Šiuolaikinėje visuomenėje, mažinant benamystės padarinius, svarbus vaidmuo tenka socialiniam darbui ir tą darbą dirbantiems Nakvynės namų socialiniams darbuotojams. Neretai pamirštama, kad socialinio darbo kokybei įtakos turi žmonės, kurie darbuojasi socialinių paslaugų teikimo srityje, tai - socialiniai darbuotojai - socialinio darbo subjektai.
Žmogiškasis aspektas - pats socialinis darbuotojas, kaip profesinės veiklos subjektas, tampa labai svarbus veiksnys šioje profesinėje veikloje (Kavaliauskienė, 2008). Šis socialinis darbuotojas pagrindinis tikslas yra grąžinti klientui (benamiui) sugebėjimą savarankiškai veikti tam tikrame socialiniame kontekste šioje sąveikoje su klientu.
Benamystė Lietuvoje: Problemos ir iššūkiai
Benamystė - tai viena kraštutiniausių atskirties formų. Žmonėms, neturintiems nuolatinės gyvenamosios vietos, gali būti užkirstas kelias užsiimti įvairia kasdiene veikla, kurią kiti laiko garantuota. Kai kurie žmonės sąmoningai pasirenka gyvenimą gatvėse, miega be jokias patogumais, gyvena gyvenimą be suvaržymų, kuriuos sukuria turtas ir nuosavybė. Neretai yra žmonės (benamiai), kurie šito visiškai nenori - į benamystę juos įstūmė veiksniai, nepriklausantys nuo šių žmonių valios (Giddens, 2005). Kyla klausimas: kas yra benamiai Lietuvoje? Iš tiesų jie sudaro mišrią kategoriją. Štai, kiti rizikos grupės asmenys.
Asmenims, neturintiems nuolatinės gyvenamosios vietos, siekiant suteikti socialinę pagalbą bei padėti individams spręsti problemas dėl kurių jie neteko namų ir tapo benamiais yra steigiami Nakvynės namai. Šio asmens, iš jų 82% neturėjo jokio būsto (
Šiuo metu Lietuvoje veikia 24-eri Nakvynės namai (22-eji įsteigti ir išlaikomi miesto savivaldybių, 2-eji visuomeninės organizacijos ir parapijos). Nuo 2000 m. šis padaugėjo 86 procentais ir 2010 m. šio (laikino apnakvindinimo) vietos. Statistikos departamento prie LR Vyriausybės (2011) duomenimis, Lietuvoje 2010 metais Nakvynės namuose gyveno 2142 asmenys, iš jų: 464 moterys ir 1678 vyrai (Lietuvos statistikos metraštis, 2011). Iš pateiktų statistinių duomenų galima pastebėti, jog benamystės problema Lietuvoje egzistuoja ir turi tendenciją augti.
Benamiai patiria socialinę izoliaciją, kuri pasireiškia socialinių ryšių susilpnėjimu ar visišku išnykimu bei socialinio atstumo tarp visuomenės atsiradimu.
Socialinių darbuotojų vaidmuo
Šis socialinis darbuotojas profesinę veiklą su benamiais, šiuo atveju su Nakvynės namų klientais, dar nėra. Todėl yra aktualu atskleisti kaip socialiniai darbuotojai, dirbantys Nakvynės namuose, apibūdina savo profesinę veiklą. Darbe vadovaujamasi prielaida, kad subjektyvi realybė - tai socialinis konstruktas, o pažinimo objektas - tai tyrimo dalyvių subjektyvi patirtis įprasminta sąveikos su kitais žmonėmis tyrimo procese. Nakvynės namai (laikino gyvenimo namai) - tai socialinės globos įstaiga, teikianti trumpalaikę socialinę globą gyvenamosios vietos neturintiems, laikinai negalintiems ja naudotis asmenims. Patirtis - įvairus žmogaus patirts tikrovės pažinimo faktų bei veiklos būdų visuma.
Socialinio darbo ištakos ir raida
Socialinis darbas yra kintanti ir besipletojanti profesija. Socialinio darbo ištakos yra pats gyvenimas, idėjos, kilmės laikas yra XIX amžiaus pabaiga ir XX amžiaus pradžia. Tai palyginti jauna profesija (Johnson, 2001). Kelias į profesionalumą truko ne vieną amžių.
Labdaringos organizacijos ir bendruomenės centrai/namai judėjimai laikomi tiesioginiais profesionalaus socialinio darbo prototipais, o jų veikla vadinama ikiteoriniu socialiniu darbu (Pivorienė, 2004; Johnson, 2001). Galima manyti, kad socialinis darbas savaime neegzistuoja, jis yra konstruojamas žmonių socialinis veikėjų (Berger, Luchman, 1999). Šiuolaikinis socialinių paslaugų šaknys glūdi religinių organizacijų veikloje.
