžiui, mokytis skaityti - sunkiau nei tikėtasi.
Patarimai tėvams
- Būkite empatiški.
- Domėkitės dėl kokių priežasčių nenori vaikas ruošti namų darbus.
- Aktyviai klausykite, ką vaikas sako.
- Rutina.
- Tinkamai paruoškite mokymosi erdvę.
- Buvimas tinkamu pavyzdžiu.
- Girkite vaiką už mokymosi procesą, o ne rezultatus.
- Domėkitės kaip vaikui sekasi mokykloje.
- Svarbiausia tikėti vaiku, kad jis gali mokytis savarankiškai ir po truputi atiduoti atsakomybę jam už mokslą.
Atminkite, kiekvienas vaikas yra unikalus. Vaikai daugiau išmoksta ir įsimena, kai yra geros nuotaikos, o ne pikti ir irzlūs. Mokymasis gali būti malonus ir smagus.
Emocijų atpažinimas ir supratimas
Emocijų atpažinimas ir supratimas yra esminė vaikų socialinio-emocinio ugdymo dalis, padedanti formuotis harmoningai ir savimi pasitikinčiai bei savivaldžiai asmenybei, pagarbiems santykiams su kitais, harmoningam požiūriui į save, gerai savijautai, priimti save ir kitus.
Kaip padėti vaikui atpažinti emocijas?
- Pasikalbėkite su vaiku apie jo kasdienę veiklą, įgytas patirtis ir kaip jis jautėsi vienoje ar kitoje situacijoje.
- Vienas iš būdų padėti vaikui geriau pažinti savo emocijas - plėsti žodynėlį, patiems įvardijant savo emocijas, bandyti spėti vaiko emocijas, įvardijant jas žodžiu.
- Kas svarbu skatinant tinkamas emocijų išraiškas? Tai iš paskutiniųjų stengtis mažinti netinkamą vaikų elgesį, bet siekti pastebėti ir pastiprinti tinkamą emocijų reiškimo veiksmą ir žodį.
- Parodykite asmeninį pavyzdį reiškiant emocijas tinkamais veiksmais ir žodžiais.
- Svarbu, kad vaikas jaustųsi saugus reikšdamas emocijas ir jausmus namuose.
žymės: #Vaiku
Panašus:
- 5 Dažniausios Tėvų ir Vaikų Bendraavimo Problemos – Kaip Jas Lengvai Įveikti!
- Vaiku Svorio Lentelės: Kaip Stebėti Vaiko Augimą
- Kačerginės vaikų sanatorija "Žibutė": apgyvendinimas, procedūros, atsiliepimai
- Vilnonės antklodės vaikams: šiluma, jaukumas ir nauda sveikatai
- Neįtikėtinas Napoleono Bonaparto gyvenimas: nuo gimimo iki legendos aukštumų