Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė pateikia įžvalgas apie vaikų globos situaciją Lietuvoje.
Per pirmąjį šių metų pusmetį smurto prieš vaikus atvejų sumažėjo 10 proc., daugiau žmonių išreiškė norą tapti įtėviais, mažėjo globojamų vaikų skaičius - tokia statistika atsispindi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ataskaitoje už šių metų pirmąjį pusmetį.
Šiuo metu globojamų (rūpinamų) vaikų Lietuvoje skaičius siekia 6 427. Daugiausiai globotinių yra šeimose - 4 488 vaikai, šeimynose - 298, globos įstaigose auga 1 466 vaikai, globos centruose - 175. Didžiosios dalies globos namuose augančių vaikų amžius yra nuo 10 m. iki 17 m. 179 globėjų (rūpintojų) šeimos augina 3 ir daugiau (iki 6) vaikus.
„Apžvelgę šių metų pirmojo pusmečio duomenis matome, kad turime mažiau globojamų vaikų, o tie, kuriems prireikia globos, saugiai patenka į globėjų šeimas. Džiugi žinia ta, kad išaugo žmonių susidomėjimas įvaikinimo galimybėmis. Palyginimui - pernai sulaukėme 81 norinčio įvaikinti žmogaus, o šiais metais per pirmus 7 mėnesius sąrašą jau papildė 81 žmogus ar šeima, kurie yra pasiruošę atverti savo namų duris ir širdis.
Smurto Prieš Vaikus Situacija
Kasmet smurto atvejų prieš vaikus skaičius mažėja. Šiais metais, palyginti su praėjusių metų pirmu pusmečiu, tokių atvejų sumažėjo 10 proc. (2021 m. pirmą pusmetį užfiksuoti 1 370 galimo smurto prieš vaikus atvejai.
„Nors statistika rodo, kad smurto prieš vaikus mažėja, tačiau šie duomenys gali būti ne visai teisingi. Žmonės išgyveno didžiulį emocinį sukrėtimą - karantiną. Gali būti, kad žmonės tapo apatiškesni, mažiau reaguoja į smurto atvejus ir rečiau kreipiasi pagalbos“, - teigia I. Skuodienė.
Pasak tarnybos direktorės, dažniausiai fiksuojama smurto forma - fizinis smurtas. Tačiau tai dar nereiškia, kad kitos smurto formos prieš vaikus naudojamos daug rečiau. Pavyzdžiui, psichologinį smurtą atpažinti yra kur kas sunkiau, ir dar ne visi žmonės turi pakankamai įgūdžių tai padaryti.
Vaiko Paėmimas Iš Šeimos
„Siekiame, kad vaikas gyventų savo šeimoje, tad dedame visas pastangas padėti sunkumų turinčioms šeimoms sukurti vaikams tinkamą aplinką. Vis dėlto būna ir kraštutinių atvejų, kai vaikui gyventi šeimoje yra nesaugu, jam gresia realus pavojus, tuomet tenka kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš tėvų ar globėjų“, - teigia I.
Per šių metų pirmą pusmetį tarnybai teko 334 kartus kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaikus iš įstatyminių atstovų. Per visus 2020 m. kreipimųsi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš tėvų ar globėjų buvo 28 proc. mažiau nei 2019 m. Šiam pokyčiui įtakos turėjo nuo 2020 m.
Pranešimai Apie Vaiko Teisių Pažeidimus
Pranešimų skaičius apie vaiko teisių pažeidimus išlieka panašus kaip ir praėjusiais metais. Per pirmą šių metų pusmetį Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba sulaukė 19 835 pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus, didžiąją dalį pranešimų vaiko teisių specialistams perdavė policija (64,06 proc. visų gautų pranešimų).
„Per dieną vidutiniškai gauname apie 109 pranešimus apie galimus vaiko teisių pažeidimus. Statistika rodo, kad apie 50 proc. gautų pranešimų nepasitvirtina. Tačiau gerai, kad žmonės praneša apie galimus vaiko teisių pažeidimus. Tai rodo, kad mūsų visuomenei rūpi, kaip gyvena vaikai.