Teikiamos paslaugos tipai priklausė nuo gaunamų dotacijų. Šiais, o baptistai buvo aktyviausi steigiant vaikų prieglaudas. Šiuos žmonių poreikius (Ortiz, 1995; cituojama ten pat). Požiūris į paslaugų pobūdį priklausė nuo skirtingos tuo metu išpažįstamos doktrinos.
Į asmens socialines problemas buvo žiūrima kaip į žmogaus paklydimą ir stengiamasi ne keisti problemas, bet išgelbėti žmogaus sielą malda ar tiesiogine pagalba (pašalpomis). Šios atstovės savarankiškos organizacijos ir agentūros, kurios pradėjo rūpintis tokiomis problemomis kaip badas, skurdas, landynės gyvenimas, nedarbas, moterų teisės, psichinė ir fizinė negalia ir pan. Šionieriška labdaringa veikla, o pirmieji socialiniai darbuotojai tuo metu buvo vadinami "lankytojais" (angl. visitors). Jais buvo dvasininkai, politikų draugai arba mažai apmokami patarnaujantys darbininkai dirbę savanoriškais pagrindais.
Tuo laikotarpiu buvo laikomasi nuostatos, kad agentūros sprendžiamos problemos priežastis yra moralinis klientų nuosmukis, todėl net nekilo klausimas, kad dirbantiesiems agentūrose reikėtų specialaus išsilavinimo ir profesinės patirties (Popple, 1995, cituojama Pivorienė, 2004). Šiui, vakars šalyse kilo didelis socialinis problemas, kurios tapo nekontroliuojamos. Šionieriška veikla nebesugebėjo išspręsti. Pasaulėjant visuomenei, XIX - XX a. šios pozicijos sprendžiant socialines problemas ir tapo viena iš daugelio socialinių paslaugų teikėjų ir socialinio darbo profesijos raiškos viets (Garland, 1995; cituojama ten pat). Šiai darė įtaką ir socialinio darbo profesijos raidai.
Vakars pasaulyje vyravusi pasaulėžiūra, kuri Dievą ir religiją laikė visų gyvenimo įvykių tikslu ir priežastimi, keitėsi ir tapo daug pasaulietiškesnė. Šiau vis labiau buvo priimamas požiūris, kad nauji mokslo ir technikos atradimai gali keisti visuomenę (Pivorienė, 2004). Labdaringos organizacijos socialinėse institucijose dirbantys nekvalifikuoti darbuotojai (dvasininkai, politikų draugai ir pan.) ne tik kad neišsprendė socialinis problemas, bet įkėlė naujs, susijusis su institucijų valdymu, problems. Reaguojant į susidariusi padėtį, buvo kuriamas naujas labdaros valdymo tipas, kuris buvo pavadintas "moksline filantropija". Remiantis "mokslinės filantropijos" požiūriu, buvo stengiamasi sukurti sistemiškesnį ir racionalesnį požiūrį į atliekamą socialinę veiklą ir atsitraukti nuo tradicinio labdaros asocijavimo su religija (Pivorienė, 2004; Johnson, 2001). Tokiame kontekste pradėjo formuotis profesionalus socialinis darbas. Antra labdaringose organizacijose dirbo savanoriai, kurie gaudavo labai mažą atlyginimą. Šiau dauguma tradicinis profesijs joms buvo neprieinamos.
Šios, tokiu kaip skurdas ar šeimos iširimas, kurias išspręsti nebuvo lengva. Šios XIX a. kilo galingas judėjimas, kuris siekė įkurti mokyms ir tyrims centrus. Taip buvo padėtas pamatas, kad labdaringose organizacijose dirbantys žmonės būtų apmokinti ir pripažinti socialinio darbo profesijos atstovais (Popple, 1995; cituojam...
žymės: #Vaiku
Panašus:
- Vaiku Svorio Lentelės: Kaip Stebėti Vaiko Augimą
- Kačerginės vaikų sanatorija "Žibutė": apgyvendinimas, procedūros, atsiliepimai
- Meilė, džiazas ir velnias: tėvų ir vaikų santykių labirintai
- Neįtikėtina tiesa apie pilvo pūtimą nėštumo metu: priežastys, gydymas ir kaip palengvinti savijautą
- Valgomosios Sodos Vartojimas Nėštumo Metu: Ar Tai Saugu ir Kokie Pavojai Lyginant Su Nauda?