Įvaikinimas
Per pirmąjį 2021 m. pusmetį buvo įvaikinti 22 be tėvų globos likę vaikai, per visus praėjusius metus buvo įvaikintas 51 vaikas. Šiuo metu yra 154 šeimos, pasiryžusios įsivaikinti ir laukiančios savo naujo šeimos nario. Gyvybės langeliuose per 2021 m. pirmą pusmetį rasti 3 kūdikiai. 2020 m. palikta daugiausia per pastaruosius trejus metus nuo 2018 m. - net 10 vaikų.
Visuomenės Požiūris Į Globojamus Vaikus
Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) užsakymu vykdytos apklausos duomenimis, 24 proc. respondentų nenorėtų be tėvų globos likusių vaikų kaimynystės.
„Tokia statistika labai liūdina ir stebina. Visuomenei vis dar trūksta informacijos apie globos sritį, todėl kartais ši sritis vis dar stigmatizuojama. Toks neigiamas visuomenės požiūris susiformavo ne per vienerius metus ir tam įtakos turėjo skirtingos priežastys“, - sako Paramos šeimai centro „Darnūs namai“ įkūrėja ir globos ekspertė, socialinė darbuotoja Daiva Matulevičiūtė.
Pasak jos, neretai neigiamos išankstinės nuostatos kyla dėl to, kad tėvų globos netekę vaikai yra tapatinami su savo biologiniais tėvais - jei šie turėjo problemų ar priklausomybių, manoma, kad toks likimas laukia ir jų atžalų.
„Išties vaikai nebūtinai kartoja tėvų gyvenimą ir jų klaidas. Jei be tėvų globos likęs vaikas atranda naują šeimą, mylinčius žmones, kurie gali tapti tinkamu pavyzdžiu ir kuriais gali pasitikėti, jo gyvenimas gali būti visiškai kitoks. Rūpestingi ir mylintys globėjai iš esmės gali pakeisti tų vaikų pasaulį į gera - taip užauga laimingi žmonės, kurie sėkmingai įsitvirtina gyvenime ir vėliau patys kuria šeima bei augina savo vaikus“, - teigia D. Matulevičiūtė.
Kita neigiamo požiūrio į globojamus vaikus priežastis - nuomonės susidarymas neturint asmeninės patirties. „Jei žmonės nėra niekada susidūrę su tėvų globos netekusiais vaikais, nepalankią nuomonę apie juos gali susidaryti iš kitų pasakojimų ar žiniasklaidos. Natūralu, kad esame labiau linkę pastebėti negatyvias istorijas apie globojamus vaikus, jų padarytus nusižengimus, nors netinkamai gali elgtis tiek su tėvais gyvenantys, tiek be jų likę vaikai“, - pabrėžia pašnekovė.
Vaikų Globos Modelio Pokyčiai
Pasak D.Matulevičiūtės, iki 2018-ųjų metų šalyje veikusi institucinės globos sistema taip pat galėjo prisidėti prie neigiamo visuomenės požiūrio į tėvų globos netekusius vaikus.
„Gerokai anksčiau susiformavę stereotipai, kai globojami vaikai gyveno internatuose, dideliame kolektyve, išsilaikė iki šių dienų. Išties tuo metu globojami vaikai buvo labiau matomi per jų keliamus iššūkius, tarsi „įrėminti“ veikusios sistemos. Šiuo metu vaikų globos modelis yra iš esmės pasikeitęs“, - tvirtina ji.
Šiandien tėvų globos netekę vaikai gyvena bendruomeniniuose vaikų globos namuose (BVGN), šeimynose po 5-6 vaikus, kur veikla organizuojama vadovaujantis šeimai artimos aplinkos sukūrimo principu - dažniausiai BVGN įkuriami privačiuose butuose ar namuose, kur vaikus prižiūri socialiniai darbuotojai.
„Tokioje aplinkoje vaikas jaučiasi saugiu, jam užtikrinama reikiama pagalba ar paslaugos pagal individualius poreikius. Visa tai turi įtakos tiek vaiko savijautai, tiek jo elgesiui - jis įgyja reikiamų socialinių įgūdžių, o su tėvais gyvenančių vaikų gretose nebetampa išskirtiniu ar ,,įrėmintu“, - sako Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos psichologė Aura Svetikienė.
Pasak jos, kartu keičiasi ir visuomenės požiūris - vis daugiau informacijos apie vaikų globą, šeimos svarbą vaiko raidai, globos sritis vis mažiau stigmatizuojama. „Svarbu, kad girdime daug gražių sėkmės istorijų. Iš esmės supratome, kad be tėvų globos likę vaikai yra lygiai tokie pat vaikai, kaip ir bet kuris kitas vaikas. Jie lygiai vienodai išgyvena paaugliškas krizes, kartais neklauso, kartais priešinasi suaugusiųjų tvarkai, ieško savęs. Gal tik dėmesio, pagalbos jiems gali prireikti daugiau - ir tai suprantama, juk dažno globojamo vaiko gyvenime buvo sudėtingų patirčių, galėjusių palikti pėdsakų“, - teigia A.Svetikienė.
Viešumas ir Gerosios Patirtys
Liepą vykdytos apklausos duomenimis, 16 proc. respondentų nenorėtų gyventi šalia bedarbių, po 9 proc. - šalia įvaikintų vaikų ir senjorų. Nė vienos tyrimo metu išvardintos gyventojų grupės kaimynystė neužkliuvo tik 16-ai proc. apklaustųjų.
„Kad pakeistume visuomenės požiūrį, reikia kuo daugiau gerųjų patirčių, o jų išties yra daug. Pakanka apsidairyti aplink - kaimynystėje, tarp klasės draugų, kolektyve, tikrai yra globoje užaugęs ar įvaikintas žmogus. Tačiau šios istorijos labai asmeniškos, ne kiekvienam norisi apie tai kalbėti. Tikime, kad keičiantis visuomenės požiūriui į globą, ateityje daugės ne tik atvirumo, bet ir tolerancijos be tėvų globos likusiems vaikams“, - įsitikinusi A.Svetikienė.
Jai pritaria ir D.Matulevičiūtė: „Kuo daugiau žiniasklaidoje bus straipsnių, pasakojimų ir liudijimų apie sėkmingą vaikų globą, tuo mažiau bus neigiamų nuostatų. Vis dėlto tam reikia ir laiko, kad visuomenė pradėtų mąstyti kitaip.“
Statistika apie vaikų globą Lietuvoje:
| Rodiklis | Duomenys |
|---|---|
| Globojamų vaikų skaičius | 6 427 |
| Globojami šeimose | 4 488 |
| Globojami šeimynose | 298 |
| Globojami globos įstaigose | 1 466 |
| Globojami globos centruose | 175 |
| Įvaikinta per 2021 m. pirmą pusmetį | 22 |
| Šeimų, laukiančių įvaikinimo | 154 |
„Žvelgdami į pirmojo pusmečio veiklos rezultatus matome, kad situacija nėra labai vienareikšmiška. Iš vienos pusės, matome, kad žmonės tampa labiau įsitraukę ir pasirengę priimti į savo šeimą vaikus, padėti mažiausiems ir labiausiai pažeidžiamiems šalies gyventojams, ir tai yra labai geras rodiklis. Kita vertus, emocinės įtampos piko metu mažėjantis pranešimų apie vaiko teisių pažeidimus skaičius verčia sunerimti, ar tikrai visais atvejais esame pakankamai jautrūs kitų skausmui. Pastebėjus ar kilus įtarimams apie vaiko teisių pažeidimus, galimai naudojamą smurtą prieš juos, žmonės kviečiami nelikti abejingi ir apie tai pranešti vaiko teisių gynėjams.
Panašus:
- Meilė, džiazas ir velnias: tėvų ir vaikų santykių labirintai
- Tėvų skyrybos vaikams: kaip padėti išgyventi?
- Tėvų Sveikinimai Vestuvių Proga Vaikams: Gražiausi Linkėjimai
- Kaip Teisėtai Susigrąžinti Užsienyje Uždirbtus Pinigus: Pilnas Vadovas
- Ilguvos Socialinės Globos Namai: Viskas, Ką Reikia Žinoti Prieš Pasirenkant
- Vaiko Gyvenamosios Vietos Nustatymas Lietuvoje – Naujausia Teismų Praktika ir Patarimai